Taisyti egzaminus ji imasi ne pirmą kartą, tačiau šių metų patirtis itin šokiravo, tad galiausiai mokytoja sako nusprendusi viešai papasakoti, kaip sprendžiamas abiturientų likimas.
Neoficialiomis žiniomis, valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai gali būti paskelbti dar pirmadienį. Šiemet šis egzaminas yra itin svarbus, nes tik jį išlaikę galės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas (išskyrus menų srityje). Būtent dėl to jį laikė rekordinis skaičius moksleivių.
Tačiau panašu, ne viskas čia praėjo sklandžiai. Nors po egzamino užduočių publikavimo skundų nebuvo daug, mokytojos išsakytos pastabos dėl darbų vertinimo sudomino net Švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę. Kitą savaitę ji žada organizuoti susitikimą su NEC atstovais.
Tuo metu NEC vadovė Saulė Vingelienė tikina, kad bet kokia informacija iš pirmojo egzamino kandidatų darbų vertinimo etapo – pirmosios vertinimo savaitės, nėra galutinė, iš kurios galima būtų daryti išvadas apie vertinimo procesą, jo kokybę ir poveikį kandidatų rezultatams, tačiau pateikė ir savo komentarą į mokytojos skundą.
Egzamino vertinime – nė vieno profesionalaus matematiko
Visų pirma, mokytojos teigimu, nežinia dėl kokių priežasčių šiemet tarp valstybinio matematikos brandos egzamino vertintojų nebuvo nė vieno matematiko, dirbančio universitete.
„Kadangi nebuvo mokslininkų, tai kai kurie mokytojai pajuto laisvę. Nebuvo nė vieno matematiko, kuris aiškiai pasakytų, kaip reikia vertinti vieną ar kitą uždavinį. Buvo paruošta vertinimo instrukcija, bet natūralu, kad į ją įsigilinti per pusdienį neįmanoma, nes mokiniai būna tokie originalūs, kad kartais atrodo, kad sprendimas yra klaidingas, bet, pasirodo, iš tiesų yra nestandartinis ir originalus“, – aiškino moteris.
Jos teigimu, padėti dirbantiems kartais ateidavo NEC atstovė, tačiau ji nebuvo matematikė, o ir šiaip, deja, jos niekas neklausė. Mokytojos teigimu, tikrinant darbus esą vyravo betvarkė, kurios niekas nesugebėjo sutvarkyti.
Egzaminą laikė daugiau, o vertinimui laiko skirta mažiau
„Be to, šiemet ŠMM ir NEC dar nusprendė sutaupyti pinigų ir vietoje įprastų 5 dienų darbų vertinimui skyrė tik 4, nors egzaminą pasirinko laikyti gerokai daugiau mokinių. Žinoma, visko ištaisyti per 4 dienas nepavyko, todėl likusius kelis tūkstančius darbų taisė tik grupelė vyresniųjų vertintojų. Kadangi dirbti kokybiškai ir greitai jiems buvo neįmanoma, darbui pagreitinti buvo sugalvota atsisakyti trečiojo vertintojo, kuris peržiūri užduoties įvertinimą, jei pirmų dviejų vertintojų sprendimai nesutampa. Vertinant tuos kelis tūkstančius mokinių tas, kuris vertino antrasis, ir buvo teisus. Švietimo ir mokslo ministerija bei Nacionalinis egzaminų centras sutaupė, o mokiniai nukentėjo“, – konstatavo ji.
Mokytojos teigimu, šioje vietoje vertėtų paminėti ir tai, kad vertintojai kasmet yra reitinguojami.
„Kaip pakelti savo reitingą? Jei tavo įvertinimas skiriasi nuo pirmo vertintojo, o trečiasis vertintojas sutinka su tavo vertinimu, tai tu gauni papildomai taškų. Kas nutinka, kai antrojo ir trečiojo vertintojo rolę atlieka vienas ir tas pats žmogus? Taip, jis visada lieka teisus ir jo reitingas tik didėja. Reitingas didėja, o vertinimo kokybė, aišku, prastėja“, – pastebėjo pašnekovė.
Už dyką – 4 taškai: dėmesys 11, 12 ir 13 uždaviniams
Akis jai badė ir vertinimo keistenybės. Pavyzdžiui, vienas vertinimo komisijos narys, pasakojo mokytoja, netiesiogiai prasitarė, kad jo mokiniai 12 uždavinyje vietoje atsakymo 19, gavo atsakymą -19.
„Akivaizdu, kad tai yra klaidingas atsakymas, bet kodėl nepasinaudojus proga, kad šiemet vertinimo komisijoje nebeliko universiteto atstovų, o vertinimo komisijai vadovavo ilgametė pedagoginio universiteto docentė? Džiūgavo tas vertinimo komisijos narys, kad pavyko prastumti tokį atsakymą, džiūgavo, kad jo kiekvienos pastabos klauso vertinimo komisijos pirmininkė. Du taškai už 12 uždavinį buvo skiriami ir pateikus neteisingus atsakymus, o beveik niekas net nebandė protestuoti. Paskyrus du taškus už dyką, buvo nuskriausti teisingai jį išsprendę mokiniai“, – aiškino mokytoja.
Tikra parodija iš matematikos ir dar vienu nusikaltimu prieš mokinius, aiškino ji, taip pat tapo 11 ir 13 užduočių vertinimas.
„Kažkas iš vertinimo komisijos sugalvojo 13.2 uždavinio sprendimą, kuriame naudojamasi 13.1 atsakymu. Dar kažkas sugalvojo, kad 11.3 dalyje būtina žinoti trikampio plotą, tai yra, reikėjo remtis 11.1 dalimi, norint rasti aukštinės ilgį. Žinoma, 13.2 dalyje nereikėjo remtis 13.1 dalies atsakymu, 11.3 dalyje nereikėjo remtis 11.1 dalyje randamu plotu, bet kažkas sugalvojo, kad čia galima ir už klaidingą atsakymą mokiniams skirti taškų. Ir rezultatas tas, kad mokiniams buvo skiriamas taškai už 11.3 ir 13.2 dalis net ir nurodžius klaidingus atsakymus“, – pastebėjo mokytoja.
Įtaria užsakymą bet kokia kaina pagerinti rezultatus
Jos teigimu, paaiškinimas, kodėl taip daroma, buvo tiesiog pribloškiantis.
„Pasirodo, kad kai kurie kolegos sugebėjo iš atsakymų suprasti, kaip mokiniai sprendė uždavinius ir kuriose vietose jie suklydo. Neįtikėtina, kaip remiantis vien tik atsakymu sugebama susidaryti nuomonę apie mokinio sprendimą ir jo padarytas klaidas. Du taškai už dyką ir vėl teisingai šias užduotis sprendę abiturientai buvo nuskriausti. Bet kokie raginimai vertinti tik teisingus atsakymus buvo atmesti“, – pasakojo mokytoja.
Iš viso už klaidingus atsakymus mokiniai antroje egzamino galėjo gauti 4 taškus. Kaip tai paaiškinti mokiniams ir kolegoms, mokytoja sakė negalinti sugalvoti iki šiol.
„Kaip man jiems paaiškinti, kad kiti parašę nesąmones gavo tiek pat, kiek ir jie už teisingą atsakymą? Ir taip buvo vertinami antros dalies uždaviniai, kuriuose reikėjo pateikti tik atsakymus. Ar tai buvo ŠMM užsakymas bet kokia kaina pagerinti egzamino statistiką, ar tai buvo tik atskirų mokytojų ir komisijos pirmininko saviveikla?“, – retoriškai klausė pridurdama, kad aišku tik tai, kad dėl to nukentėjo gabesni mokiniai, kurie gaišo laiką, tikrino ir gavo teisingus atsakymus.
Pateikdavo ne tas vertinimo instrukcijas
Skaudu, mokytojos teigimu, tai, kad visą tai bandoma nuslėpti. Pavyzdžiui, niekas greičiausiai nepamatys tikrosios vertinimo instrukcijos, nes jos nebuvo ir pernai, ir užpernai.
„Kiekvienais metais tikroji vertinimo instrukcija, kurią mes naudojame, yra neviešinama, o vietoje to NEC tinklapyje yra patalpinama pagražinta vertinimo instrukcija, kurioje nesimato nerašytų susitarimų. Tiek pernai, tiek užpernai ta vertinimo instrukcija, kurią gaudavome vertinant mokinių darbus, ir ta, kurią po to matydavome viešai, gerokai skirdavosi. Kodėl reikia meluoti mokiniams, kaip buvo vertinami jų darbai? Jei jau mokiniai negali matyti tikrosios vertinimo instrukcijos, tai kaip jiems pasitikrinti, ar teisingai buvo įvertintas jų darbas?“, – klausė mokytoja.
Jos teigimu, teisybės jau po rezultatų paskelbimo ieškoti bus sunku. Pernai, prisiminė ji, rašę apeliacijas mokiniai buvo nuskriausti.
Mokytoja: kiek dar ŠMM leis tyčiotis iš vaikų?
„Kadangi buvau vertinimo komisijoje, tai, žinodama tikrąją vertinimo instrukciją, patariau jiems parašyti apeliaciją. Apeliacijos rezultatas nenustebino. Už tuos uždavinius, kur jiems pagal neoficialią vertinimo instrukciją turėjo būti skirti taškai, jie nebuvo skiriami, remiantis jau oficialia vertinimo instrukcija. Galutinis balas nepasikeitė nė vienam iš rašiusių apeliacijas mokinių. Na, o tie, kurie už dyką gavo balus, nerašė jokių apeliacijų ir džiaugėsi gavę dovaną. Kiek dar ŠMM ministrė leis tyčiotis iš mūsų vaikų? Kiek dar tęsis melas, išsisukinėjimas ir tiesos slėpimas?“, – klausė ji.
Mokytoja aiškino užduoties autoriams norinti padėkoti. Šių metų egzaminą ji vadina tikra atgaiva ir humanitarams, ir tiksliukams, tačiau pastebėjo, kad Švietimo ir mokslo ministerija, greičiausiai, išleido beveik visas lėšas užduočių autoriams, tad užduočių vertinimui jų pristigo.
„Kasmet sau pažadu, kad vertinti vykstu paskutinį kartą, bet vis tikiuosi, kad kažkada tai pasibaigs“, – apgailestavo mokytoja.
Žada susitikti su NEC atstovais: negali būti jokių klaidų, netikslumų ar nesusipratimų
Tuo metu su šiuo mokytojos skundu susipažinusi ŠMM ministrė A. Pitrėnienė DELFI sakė šios informacijos pro akis tikrai nežadanti praleisti.
„Tiek rengiant valstybinius brandos egzaminus, tiek juos vykdant, o vėliau – vertinant, negali būti jokių klaidų, netikslumų ar nesusipratimų. Juk kalbame apie mūsų jaunimą, jų 12-os metų darbo įvertinimą, turintį įtakos jų ateičiai. Visi – NEC, egzaminų sudarytojai, vykdytojai, vertintojai – turi dirbti savo darbą ir dirbti jį atsakingai, kruopščiai, sąžiningai“, – aiškino ministrė.
Ji prisiminė dar gegužės mėnesį susitikusi su NEC direktore S. Vingeliene aptarti standartizuotų testų užduočių rengimą. Šis susitikimas organizuotas į viešumą iškilus skundams dėl aštuntokams skirtuose matematikos standartizuotuose testuose paliktų klaidų, tačiau kartu aptartos ir kitos atsiskaitymų ir egzaminų aktualijos.
„Kalbėjausi ir apie matematikos valstybinį brandos egzaminą, pavedžiau NEC dar kartą peržiūrėti visas šių metų valstybinių brandos egzaminų užduotis. Vėliau organizavau atskirą susitikimą būtent dėl matematikos valstybinio brandos egzamino, nuolat domėjausi, kaip vyko egzaminų sesija.
Dėl šio skundo kitą savaitę suorganizuosiu susitikimą su NEC atstovais, ekspertais ir išsiaiškinsiu visą situaciją, ar ir kiek pateiktame skunde yra tiesos, ar NEC padarė viską, kad egzaminų vertinimas vyktų sklandžiai, be jokių nesusipratimų ar netikslumų. Tik įvertinusi visą informaciją, priimsiu atitinkamus sprendimus“, – žadėjo A. Pitrėnienė.
Ragina neskubėti daryti išvadas
Tuo metu S. Vingelienė DELFI aiškino, kad valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo procesas susideda iš kelių etapų.
„Pirmiausia vyksta visų koduotų kandidatų darbų vertinimas. Jame dalyvauja visi vertinimo komisijos nariai – paprastai jie vertina 4–5 darbo dienas. Po šio etapo visi įvertinti kandidatų darbai ir jų vertinimo lapai grįžta į NEC, čia jie yra skenuojami, verifikuojami, archyvuojami. Šių procedūrų metu pamatomi visi pirmosios vertinimo savaitės kandidatų darbų probleminiai aspektai – kuris kandidato darbas neturi reikalingo įvertinimų skaičiaus, ar skiriasi vertintojų skirti taškai, kur pasitaikė paprasčiausios taškų skaičiavimo klaidos. Todėl antrąją – trečiąją savaitę po egzamino vyksta dar vienas vertinimo procedūrų etapas. Visi bet kurio egzamino probleminiai kandidatų darbai yra iškeliami, surenkama dalis vertinimo komisijos narių (paprastai, tai vyresnieji komisijos vertintojai) ir jie pervertina iškeltus kandidatų darbus, tikrina, ar nėra juose vertinimo ir skaičiavimo klaidų“, – pasakojo ji.
Todėl, S. Vingelienės teigimu, bet kokia informacija iš pirmojo egzamino kandidatų darbų vertinimo etapo – pirmosios vertinimo savaitės, nėra galutinė, iš kurios galima būtų daryti išvadas apie vertinimo procesą, jo kokybę ir poveikį kandidatų rezultatams.
Pateikė informaciją apie vertinimo procesą
Tačiau suvokdama, koks jautrus yra šių metų matematikos valstybinio brandos egzamino rezultato klausimas, ji tikina norinti detaliau pateikti informaciją apie matematikos valstybinio brandos egzamino kandidatų vertinimo procesą.
„Taip, šių metų brandos egzaminų sesijos tvarkaraštis buvo įtemptas – egzaminai nebuvo vykdomi ugdymo proceso metu, rezultatus reikia pateikti iki nustatytos datos, nes jie naudojami stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad šiemet pirmą kartą matematikos VBE rezultatas yra reikalingas stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, jei pageidaujama studijuoti valstybės finansuojamose vietose. Taigi lūkesčiai ir nerimas dėl šio egzamino tikrai buvo dideli“, – pripažino ji.
Pasak S. Vingelienės, ruoštis 2016 metų matematikos valstybinio brandos egzamino kandidatų darbų vertinimo procesui buvo pradėta dar 2014 metais, tuomet pradėti rinkti ir vertintojai.
Aiškina, kad patyrę vertintojai neturėjo problemų
„2015 metais vertinimo procese dalyvavo 107 vertintojai, o šiais metais 171 vertintojas. 2015 m. 107 vertintojai vertino 5 darbo dienas 14414 darbų (vertinant 2 kartus vieną darbą, vienas vertintojas turėjo įvertinti iš viso 288 darbus). 2016 m. 171 vertintojas vertino 4 darbo dienas 17621 darbą (vertinant 2 kartus vieną darbą, vienas vertintojas, neskaičiuojant vyresniųjų vertintojų, turėjo įvertinti iš viso 225 darbus. Nors vertintojų bendras krūvis, net ir vertinant keturias darbo dienas buvo mažesnis, bet vertinimo procesas buvo pratęstas. Penktąją darbo dieną darbus vertino 70 vertintojų“, – aiškino ji.
Anot NEC direktorės, kitas labai svarbus dalykas – šiais metais vertintojai vertino kandidato darbą dalimis.
„Vertintojams reikėjo gilintis tik į dviejų uždavinių sprendimus, todėl kompetentingi, patyrę mokytojai tikrai neturėjo problemų“, – tikino ji.
Tikina dėję maksimaliai pastangų
S. Vingelienės teigimu, vertinimo metu NEC gavo informaciją, kad egzamino užduotyje buvo užprogramuoti galimi keli skirtingi sprendimo būdai, bet tai vertina kaip užduoties privalumą – pagaliau pasiekta, kad centralizuotai parengtos užduotys leidžia mokiniams pademonstruoti skirtingais sprendimo būdais savo gebėjimus ir už tai gauti taškus.
„Nors šiais metais vertinimo komisijos darbe dėl objektyvių priežasčių nedalyvavo vertintojai iš Vilniaus universiteto, kurių parama ir kompetencija tikrai yra svarbi, bet komisijos sudėtyje buvo ilgametę patirtį turinčių aukštos kvalifikacijos vertintojų, kurių kompetencija, atsakomybe ir sąžiningumu NEC neturi priežasčių abejoti“, – pridūrė ji.
Anot NEC vadovės, jos vadovaujamas centras dėjo maksimaliai pastangų, kad būtų ne tik laiku įvertinti kandidatų darbai, bet ir pritaikytos visos kokybės kontrolės procedūros.
„Kaip ir minėta, tam buvo išnaudotas laikas nuo birželio 21 dienos iki liepos 1 d. Pavyzdžiui, visos vertinimo komisijos narių paskutinėmis vertinimo dienomis vertinti darbai, dėl kurių vertinimo patikimumo iškilo abejonių, kuriuose yra trys vertinimai, buvo dar kartą iškelti ir patikrinti, ar nebuvo klaidų, piktnaudžiavimo, kurį mini skundo autorė – kad antruoju ir trečiuoju vertintoju buvo tas pats asmuo. Papildomas kokybės kontrolės procedūras atliko vyresnieji vertintojai“, – aiškino ji.
Darbus jau baigė tikrinti
Skelbiant 2016 metų matematikos VBE rezultatus, žada S. Vingelienė, bus paskelbta ir vertinimo instrukcija, kurioje bus numatyta po kelis uždavinių sprendimo būdus, pastabose parašyta, kokiais išimtiniais atvejais buvo skiriami arba neskiriami taškai, jei kandidato sprendimas neatitinka vertinimo instrukcijoje aprašyto uždavinio sprendimo būdo.
„II egzamino užduoties dalis turi savo specifiką – nors vertinamas tik kandidato pateikiamas atsakymas, vertintojai taikė principą, kad mokinys už tą pačią klaidą negali būti baudžiamas du kartus – tai nėra įrašyta į vertinimo instrukciją, bet šis principas yra taikomas ir vertinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, ir visų valstybinių brandos egzaminų mokinių darbus, t. y. jei mokinys užduotyse, sudarytose iš kelių dalių, suklydo atlikdamas vieną dalį, bet su savo rezultatais kitą dalį atliko teisingai, kita dalis vertinama visais taškais (mokinys jau nubaustas už neteisingai atliktą ankstesnę dalį).
Birželio 21 – liepos 1 d. vyko matematikos valstybinio brandos egzamino kandidatų darbų vertinimo ir gautų taškų tikrinimo procedūros. Patvirtiname, kad per šį laiką visi pagrindinio vertinimo metu iškilę nesklandumai buvo išsiaiškinti, mokinių darbai dar kartą pagal skirtingus kriterijus buvo iškelti, vyresniųjų vertintojų pervertinti ir sutikrinti, ar tikrai nėra piktnaudžiavimo, aplaidaus vertintojų darbo atvejų, ar buvo vertinama pagal instrukciją“, – aiškino S. Vingelienė.