Šie balai skaičiuojami pagal tam tikrą formulę, kurioje įvertinami abituriento semestrų ir tam tikrai mokymo programai reikiamų egzaminų rezultatai.

„Tokią sąlygą numatėme todėl, kad pernai pirmą kartą į kelias programas buvo priimti žmonės, kurie turėjo labai žemą balą. Pavyzdžiui, informatika, į kurią pirmieji buvo priimami su 2000 balų, o paskutinis - su 200.

Šie balai susidarė vaikinui, kuris nelaikė jokio matematikos egzamino. Mes nenorime dirbti su tokiais, kurie nepajėgūs universiteto lygio tempti“, - DELFI penktadienį sakė VU Studijų direkcijos direktorė Jūratė Karaliūnienė.

Anot jos, 1000 balų negali surinkti tie abiturientai, kurie net nėra laikę pagrindinių dalykų, skaičiuojamų į konkursinį balą tam tikrai studijų programai, egzaminų.

„Nežinome, ar kitąmet tai naudosime, nes šiemet tai darome pirmąkart. Mes dar nežinome, kokios bus pasekmės, gal į kai kurias programas nesusirinks studentų", - svarstė pašnekovė.

„Manau, gerai, kad nustatė minimalią ribą, nes teko girdėti, kad pernai į VU informatiką įstojo vos ne su matematikos mokykliniu egzaminu. Tai yra žmogus, kuris visiškai nemoka nei informatikos, nei matematikos, bet jis įstoja. Aš nematau to prasmės", - DELFI sakė abiturientas Lukas Simonas Zadarackas, siekiantis VU studijuoti Lyginamųjų Azijos studijų programoje.

Pavyzdžiui, pernai net dešimties VU studijų programų studentais tapo abiturientai, nesurinkę 1000 balų. Pagal oficialią universiteto statistiką, paskutiniojo pakviesto studijuoti prancūzų filologiją balas buvo 740, lenkų filologiją – 458, anglų ir rusų kalbą Kaune – 525, biofiziką – 714, geologiją – 788,3, hidrogeologiją ir inžinerinę geologiją – 578,1, informatiką – 200, matematikos ir informatikos mokymą- 891, verslo informatiką Kaune – 863, žurnalistiką neakivaizdžiai – 917.

DELFI jau rašė, kad šiemet abiturientai labiausiai nori studijuoti ekonomiką ir statybų inžineriją, o kviečiamųjų studijuoti aukštosiose mokyklose sąrašai bus paskelbti liepos 25 d.