aA
Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus sumanyta aukštojo mokslo reforma baigėsi neprasidėjusi, sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas profesorius akademikas Vytautas Nekrošius. Socaldemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis žada kelti asmeninės G. Steponavičiaus ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio atsakomybės klausimą.
Vytautas Nekrošius
Vytautas Nekrošius
© DELFI / Tomas Vinickas

Tuo metu ilgus metus Lietuvoje bei užsienyje dėstęs profesorius, europarlamentaras Leonidas Donskis teigia, kad susidariusi situacija įteisins Vilniaus universiteto išskirtinumą, mat ši aukštoji mokyklą atsisakė reformuotis pagal naująjį įstatymą, laukdama Konstitucinio Teismo nutarimo.

Kaip žinoma, ketvirtadienį Konstitucinis Teismas pripažino, jog mokslo ir studijų reforma kai kuriais aspektais prieštarauja Konstitucijai, mat sudaro prielaidas valstybei paneigti universitetų autonomiją ir nustato ydingą studentų vertinimą pagal mokyklos baigiamųjų egzaminų rezultatus.

Universitetų valdymas neturi priklausyti nuo politikų

Po šio KT sprendimo, V. Nekrošius pergalingai į orą pakėlė rankas. Šypsenų nestokojo ir į KT kreipęsi politikai.

„KT eilinį kartą pasakė vieną labai svarbų dalyką – Konstitucija privaloma visiems: eiliniam žmogui, politikui, ministrui. Šiandien buvo užkirsta eilinė galimybė nusivalyti kojas į Konstituciją, kai kalbama apie labai svarbų principą – universitetų valdymas neturi priklausyti nuo Seimo daugumos, jų noro ar nenoro“, - DELFI KT išaiškinimą komentavo V. Nekrošius.

Pasak V. Nekrošiaus, Seimo laukia didelis darbas, nes Mokslo ir studijų įstatyme praktiškai liko vos keli Konstitucijai neprieštaraujantys straipsniai. Teisininko teigimu, reikia tikėtis, kad naujas įstatymas bus kuriamas bendradarbiaujant su akademine bendruomene.

„VU, išeina, vienintelis universitetas, kuris iš tikrųjų visoms aukštosioms mokykloms atkovojo autonomiją. Naujai išrinktiems rektoriams bus truputį gėda – manyčiau, jie turėtų atsistatydinti, nors teisiškai ne – jie visi teisėti. O kiti rektoriai, kaip priklauso, baigs savo kadencijas, po to savivaldos institucijos normaliai rinks naujus rektorius“, - aiškino V. Nekrošius.

Jis atkreipė dėmesį, kad švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius yra teisininkas, mokantis skaityti KT nutarimus. Pasak V. Nekrošiaus, iki šiandieninio KT nutarimo buvo bent trys ankstesni nutarimai, kuriuose aiškiai pasisakyta dėl tarybų ir jų funkcijų.

„Nereikia Lietuvoje užimti Mikės Melagėlio pozicijos. Vis tik patinka mums, nepatinka, norime, nenorime, yra taip – turime tokią Konstituciją ir ją privalome gerbti. O kai bandoma apsimesti, kad nieko nėra, ir vistiek padarysime balsais Seime, tai čia yra daugiau lukašenkinis, o ne demokratinės teisinės valstybės modelis. Reforma baigėsi neprasidėjusi“, - apibendrino teisininkas.

Panašiai kalbėjo Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorektorius Rimantas Vaitkus. „Kertiniai reformos punktai buvo valdymo ir finansavimo modelių keitimai, šie punktai pripažinti kaip prieštaraujantys Konstitucijai, vadinasi, nieko iš šios reformos nebeliko“, - sakė R. Vaitkus.

V. P.Andriukaitis: reikia kelti G.Steponavičiaus ir V.Stundžio atsakomybės klausimą

Pasak socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio, KT sprendimas nuosekliai išplaukia iš ankstesnių KT sprendimų ir išaiškinimų. Pasak jo, visi Seimo nariai iš anksto žinojo šiuos KT nutarimus, tačiau balsavo už Mokslo ir studijų įstatymą.

„O atsakingi pareigūnai, kaip G. Steponavičius ir Valentinas Stundys, išties žinojo, kad yra paskelbta oficiali konstitucinė doktrina, sąmoningai ją laužė. Šį pavasarį laukia daugybė neigiamų pasekmių – akivaizdu, kad reikia kelti G. Steponavičiaus ir V. Stundžio asmeninės atsakomybės klausimą. Manau, yra tik trys keliai – arba jie patys atsistatydina, arba premjeras juos atleidžia, arba mes kelsime jų atstatydinimo klausimą Seime“, - DELFI kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Pasak parlamentaro, dabar kuo skubiau reikės laikino teisinio reguliavimo, iki balandžio reikia spėti pataisyti teisės aktus, kad dabartiniai abiturientai žinotų stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką.

L.Donskis: Vilniaus universitetas užsitikrino išskirtinę padėtį

Leonidas Donskis
Leonidas Donskis
© K.Kavolėlio nuotr.

Europarlamentaras L. Donskis teigia, kad Konstitucinio Teismo nutarimas neabejotinai sulauks aukščiausių šalies vadovų ir politikų dėmesio, mat šiuo metu jau pradėta reforma pripažinta turinti esminių trūkumų. Pasak jo, šiuo atveju nebeužteks vien tik Švietimo ir mokslo ministerijos pastangų, sutarimas dėl aukštojo mokslo reformos koregavimo turės būti pasiektas nacionaliniu mastu.

„Mes puikiai žinome, kad švietimo reforma buvo minima kaip vienas iš prioritetų, ja buvo didžiuojamasi, kaip pamenate. Ir dabar šitas faktas priverčia vienokiu ar kitokiu būdu reaguoti patį premjerą. Į šią situaciją tikrai turės reaguoti ministras pirmininkas, pasitaręs su kabinetu, į šią situaciją, galimas daiktas, reaguos šalies prezidentė ir, visiškai neabejoju, kad turi reaguoti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, neabejotinai turi reaguoti visas Seimas“, - DELFI teigė L. Donskis.

Jis taip pat pabrėžė, kad susidariusi situacija tarsi įtvirtina Vilniaus universiteto išskirtinumą, mat ši aukštoji mokykla nesutiko imtis reformų tol, kol nesulauks Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

„Šia situacija įteisinama būklė, kai Vilniaus universitetas taps išskirtiniu universitetu. Man tik gaila, kad turėdamas tapti tokiu universitetu pačiu natūraliausius būdu, kaip prestižinis, seniausias ir garsiausias mūsų universitetas, jis priverstas tokiu tapti grynai politiniais mechanizmais, kas, mano nuomone, yra beprasmiška akademiniame pasaulyje. Tai panašu, jei būtų kūrybinis mokslo arba meno konkursas ir jo rezultatai būtų kvestionuojami politikų. Tai būtų keistoka. Tie dalykai turėtų būti daromi visai kitoje plotmėje, bet šiuo atveju klostosi situacija, kad Vilniaus universitetas pritaikys sau visai kitas taisykles“, - sakė profesorius.

L. Donskis tai pat išsakė nuomonę, jog studentų pasiekimų vertinimas aukštosiose mokyklose turėtų būti paliekamas patiems universitetams ir neturėtų būti centralizuojamas.

M.Adomėnas: reikės ieškoti sprendimų, kurie žalingesni studentams

„Šioje vietoje matyčiau labai tiesioginį vienos aukštosios mokyklos interesą šios bylos baigtimi. Kaip žinote, 7 iš 9 KT teisėjų dirba aukštosiose mokyklose, kaip jau minėjau, čia tas pats, kaip bylinėtis su prekybos centrais teisme, kuriame 7 iš 9 narių sudaro „Norfos“ ir „Maximos“ atstovai“, - po KT išaiškinimo sakė vienas reformos architektų konservatorius Mantas Adomėnas.

Pasak M. Adomėno, reikia išanalizuoti KT argumentus – jo manymu, galima rasti tokį išorinio valdymo modelį, kuris neprieštarautų Konstitucijai.

Parlamentaras kritikavo ir KT išaiškinimą dėl gerai besimokančių studentų rotacijos kas dvejus metus.

„Jeigu KT nori primesti studentams netikrumą ir peržiūrėjimą kas pusmetį, tai, manau, turės labai neigiamų praktinių pasekmių. Manau, šioje vietoje reikia žiūrėti kaip į bendrąjį gėrį, kaip siekti aukštesnės studijų kokybės. Ką gi, reikės ieškoti sprendimų, kurie žalingesni studentams, bet atitinka Konstitucijos raidę taip, kaip supranta šis KT“, - sakė M. Adomėnas.

Parlamentaras tvirtino, kad pagrindiniai reformos principai – kitoks aukštųjų mokyklų finansavimas, aukštųjų mokyklų tapimas viešosiomis įstaigomis, pinigų paskui studentą principas - lieka, o aukštojo mokslo sistema išjudėjo.

„Net didieji oponentai iš VU pripažįsta, kad reformoje labai daug teigiamų momentų. O kad kolega Andriukaitis dabar garsiai kalbės ir žvangins puodais, jis man truputį primena žmones, kurie senovėje saulės užtemimo metu žvangindavo puodais, kad išlįstų saulė. Tai labiau maginis dalykas, o prasidėjusios kaitos jau nesustabdysi“, - tvirtino M. Adomėnas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Skelbiama naujoji tvarka, kada ir kokį nedarbingumo lapelį dėl COVID–19 galima gauti

Nuo šio pirmadienio, sausio 17 dienos nedarbingumo lapelį dėl koronaviruso išduos jau ne šeimos...

Renginių organizatoriai ir kino teatrų atstovai apie naują tvarką: jeigu nebūtų liūdna, būtų juokinga (73)

Nuo šiol atvykę į uždarus renginius privalės dėvėti respiratorius, o atėjusių į kino teatrą...

Lukašenka skelbia apie pratybas su Rusija „Baltijos valstybėms pasipriešinti“ (10)

Baltarusija ir Rusija per artėjančias jungtines karines pratybas repetuos, „kaip priešintųsi...

Dėl omikrono keičiami pandemijos valdymo įrankiai: izoliacija, testavimas, sergamumo fiksavimas, reikalavimai renginiuose papildyta (82)

Dėl omikron atmainos plitimo pirmadienį Lietuvoje pradeda galioti naujos COVID–19 valdymo...

Lietuvoje vėjo gūsiai ir sniegas maišo dangų su žeme: Vilniuje kilo pūga, eismo sąlygos sudėtingos (12)

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT), šiandien Lietuvoje daug kur krituliai:...

COVID-19 sergamumo statistikoje – dar vienas nuo pat pandemijos pradžios nematytas rekordas (65)

Sergamumo koronavirusu statistikoje – dar vienas per visą pandemijos laiką nepasiektas rekordas....

D+Vladimiras Laučius

Kuolys: išgirdęs šiuos Landsbergio žodžius pagalvojau apie prezidentę Grybauskaitę (38)

Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo kultūros ir švietimo ministras, kultūros istorikas Darius...

Mėsos ekspertas patarė, kaip pagaminti tikrai skanų kiaulienos šnicelį: taip paruošta mėsa tiesiog tirps burnoje

Šnicelis – vienas tų žiemiškų patiekalų, kuriais norisi mėgautis atvėsus orui. Dabar...

D+Justina Maciūnaitė

Butus šlavę lietuviai pamiršo apie būsto įsigijimo paslaugą be pradinio įnašo: tiki, kad atėjo proveržio metai

Rekordiškai pabrangęs būstas kai kuriems gyventojams gali tapti neįkandamu pirkiniu. Kuo...