aA
Prieš 22 metus Lietuva iškovojo laisvę šaliai ir laisvę emigruoti, teigia premjeras Andrius Kubilius. Į emigraciją jis žiūri iš dviejų pusių – kaip vykstančią dėl ekonominių priežasčių ir tą, kurią nulemia XXI amžiaus globalizacija.
Andrius Kubilius, Philomena Murnaghan ir Dalia Ambrozaitienė
© DELFI / Tomas Vinickas

Tokiomis mintimis A. Kubilius dalijosi penktadienį Vilniuje Amerikos prekybos rūmų organizuotoje diskusijoje apie emigraciją ir imigraciją.

„Pirmiausia pajuokausiu, kad prieš 22 metus mes iškovojome laisvę – laisvę šaliai ir laisvę emigruoti. Tai mes pasiekėme. Kada kalbame apie emigraciją, tai tikrai fenomenas, kuris įprastas visoms laisvoms šalims“, – kalbėjo A. Kubilius.

Pasak A. Kubiliaus, emigracija – fenomenas, turintis dvi puses. Pirmiausia – ekonominė migracija, kurią nulėmė stiprus bendrojo vidaus produkto smukimas krizės metais. „Žinoma, tokiais atvejais negali išvengti, kad žmonės ieško darbų ir geresnio gyvenimo galimybių užsienyje“, – sakė A. Kubilius.

Premjero teigimu, žmones atgal grąžinti gali ekonomikos augimas. A. Kubilius pastebi, kad dalis emigrantų jau grįžta – tai esą lėmė ne tik atsigaunanti ekonomika, bet ir problemos Didžiosios Britanijos bei Airijos ekonomikose. Pasak jo, šiose šalyse nebėra taip lengva surasti darbą, kaip buvo anksčiau.

„Jei šalyje krizė, recesija, žmonės išvyksta, jei ekonomika atsigauna, kuriamos darbo vietos, žmonės grįžta. Bet šalia to matau kitą emigracijos faktorių – tai ne ekonominis, o XXI a. globalizacijos klausimas”, – sakė A. Kubilius.

Pasak premjero, globalizacija reiškia visuotines varžybas, konkurenciją visose srityse – dėl investavimo, verslo dislokavimo, finansinių resursų, darbinių įgūdžių.

A. Kubiliaus teigimu, žiūrint iš šios pozicijos, emigracija nėra blogai, kaip dažnai mėgstama sakyti. Anot A. Kubiliaus, norint pasiekti globalios sėkmės, darbiniai įgūdžiai turi atitikti globalius standartus.

Todėl A. Kubilius sakė nedramatizuojantis ir abiturientų veržimosi studijuoti į užsienio universitetus ar noro įgyti darbo patirties užsienyje.

Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį, kad XX a. 8-9 dešimtmečiuose energingai emigravę airiai po kurio laiko ėmė grįžti su globalia patirtimi ir vystyti valstybę. „Kai matau tokį pavyzdį, klausiu, kodėl pas mus negali būti taip pat“, – teigė A. Kubilius.

Pernai mažiau išvyko, daugiau sugrįžo

A. Kubiliaus teiginius dėl emigrantų grįžimo pagrindžia naujausi Statistikos departamento duomenys. Štai 2011 m. iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst.

Palyginti su 2010 m., asmenų, deklaravusių savo išvykimą iš šalies, sumažėjo 29,3 tūkst., o deklaravusiųjų savo atvykimą į šalį – tris kartus padaugėjo (10,5 tūkst.).

„Bendra tendencija, kad emigrantų skaičius sumažėjęs – emigravo 30 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais. Iš kitos pusės, atvyksta vis daugiau užsienyje kurį laiką praleidusių Lietuvos piliečių. Tokių padaugėjo net triskart. Žmonės grįžta“, – DELFI sakė diskusijoje dalyvavusi Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė.

Tendencija, kad į Lietuvą grįžta vis daugiau emigrantų, fiksuojama jau antrus metus. „Ar jie užsidirbo pinigų, ar ten darbą sunkiau susirasti. Tam reikia daugiau kompleksinės analizės“, – apie emigrantų grįžimo priežastis kalbėjo D. Ambrozaitienė.

Pasak D. Ambrozaitienės, pagrindinė emigracijos priežastis – ekonominė migracija. Emigracijos pikas deklaruotas 2010 m. Tai siejama ne tik su ekonomine krize – tais metais pasikeitė teisės aktai ir visi emigrantai dėl sveikatos draudimo mokesčio suskubo deklaruoti gyvenamąją vietą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Švietimo ekspertė: turime uždaryti didžiąją dalį mokyklų (37)

Didžiausia Lietuvos mokyklų problema – ne tik atskirtis tarp kaimų ir miestų mokyklų. Tuo...

Gripas ir toliau renkasi aukas: 5 savivaldybėse skelbiama epidemija papildyta 17.40 (22)

Praėjusią savaitę toliau smarkiai daugėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo...

Žiežmarių gimnazijos skandalas: tėvai prakalbo ir apie fizinį mokytojos smurtą (248)

Kilus skandalui dėl Žiežmarių gimnazijos mokytojos elgesio, kai ši per pamoką nesitvardydama...

Eligijus Masiulius iškrito iš rinkimų žaidimo: dalinasi planais, ką darys toliau (184)

Iš Klaipėdos merų rinkimų dėl nepakankamo galiojančių parašų skaičiaus iškritęs Eligijus...

Karas, kuris negali būti laimėtas: po Baltųjų rūmų pranešimo – liūdni scenarijai (114)

JAV karas Afganistane nusinešė tūkstančius amerikiečių karių gyvybių ir kainavo virš...

Suttonas teigia, kad „Rytas“ turi rinktis: jis arba Adomaitis anksčiau kalbėjo ką kita (63)

Pirmadienį suspenduotas Vilniaus „Ryto“ klubo puolėjas iš JAV Dominique'as Suttonas neišvyko...

Anakardžių riešutų sūris per 10 minučių (1)

Dažnai girdime, kad reikia valgyti daugiau daržovių, bet kaip tą padaryti ir kiek „daugiau“...

Ramūnas Bogdanas. Iš kur radosi britų euroskepticizmas? (38)

Giluminės Didžiosios Britanijos euroskepticizmo šaknys glūdi jos imperinėje praeityje. Jos...

„Netflix“ leidžia pinigus, kurių neturi: dėl sąskaitų nerimaus vėliau (2)

„ Netflix Inc.“ turi augti. Kompanija neturi kito pasirinkimo. Rykliai turi plaukti, o...