Jau turėję lytinių santykių dažniausiai nurodė devintokai
Bene daugiausiai teigiamai atsakiusiųjų – tarp devintos klasės berniukų. Anot Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus specialistės Julijos Meišimės, tokį rezultatą tarp devintokų galėjo lemti įvairios priežastys – pavyzdžiui, galbūt jie norėjo pasirodyti prieš kitus savo bendraamžius, taigi šiuos jų atsakymus esą reikėtų vertinti atsargiai.
Tyrimas parodė, kad vidutinis amžius, kada paaugliai Vilniuje patiria pirmuosius lytinius santykius, – 15,3 metų. Statistiškai reikšmingai dažniau lytinį gyvenimą jau mokykloje yra linkę pradėti vaikinai nei merginos, pastarosios turi ir mažiau partnerių (vidutiniškai 1,8) nei vaikinai (4,17).
Visgi specialistė pasidžiaugė, kad dabartiniai moksleiviai, jos pastebėjimais, vis geriau suvokia pirmųjų lytinių santykių svarbą. „Kai mokyklose skaitau paskaitas, visada užduodu klausimą, kada reikėtų pradėti lytinį gyvenimą. Atsakymų sulaukiu visokiausių – vieni nurodo 18 metų, kiti – 15, treti – 13, ketvirti – po vestuvių. Tačiau tikrai galiu pasidžiaugti, kad dabartiniai paaugliai, išgirdę šį klausimą, susimąsto, gerai pagalvoja prieš atsakydami. Anksčiau tiesiog atšaudavo, kas pirmiausiai ateidavo į galvą“, - pasakojo J. Meišimė, pristatydama tyrimą diskusijoje, skirtoje Pasaulinei seksualinės sveikatos dienai paminėti.
Bandant išsiaiškinti, kokios priežastys skatina mokinius pradėti lytinį gyvenimą, lytiškai aktyviems paaugliams buvo pateiktas klausimas: „Kas paskatino pradėti lytinį gyvenimą?“. Daugumos vaikinų pagrindinės priežastys, dėl kurių pradėjo lytiškai santykiauti – smalsumas (87,5 proc.), draugų įtaka (87,5 proc.), naujų įspūdžių paieška (74,4 proc.) bei alkoholio ar narkotikų vartojimas (73,7 proc.). Merginų pagrindinės priežastys buvo nesugebėjimas pasakyti „ne“ (66,7 proc.), noras įrodyti meilę (60 proc.).
Anot J. Meišimės, kitas svarbus aspektas, kuris buvo gvildenamas, - bendra (tiek turėjusių, tiek neturėjusių lytinių santykių) mokinių nuomonė apie veiksnius, kurie skatina ankstyvus lytinius santykius. Anketoje buvo pateikti tokie veiksniai: draugai, erotinio pobūdžio nuotraukos, erotinio pobūdžio žurnalai, vienatvės jausmas, alkoholio/narkotikų vartojimas, blogi santykiai su tėvais, erotinio pobūdžio filmai, žiniasklaida, partnerio spaudimas, meilė. Atlikus analizę nustatyta, kad pagrindinis veiksnys, sąlygojantis paauglių ankstyvą lytinį gyvenimą, yra alkoholio ar narkotikų vartojimas. Psichotropinių medžiagų vartojimas anksti pradėti lytinį gyvenimą padidina tikimybę net 3,29 karto.
Dauguma respondentų (60,1 proc.) nurodė, jog lytinių santykių metu naudoja kontracepcijos priemones. Vaikinai, lyginant su merginomis, gerokai dažniau nenaudoja kontracepcijos arba nurodė, jog neatsimena. Paklausus, kokia kontracepcijos priemonė dažniausiai naudojama, paaiškėjo, kad pirmenybė teikiama prezervatyvams. Juos naudojantys nurodė 83,2 proc. besisaugančių paauglių. Kiti metodai, tokie kaip kontraceptinis pleistras, tabletės nėra populiarios paauglių tarpe ir juos naudojančių mokinių yra nedaug.
Anksčiausiai lytinis gyvenimas pradedamas Šiaurės Europoje
Anot psichoterapeutės Ilonos Kajokienės, prieš keletą metų jos kolegų darytų tyrimų rezultatai yra panašūs – jie taip pat parodė, kad Lietuvoje seksualinis paauglių debiutas – 15,6 metų tarp mergaičių ir 15,7 metų tarp vaikinų.
„Tiesa, tai nėra reprezentatyvūs duomenys – tiesiog buvo apklausti paaugliai, kurie sutiko dalyvauti tyrime. Beje, lytinių santykių pradžia gali priklausyti ir nuo tautybės. Pavyzdžiui, lenkų ir rusų merginų lytinis aktyvumas yra vėlesnis. Lietuvės lytinius santykius pradeda anksčiau. Taip pat rezultatai priklauso nuo mokyklos, kurioje mokosi paaugliai. Jei tai yra stipri mokykla, orientuota į mokymąsi, be abejo, jos mokiniai lytinį gyvenimą pradeda vėliau“, - teigė psichoterapeutė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuro Lietuvoje vadovo Roberto Povilaičio teigimu, tarptautinis tyrimas, kurio metu buvo tiriama 15 metų paauglių lytinė elgsena, parodė, kad Lietuvoje seksualinės patirties turi 20 proc. 15-mečių. Tokie patys rezultatai gauti Kroatijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Balkanų šalyse, Ispanijoje, o Anglijoje, Škotijoje ir Ukrainoje seksualinės patirties turėjo trečdalis 15-mečių.
„Tyrimas parodė, kad mergaitės lytinį gyvenimą anksčiausiai pradeda Šiaurės Europoje, o Pietų ir Vakarų Europoje tai įvyksta vėliau. Mažiausiai 15-mečių – tiek mergaičių, tiek berniukų, turėjusių lytinių santykių, buvo Slovakijoje – 12 proc., daugiausiai Danijoje – 38 proc.“, - sakė PSO atstovas.
Vyresnių klasių mokiniai neturi elementariausių žinių apie žmogaus kūną
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro tyrimu taip pat norėta sužinoti, kokios informacijos, susijusios su lytiniu ugdymu, moksleiviams trūksta ir kaip jie vertina lytinio švietimo pamokas.
„Daugumoje mokyklų ir kitų švietimo įstaigų lytinis švietimas, turbūt sutiksite su manimi, yra tabu. Gal ne visose, bet didžiojoje daugumoje – tikrai taip. Vos ketvirtadalis respondentų sakė, kad lytinis švietimas jų mokyklose vyksta, tačiau ir jie šio proceso kokybės nevertino net penkiais balais iš 10. Bene pusėje mokyklų, kuriose teko per keletą metų apsilankyti man pačiai, nors ir nurodyta, kad lytinis švietimas vyksta, vaikai nežino elementariausių dalykų – nei žmogaus anatomijos, nei kas yra, pavyzdžiui, menstruacinis ciklas“, - pasakojo J. Meišimė.
Tyrėjai bandė nustatyti, kaip moksleiviai apibrėžia tobulą lytinio švietimo pamoką ir jos mokytoją.
Dauguma paauglių norėtų, kad lytinio švietimo pamokos būtų organizuojamos vidutiniškai vieną kartą per mėnesį. Daugiau kaip pusė respondentų norėtų, kad pamokos būtų diferencijuojamos pagal lytį, tačiau nelinkę diferencijuoti pagal lytinį aktyvumą. Merginos lytiškumo tema norėtų diskutuoti kur kas siauresniame rate (iki 10 žmonių), vaikinai nurodė, kad jie jaukiai jaučiasi, kai pamokoje dalyvauja apie 30 mokinių.
Moksleivių pageidaujamas mokytojo amžius – iki 30 metų. Jauniausi ir vyriausi tyrimo dalyviai pamokoje gerai jaustųsi, jei tai būtų visuomenės sveikatos specialistas, vidurinių klasių moksleiviai pageidautų ginekologo.
Rengiama ES direktyva, siekianti lytinį švietimą paversti privalomu
Specialistai įsitikinę, kad situacija šioje srityje apverktina. Anot I. Kajokienės, būtų žingsnis pirmyn, jei būtų įgyvendinama seniausiai patvirtinta Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, kad ir kaip prieštaringai ji vertinama, tačiau nedaroma ir tai. „Mokiniams iki dvyliktos klasės, t. y. per visus 12 mokymosi metų, privalomos vos dvi pamokos lytinio švietimo tema – viena jų yra apie kontracepciją, kita – apie dauginimosi sistemą. Argi tai lytinis švietimas?“ - klausė psichoterapeutė.