Įgyvendinti amerikietišką svajonę kaunietis Antanas Krimelis pradėjo dar septyniolikos. Dabar jis jau antrus metus gyvena JAV ir tikina, kad šis žingsnis yra geriausia, ką galėjo padaryti dėl savo ateities.
Antanas Krimelis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Į svajonių šalimi tituluojamą Ameriką A. Krimelį atvedė meilė krepšiniui. Vaikinas pasakoja, kad perspektyviems krepšininkams ten sudarytos kur kas geresnės sąlygos mokytis ir treniruotis.

„Žaisdamas krepšinį Lietuvoje, pradėjau domėtis galimybe mokytis ir žaisti krepšinį JAV. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko išvažiavau, buvo ta, kad mokykla man suteikė stipendiją vien už tai, kad žaisiu krepšinį atstovaudamas savo naujajai mokyklai”, – pasakojo vaikinas.

Į JAV atvedė meilė krepšiniui

Krepšiniu jis pradėjo domėtis dar paauglystėje. Prieš išvykdamas mokėsi Jono Jablonskio gimnazijoje Kaune, lankė krepšinio treniruotes Arvydo Sabonio krepšinio centre. 2011 m. ir 2012 m. atstovavo Lietuvos krepšinio rinktinei Trabzono olimpiniame festivalyje ir Europos U-16 čempionate.

Jis buvo vienas rezultatyviausių lietuvių komandos žaidejų. 2010-2011 metų sezone buvo išrinktas rezultatyviausiu, 2012-2013 – naudingiausiu ir rezultatyviausiu Lietuvos moksleivių krepšinio lygos žaidėju savo amžiaus grupėje.

„Amerikoje mokykla ir krepšinis yra daug lengviau suderinami dalykai negu Lietuvoje. Pasitarę su tėvais nusprendėme, kad tokią galimybę reikia pasistengti išnaudoti. Į Ameriką atvažiavau praėjusiais mokslo metais, pradėjau lankyti 11 klasę „Arlington Country Day” mokykloje, esančioje Džeksonvilyje, Floridos valstijoje. Tačiau po pirmų metų nusprendžiau pakeisti mokyklą, nes mokymosi lygis šioje mokykloje man atrodė gana žemas. Nejaučiau, kad tai yra vieta, kur norėčiau praleisti dar vienus metus. Šiemet gyvenu pakankamai mažame miestelyje Malverne, Pensilvanijos valstijoje, apie 30 minučių kelio nuo Filadelfijos. Lankau privačią „ The Phelps School” mokyklą, kaip ir daugelis kitų mokinių, gyvenu bendrabutyje”, – pasakojo A. Krimelis.

Nedidelės klasės, ilgesnės pamokos ir jokių egzaminų

Antrus metus amerikietiškoje mokykloje besimokantis vaikinas neslepia nuostabos – mokymosi sistemos šiose šalyse yra visiškai kitokios.

„Mokyklose JAV, bent tose, kuriose man yra tekę mokytis, klasės yra daug mažesnės negu Lietuvoje. Vieną klasę sudaro maždaug 8-10 mokinių. Tai leidžia mokytojams labiau pažinti mokinius, suprasti jų stipriąsias ir silpnąsias puses, efektyviau išnaudoti pamokų laiką. Pamokų trukmė yra panaši, mano mokykloje pamokos trunka 50 min. JAV mokyklose dažnai mokosi mokiniai iš daugelio skirtingų pasaulio šalių, pavyzdžiui, iš Kinijos, Ispanijos, Puerto Riko ir net Nepalo.

Dar vienas skirtumas yra tas, kad čia nėra brandos egzaminų, kurie Lietuvoje yra vykdomi po 12 klasės. Disciplinų žinių patikrinimai vyksta paskutinėmis trimestro dienomis, jie lemia nustatytą dalyko pažymio procentą. Likusią pažymio dalį galima susirinkti už aktyvų dalyvavimą pamokoje, namų darbų atlikimą, kontrolinius darbus ir įvairius pristatymus.

Norint įstoti į universitetą reikia laikyti „SAT” arba „ACT” testus, kurie susideda iš matematikos, anglų kalbos rašymo ir skaitymo įgūdžių patikrinimo. „ACT” teste taip pat yra ir gamtos mokslų žinių patikrinimo dalis. Kuo geresni rezultatai, kuo aukštesnis vidurkis, tuo lengviau įstoti į universitetą. Yra galvojančių, kad mokslai JAV yra lengvesni, tačiau tai priklauso ir nuo mokyklos. Praėjusiais metais buvo lengviau, šiemet turiu mokytis daug ir stipriai”, – apie pastebėtus JAV švietimo sistemos išskirtinumus pasakojo A. Krimelis.

Mažiau dėstomų dalykų, mažiau įtampos

Anot jo, JAV mokslas yra ypatingas ir dėl to, kad mokytis reikia tik kelis pagrindinius dalykus.

„Šiais metais pirmąjį trimestrą mokausi šiuos dalykus: dabartiniai pasaulio įvykiai, anglų kalba, statistika, finansai ir biologija. Po šio trimestro pasaulio įvykių ir finansų dalykai pasikeis į kitus, pavyzdžiui, į pamoką, kurioje kalbėsime apie Amerikos vyriausybę ir tobulinsime viešojo kalbėjimo įgūdžius. Svarbiausi dalykai yra anglų kalba, matematika, gamtos mokslai ir istorija.

Kiek kitokia JAV yra ir vertinimo sistema. Čia žinios vertinamos raidėmis. A yra pats aukščiausias įvertinimas. Taip pat gali gauti B, C, D ir F įvertinimus. F raidė prilygsta neigiamam pažymiui Lietuvoje. Be to, mokantis Amerikoje nepatiriu tiek daug įtampos, kurią patirdavau mokydamasis Lietuvoje. Amerikoje kiekvienas tavo pasiekimas yra vertinamas, nepamirštama už tai pagirti”, – patikino vaikinas.

Mokytojai gyvena kartu su mokiniais

Jį taip pat nustebino ir tai, koks glaudus Amerikoje yra mokinių ir mokytojų ryšys. Mokytojai, kartu su savo šeimomis, netgi gyvena ten pat, kur ir mokiniai.

„Mokydamasis Lietuvoje nesuprasdavau, kaip įmanoma bendrauti su mokytoju taip, tarsi jis būtų tavo draugas, tik vyresnis. Mokytojai Amerikoje yra labai draugiški, visada padės, net jeigu dėl to jiems reikėtų paaukoti savo asmeninį laiką. Dauguma mokytojų net gyvena bendrabučiuose, kurie yra mokyklos teritorijoje, kai kurie – ir su savo šeimomis. Gal todėl mokytojų ir mokinių santykiai yra mažiau oficialūs”, – spėjo vaikinas.

Kiekvienam mokiniui Amerikoje yra skiriamas ir mokytojas-patarėjas, kuris rūpinasi, seka mokslo rezultatus, sporto reikalus, pataria dėl tolimesnių studijų universitetuose, bendrauja su tėvais ir informuoja apie tai, kaip sekasi jų vaikui.

Sužavėjo vietinių draugiškumas

A. Krimelis taip pat buvo nustebęs tuo, kokie draugiški yra vietiniai. Jis pasakojo iki šiol besistebintis tuo, kad kiekvienas gatvėje sutiktas nepažįstamasis puola sveikintis, užkalbina. Vis dėlto išvengti nesusipratimų pavyksta ne visuomet.

„Praėjusiais mokslo metais teko gyventi rajone, kuris ribojasi su vienu nesaugiausių rajonų mieste, tad teko pamiršti vakarinius pasivaikščiojimus. Aiško, laiko tam nėra daug. Kasdien po pamokų einu į treniruotę, po kurios vakarieniaujame, tuomet turime vieną laisvą valandą, kuriai pasibaigus turime grįžti į kambarius ir atlikti namų darbus. Kelis kartus per savaitę dvyliktokams leidžiama išeiti į miestą pavalgyti, užsukti į parduotuvę ar šiaip pasivaikščioti. Savaitgaliais važiuojame į didžiulius prekybos centrus, mokykla dažnai organizuoja įvairius užsiėmimus, ekskursijas”, – apie savo laisvalaikį pasakojo vaikinas.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad išvykti į svečią šalį tokiame jauname amžiuje nėra taip paprasta.

„Turi labai greitai tapti atsakingu ne tik už mokslo ar sporto rezultatus, bet ir už buitinius dalykus, kurių namuose dažnai net nedarydavai. Taip pat tenka dažnai ir daug bendrauti su žmonėmis iš įvairių pasaulio šalių, kurie yra skirtingi auklėti, turi kitokį pasaulio supratimą. Reikia išmokti nebijoti kalbėti, paprašyti pagalbos, kartais – išmokti prisitaikyti. JAV yra tokia šalis, kurioje yra daug galimybių kažką pasiekti, ir noras to siekti yra gerbiamas, skatinamas. Planuoju baigti sporto vadybos studijas, tačiau, nepaisant to, savo ateitį matau Lietuvoje. Tai yra kraštas, kuriame aš užaugau, vieta, kur gyvena mano artimieji. Tačiau vieno dalyko Lietuvoje labai pasigendu – tikėjimo, kad gali pakeisti savo gyvenimą, jei tik panorėsi”, – atviravo vaikinas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Diplomai ir sunkus darbas nepadėjo - dabar gelbsti Lenkija, Baltarusija ir nukainoti produktai (29)

Gauna jogurtą paskutinę jo galiojimo dieną ir valgo visą savaitę, drabužių ieško tik dėvėtų...

Siūlo apmokestinti ir didesnes pensijas, o sportuojančius ar šokančius – paskatinti pinigais (277)

Sportuojantys žmonės galėtų mokėti mažiau mokesčių, bet gaunantys didesnes pensijas, prie...

Pas dūstantį vaiką greitoji vyko 40 minučių: jis būtų miręs, jei ne mamos suleistas vaistas (239)

Jei ne prevenciškai šeimos gydytojos paskirtas vaistas, dabar dviejų metų berniukas nebėgiotų...

Lenkų viltis įveikti Lietuvą kursto iškreipta jėgų pusiausvyra (4)

Kaimynai lenkai neslepia: nenumaldomai artėjanti 2019-ųjų pasaulio čempionato atranka – puiki...

Alvydas Jokubatis. Šimtmetį švenčiame su valstybę griaunančiu įsitikinimu (94)

Lietuviai turi kalbėti apie galimą tautos ir valstybės išnykimą, nes būtent iš tokių...

Šimtai tūkstančių Stalino aukų: dienoraščiai atskleidžia šiurpius pasmerktųjų išgyvenimus (342)

Remiantis skirtingais duomenimis, 1937-1938 m. TSRS pateikus politinių kaltinimų buvo areštuota...

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Baltija“ – VDA

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Baltija“ – VDA. Tiesiogiai iš Panevėžio.

Ekonomistas pasiūlė idėją, leisiančią pakelti vidutinį atlyginimą iki 1440 eurų ir susigrąžinti emigrantus (677)

Idėjos Lietuvai, leisiančios iki 2042 metų susigrąžinti daugiau nei pusę milijono tėvynainių...

Laužo filmuose apie vikingus rodomus stereotipus: jie gyveno ir Lietuvoje (44)

Gyvosios istorijos entuziastų būrys į šiandienį pasaulį prikelia Baltų Vikingų gyvenimą....

Išvarytieji? Emigrantas 10 metų skynė agurkus, bet savo pasiekė (95)

Prisistatydamas Virgilijus Šauklys net susinepatogina – jau seniai pats savęs šiuo vardu...