aA
Vilniaus universiteto (VU) rektoriumi penkerių metų kadencijai ketvirtadienį išrinktas VU Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas profesorius Artūras Žukauskas.
Artūras Žukauskas
Artūras Žukauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Slaptu balsavimu naująjį universiteto vadovą išrinko VU Taryba.

Be jo į universiteto rektorius kandidatavo nuo 2012 metų šias pareigas laikinai ėjęs profesorius Jūras Banys, VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius Vytautas Nekrošius, Europos humanitarinio universiteto administracijos ir infrastruktūros prorektorius, mokslų daktaras Bernardas Gailius, buvęs Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto dekanas docentas Saulius Norvaišas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas profesorius Valdemaras Razumas.

Išrinkti naująjį rektorių prireikė dviejų turų, nes per pirmąjį rinkimų turą nė vienas kandidatas nesurinko reikiamo septynių Tarybos narių balsų skaičiaus. A.Žukauskas pirmajame ture surinko keturis balsus, J.Banys - tris, V.Razumas - du, B.Gailius ir V.Nekrošius po vieną.

Tą pačią dieną surengus antrą rinkimų turą A.Žukauskas surinko aštuonis balsus, J.Banys - tris.

Vilniaus universitetas yra seniausia Lietuvoje aukštoji mokykla, įkurta 1579 metais.

Sudėtinga istorija

DELFI primena, jog Vilniaus universitetas – viena seniausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų – įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką VU buvo vienintelė aukštojo mokslo įstaiga mūsų šalyje, darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno pakilimo, smukimo, uždarymą ir atgijimo laikotarpių.

1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu. Nuo pagrindinių to meto Europos kultūros centrų nutolusiame Vilniaus universitete brendo pažangios mokslo idėjos. Europoje išgarsėjo Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius poetas M. K. Sarbievijus, žymus oratorius, retorikos meistras Žygimantas Liauksminas, pirmosios Lietuvos istorijos autorius A.Vijūkas-Kojelavičius, lietuvių raštijos kūrėjas Konstantinas Sirvydas ir kiti.

1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, universitetas atiteko valstybinei švietimo ir kultūros institucijai – Edukacinei komisijai. Po Lietuvos prijungimo prie Rusijos jis pavadinamas Vilniaus vyriausiąja mokykla, o 1803 m. jam suteikiamas „imperatoriškojo“ titulas. Tuo metu universitete profesoriavo ir mokėsi daug garsių asmenybių: medikai vokiečiai Johanas Frankas ir jo sūnus Jozefas Frankas, istorikas Joachimas Lelevelis, poetai Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis, istorikas Simonas Daukantas.

Dėl profesorių ir studentų dalyvavimo 1831 m. sukilime caro Nikolajaus I įsakymu 1832 m. universitetas buvo uždarytas ir neveikė iki 1919 m. Lenkijai aneksavus Vilniaus kraštą, 1919-1939 m. čia veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas, kuriame mokėsi ir būsimasis Nobelio premijos laureatas rašytojas Česlovas Milošas.

1939 m. Vilniaus universitetas atnaujino darbą, bet jau 1940 m., Lietuvai tapus Tarybų Sąjungos dalimi, jis buvo pertvarkytas pagal sovietinių universitetų pavyzdį.

1943 m. okupantai vokiečiai uždarė universitetą ir jis vėl atvėrė duris 1944 m. rudenį. Nors ir varžomas tarybinės ideologijos, Vilniaus universitetas plėtėsi ir stiprėjo, jame susiformavo tarptautiniu mastu pripažintos mokslinės mokyklos, subrendo daug iškilių asmenybių.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, patvirtintas Universiteto statutas, grąžinęs jam autonomiją.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po žvėriško išpuolio kaimynystėje – sukrečiančio turinio laiškai Vokietijoje: mes bijome (165)

Paskutinysis islamistinio teroro aktas Prancūzijoje – mokytojo Samuelio Paty nužudymas nupjaunant...

Paveldėjus NT užgriūva didesni mokesčiai: vien už registravimą susimokėjo apie 900 eurų (48)

Registrų centras (RC) gina naujus įkainius, kurie apskaičiuoti pagal tai, kiek kainuoja suteikti...

Susirgus Seimo nariui laukia didelio masto epidemiologinis tyrimas: pasakė, kam reikia izoliuotis (171)

Koronavirusu susirgus Seimo nariui iš valstiečių žaliųjų frakcijos Valerijui Simulikui,...

Nenugalėtas čempionas: laukiamiausią metų kovą laimėjęs Nurmagomedovas baigia karjerą (66)

Šeštadienio vakarą Jungtinių Arabų Emyratų Jaso saloje įvyko itin didelio ažiotažo sulaukęs...

Lietuvė per gimdymą bandė taikyti hipnozės metodą: kai galiausiai paprašė epidūrinės nejautros, buvo per vėlu (13)

Kol vienos moterys renkasi medikamentinius nuskausminimo būdus gimdymo metu, kitos ieško...

Žinia pasiilgusiems saulės: debesys turėtų po truputį sklaidytis (2)

Sekmadienio naktį dangų dangstys dar pakankami storas debesų sluoksnis, tačiau jis daug kur...

Siaubo naktis prie Vilniaus: po kruvinos orgijos siaubingas kančias patyrusi moteris neturėjo galimybių išgyventi (357)

Moteris neturėjo jokių galimybių išgyventi – net jeigu ji iš karto būtų patekusi į medikų...

Anglai pyksta ant VAR: neįžvelgė imtynių veiksmo, vėl kenkė ir „Liverpool“ klubui

Šeštadienio vakarą Anglijos „Premier“ lygoje sužaisti du susitikimai, po kurių bene...

Ant Gedimino kalno surengta palaikymo akcija JAV prezidentui Donaldui Trumpui sulaukė policijos dėmesio (305)

Vilniuje Amerikos prezidento palaikymo akciją sumanę žmonės neliko nepastebėti. Apie 18.25...

Nepamirškite persukti laikrodžių: grįžta žiemos laikas (169)

Paskutinį spalio sekmadienį Lietuva vėl grįžta prie žiemos laiko ir laikrodžius suksime atgal....

|Maža didelių žinių kaina