Į aukštąsias mokyklas galima įstoti ir kreipiantis tiesiogiai. Daugelis aukštųjų mokyklų vykdo tiesioginį arba kitaip – institucinį studentų priėmimą.
Kreiptis tiesiai į aukštąsias mokyklas galima iki pat rugpjūčio pabaigos, kai kur – ir pirmosiomis rugsėjo savaitėmis. Tiesa, tokiu būdu priimti asmenys jau nebepretenduoja į studijų krepšelį, tad studijuoti privalo būti pasiryžę savo lėšomis.
Nors sužinoti, kiek studentų į trokštamas studijų vietas įstoja tokiu būdu – sunki užduotis, kadangi aukštosios mokyklos duomenų apie tai viešai nepateikia, DELFI nusprendė tuo pasidomėti ir išsiaiškinti, kaip skiriasi reikalavimai stojantiems per bendrąjį ir per tiesioginį priėmimus.
Dėl pinigų vyksta ir galvų medžioklės
LAMA BPO asociacijos prezidentas ir Kauno technologijos universiteto (KTU) prorektorius Pranas Žiliukas pripažino – jokia paslaptis, kad tiesioginis priėmimas naudingas ir aukštosioms mokykloms. Tai padeda užkaišyti likusias laisvas studijų vietas.
„Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, tiesioginis priėmimas padeda užtikrinti studijų prieinamumą. Laikyti visą didelį bendrojo stojimo mechanizmą ir prie jo dirbančius žmones ilgai nėra neverta, jie dirba tik intensyviausiu metu, o kai nėra didelio susidomėjimo, gelbsti tiesioginis priėmimas“, – aiškino jis.
Anot P. Žiliuko, tiesioginis priėmimas, pavyzdžiui, KTU daugiausiai yra orientuotas į užsieniečius, dažniausiai – studentus iš trečiųjų šalių. Jų tokiu būdu į universitetą įstoja apie 200-300, lietuvių – iki 100.
„Tiesioginis priėmimas pas mus vyksta balandžio-gegužės mėnesiais ir yra orientuotas į tuos asmenis, kurie tikrai nepretenduoja į valstybės finansuojamas vietas ir vasaros metu bus užsiėmę. Pavyzdžiui, išvyks į užsienį dirbti ar kitais tikslais. Reikalavimus taikome visiškai tokius pačius kaip ir bendrojo priėmimo metu, galvų medžiokle dėl pinigų KTU neužsiima“, – sakė P. Žiliukas.
Tiesa, jis prasitarė, kad mokyklose, kurios taiko kitokius kriterijus „visko gali būti“. Paprastai tiesioginis priėmimas ir kritikuojamas dėl to, kad atsiranda palanki terpė korupcijai, į aukštąsias mokyklas tokiu būdu esą gali būti priimama ir „per pažintis“.
Priima praktiškai bet ką
Anot P. Žiliuko, galima būtų visai atsisakyti tiesioginio studentų priėmimo, kartu ir abejonių dėl neskaidraus aukštųjų mokyklų elgesio, jei būtų daugiau investuojama į LAMA BPO.
„Bendrasis priėmimas turėtų būti atviras ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, nuo kovo mėnesio iki rugsėjo 1-osios. Tačiau klausimas, ar mokyklos suinteresuotos tuo naudotis. Jei mokyklos nori turėti tiesioginį kontaktą su stojančiaisiais, iš dalies – saugoti savo klientus nuo kitų pretendentų, tada istorija kita“, – svarstė jis.
Anot P. Žiliuko, verta prisiminti, kad aukštosios mokyklos turi autonomiškumo teisę – jie gali priimti studentus netaikydami jiems jokių reikalavimų. Įstatymas reikalauja atsižvelgti tik į tai, ar stojantysis turi brandos atestatą.
„Aukštosios mokyklos, kurioms sunkiai sekasi susirinkti studentus, gali visiškai teisėtai nustatyti labai mažus reikalavimus ir pasikviesti studijuoti nepažangius asmenis. Pastebime, kad tokiu būdu studentų bandoma prisirinkti ir iki bendrojo priėmimo, ir po jo“, – dėmesį į problemą atkreipė jis.
Pasidomėjus, ar tai tiesa, paaiškėjo, kad aukštosios mokyklos taiko labai nevienodus reikalavimus į jas stojantiems tiesioginiu būdu.
Reikalavimai – tokie patys kaip ir kitiems
Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto (VU) atstovai DELFI informavo, kad jų universitete tiesioginis priėmimas vykdomas tik į tam tikras studijų programas ir tik iki bendrojo LAMA BPO priėmimo. Pasibaigus LAMA BPO bendrajam priėmimui yra vykdomas papildomas Vilniaus universiteto priėmimas.
„Stojantiesiems į pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisąsias studijas papildomo Vilniaus universiteto priėmimo metu reikalavimai yra tokie patys kaip ir stojantiesiems LAMA BPO bendrojo priėmimo metu į valstybės nefinansuojamas vietas. Reikalavimai stojantiesiems į Vilniaus universitetą yra skelbiami Priėmimo į Vilniaus universiteto studijų programas taisyklėse, kurios yra patvirtinamos ir paskelbiamos iš anksto, pavasarį.
Papildomas Vilniaus universiteto priėmimas yra skelbiamas tik tuo atveju, kai po tiesioginio ir bendrojo priėmimų yra likusių laisvų valstybės nefinansuojamų vietų. Stojantieji turi pateikti prašymą, atitikti visus keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, stojančiojo minimalus balas turi būti ne mažiau nei 3), atlikti priėmimo taisyklėse numatytas procedūras, išlaikyti stojamuosius egzaminus, jeigu jie reikalingi, o sulaukus kvietimo – sudaryti studijų sutartį“, – informavo universiteto atstovai.
Papildomas Vilniaus universiteto priėmimas vyks rugpjūčio 17 – rugsėjo 2 dienomis. Kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 31 d., studijų sutartys sudaromos rugsėjo 1-2 d. d.
Išlygų netaiko
Savo ruožtu antrus metus tiesioginį priėmimą vykdančio Šiaulių universiteto (ŠU) atstovai teigė, kad, jų nuomone, tiesioginis priėmimas pirmiausia yra skirtas tiems, kurie yra baigę gimnazijas ankstesniais metais, grįžę iš užsienio ir nori studijuoti, tačiau nebuvo užsiregistravę ar nespėjo laiku užsiregistruoti LAMA BPO sistemoje.
Praėjusiais metais tokių buvo 30, šiemet tikimasi sulaukti ne mažiau interesantų.
„Stojantiesiems, nesvarbu per kokį priėmimą (LAMA BPO atveju, ar tiesioginio priėmimo atveju), stojant tiek į nuolatinės, tiek į ištęstinės studijų formos studijų programas, reikalavimai taikomi laikantis tų pačių principų, kurie yra ŠU priėmimo taisyklėse. ŠU turi patvirtinęs konkursinio balo kartelę, kuri taikoma abiem stojimo atvejais. Stojantieji pateikia prašymą, brandos atestatą, yra skaičiuojamas jų konkursinis balas. Į kiekvieną studijų programą stojantieji priimami konkurso būdu pagal konkursinį balą. Jeigu įstoti į konkrečią studijų programą būtinas stojamasis egzaminas, yra formuojama stojamojo egzamino komisija ir stojantysis laiko egzaminą“, – rašoma ŠU atsakyme.
Tiesioginis priėmimas Šiaulių universitete vyksta dviem etapais: pirmasis etapas jau buvo 2015 m. kovo 1 d. – gegužės 29 d. (skirtas baigusiems ankstesniais metais gimnazijas), o antrasis etapas planuojamas 2015 m. rugpjūčio 17 d. – rugpjūčio 31 d.
Dėmesį skiria ne egzaminų rezultatams, o motyvacijai
Kiek kitokia tiesioginio priėmimo tvarka galioja privačiuose universitetuose.
Pavyzdžiui, Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) studijų skyriaus direktorė Agnė Bružaitė DELFI pasakojo, kad visi tie, kurie į universitetą stoja tiesioginio priėmimo būdu, turi dalyvauti motyvaciniame pokalbyje su KSU Priėmimo komisija.
„ Bendrojo priėmimo metu dėmesys skiriamas balams, o tiesioginio priėmimo metu vertinami ne tik balai, bet ir norinčiojo studijuoti motyvacija, studijų programos pasirinkimo argumentacija, karjeros planai, siekiai, asmenybės išskirtinumas. KSU yra kitoks universitetas, todėl ir mūsų studentai – išskirtiniai“, – sakė ji.
Beje, ir tiesioginis priėmimas čia vykdomas ilgesnį laiką – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 28 d. Savo ruožtu motyvaciniai pokalbiai organizuojami kiekvieną penktadienį.
Tiesiogiai priėmė trečdalį studentų
A. Bružaitė skaičiuoja, kad maždaug 30 proc. studentų, nuo rugsėjo pradėsiančių studijas KSU, bus atėję per tiesioginį priėmimą.
„Tiesioginis priėmimas mums kaip universitetui leidžia geriau pažinti stojančiuosius, matyti ne tik jų brandos atestato informaciją, bet ir jų motyvaciją, išgirsti būtent šio universiteto, studijų, pasirinkimo argumentus, sužinoti karjeros planus, lūkesčius studijoms bei kitą svarbią informaciją ir taip atsirinkti tikrai motyvuotus ir pasiruošusius studijoms asmenis. Taip pat manome, jog tiesioginis priėmimas ir dalyvavimas motyvaciniame pokalbyje yra naudingas ir pačiam stojančiajam, nes taip jis daugiau sužino apie universitetą ir studijų programą į kurią stoja, išsiaiškina, ar jo lūkesčiai atitinka tai, kas bus dėstoma studijų metu, o tai gerokai sumažina jam netinkančių studijų pasirinkimo riziką“, – sakė ji.
Skeptikams, manantiems, kad tiesiogiai priimami studentai neretai nėra pažangūs, ji tikino galinti pateikti statistiniu faktus.
„Analizuojant informaciją apie studentų, 2012 - 2014 m. nutraukusių studijas, skaičius, paaiškėjo, jog tokių daugiau buvo iš tų, kurie atėjo ne per tiesioginį, o per bendrąjį priėmimą“, – pastebėjo A. Bružaitė.
Bendrasis priėmimas – tarsi loterija, siūlytų atsisakyti
Maža to, ji mano, kad studentų, ateinančių tiesiogiai į norimą universitetą ir studijų programą skaičius ilgainiui augs.
„Norėtume to, nes tikrai matome sąmoningo stojančiųjų konkrečios studijų programos pasirinkimo pranašumus prieš gana dažnai bendrojo priėmimo sistemos lemiamą patekimą į ne pačią trokštamiausią specialybę besivaikant studijų krepšelius“, – patikino KSU atstovė.
Ji prasitarė daug bendraujanti su stojančiais į universitetą asmenimis, studentais, tad sakė pastebėjusi, kad neretai jie bendrojo priėmimo sistemoje dalyvauja tarsi loterijoje: surašo iki 9, kartais ir labai skirtingų, pasirinkimų ir laukia, kuris iškris.
„Kitas aspektas, kurį būtų galima pažymėti, yra studijų finansavimo dalykai, kurie privatiems universitetams vis dar nėra palankūs ir užtikrinantys lygiavertę konkurenciją bei galimybes pritraukti gabiausius, norinčius juos pasirinkti studentus“, – sakė ji.