Auga nauja nusikaltėlių karta, kuri pakeis garsiausius Lietuvos banditus. Ir tai – ne tik per dienas prie kompiuterių sėdintys nepilnamečiai, bet ir absoliutūs lyderiai versle, visiškai suaugę su valdžia.
© Klaipėdos aps. VPK

Apie tai penktadienį kalbėta „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“, kurioje dalyvavo rašytojas ir žurnalistas Dailius Dargis, buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas ir buvęs generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas.

Anot nusikalstamumą tyrinėjančių, devyniasdešimtaisiais nusikaltėliai siųsdavo gabius jaunuolius mokytis universitetuose, kad vėliau jie siektų karjeros teisėsaugoje, taptų „stogai“ ir „kontaktai“, o dabar tie asmenys užima aukštas politines pareigas, dirba ministerijose ir Seime, kur vykdo tamsiausias į pogrindį nustumtos mafijos užduotis.

V. Račkauskas prasitarė iki šiol stebintis atvejus, kai dabartiniai pareigūnai tiesiog pralošia prieš klasikinius lietuviškos mafijos bruožus. Pavyzdžiui, žinota, kas per Lietuvą siuntė maždaug 400 kilogramų kokaino siuntą, tačiau nesugebėta to įrodyti.

„Visuomenė, ko gero, niekada nesužinos, kas buvo realus to krovinio savininkas, kas dengė, kokie pareigūnai gavo pelną – tikrai gavo iš to pelną, kodėl nutekino informaciją ir panašiai. Tokių atvejų yra ne vienas“, – pripažino jis.

Savo ruožtu A. Paulauskas užsiminė, kad Lietuvoje ir šiuo metu veikia dešimtys organizuoto nusikalstamumo grupuočių, turinčių puikius tarptautinius ryšius. Be to, auga itin išsilavinusi jaunoji karta.

Įvardijo pavojingiausius Kauno rajonus: iš ten kilę tapo garsiausiais kriminaliniais veikėjais

Laidoje D. Dargis pristatė savo naujausią knygą „Kriminalinė agurkinių odisėja“, kurią pavadino pirmąja Lietuvos narkokronika.

Kaip dėstoma ledinyje, kadaise agurkiniai Kauno gatvėmis važinėjo neperšaunamais ir nesusprogdinamais „BMW“ su deguonies kameromis. Ši gauja beveik du dešimtmečius vogė automobilius, buvo sukaupusi didžiulį ginklų arsenalą, prekiavo kvaišalais.

Šiuo metu gaujos nariai arba kali, arba pabėgo į užsienį, arba sutiko bendrauti su teisėsauga. Tiesa, tai nereiškia, kad organizuotas nusikalstamumas Lietuvoje išnyko.

„Knyga, pavadinkime, yra probleminio jaunimo gyvenimo apžvalga. Pirminis jos pavadinimas buvo „Raudonieji Kauno pakraščiai“. Yra keli miegamieji Kauno rajonai – Šilainiai, Dainava, Kalniečiai ir pan., iš kurių kilo daugybė jaunimo, vėliau tapusio garsiausiais pastarojo meto kriminaliniais veikėjais. <...> Tie žmonės, iš tikrųjų, savo veiklą vykdė ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje – važiavo į Skandinaviją, Vokietiją, kitas šalis. Kiek tenka matyti, smarkiai narkoveikla buvo išvystyta Didžiojoje Britanijoje, Londone, kuriame, iš tikrųjų, cirkuliuoja didžiosios kokaino upės ir nešvarūs pinigai jau daugelį metų“, – sakė D. Dargis.

Pasak rašytojo, tai, kad gauja veikė ne tik lokaliai, įrodo ir iki šiol užsienio žiniasklaidoje aptinkami straipsniai, kuriuose minimos tos pačios pavardės, pavadinimai, net nuotraukos, pasiskolintos iš Lietuvos žiniasklaidos.

Užsidirbo daugiau kaip 1,5 milijardo dolerių

Tikinama, kad „mėšlo“ agurkiniai pardavė už daugiau kaip 1,5 milijardo dolerių. Teiginio autorius, atskleidė D. Dargis, yra aukštas vienos šalies aukštas pareigūnas, kuris 2014 m. Policijos departamente skaitė oficialų pranešimą.

„Taip, tai yra astronominiai skaičiai. Tačiau, kai su kolegomis aptarėme italų narkomafiją, kuri dabar įtariama Slovakijos žurnalisto nužudymu, supratome, kad būtent tos grupuotės metinė apyvarta siekia 4,5 milijardo dolerių. Palyginus su Italija, mastai pas mus dar visai kuklūs, jie – per dešimtmetį“, – patikslino rašytojas.

Nors atsirado tokiais skaičiais dvejojančių, V. Račkausko teigimu, jie nėra laužti iš piršto.

„Aš manau, tai yra realūs skaičiai. Pasakysiu pavyzdį – 2010 m. sausio mėn. Lietuvos kriminalinėje istorijoje pirmą kartą buvo sulaikytas unikalus kokaino kiekis. 396 kilogramai gryno kokaino. Lietuvoje. Aišku, nepavyko nustatyti jo savininkų, tačiau pats tas kiekis, kurio kaina tuometiniais skaičiavimais siekė 300 milijonų litų, parodo, kad narkoverslas klesti ne tik Europoje, o ir Lietuvoje, kokiais pinigais disponuojama“, – aiškino jis.

Dailius Dargis
Dailius Dargis
© DELFI / Andrius Ufartas

Susidarė palanki terpė organizuotam nusikalstamumui sustiprėti

Paklaustas, ar, jo manymu, mafija Lietuvoje dar gyva, A. Paulauskas prisiminė posakį, kad „mafija yra nemirtinga“.

„Organizuotas nusikalstamumas nebuvo nepriklausomos Lietuvos reiškinys. Jis buvo fiksuotas ir 8 dešimtmetyje, ir jau buvo tam tikri padaliniai – Vidaus reikalų ministerijoje įkurtas 6 skyrius, kuris kovojo, Sąjungos vidaus reikalų ministerijoje apie tai daug kalbėjo ir rašė. Tačiau devyniasdešimtieji davė jiems tokį impulsą (atsirado verslai, turtingi žmonės, draudžiamos veikos, tiek sričių, atsivėrė sienos – dar su Rytais neuždarytos, su Vakarais jau veriasi), kad tai tiesiog buvo labai palanki terpė organizuotam nusikalstamumui sustiprėti“, – kalbėjo „Žinių radijo“ pašnekovas.

Pasak A. Paulausko, pavyzdžiui, Vilniaus brigada buvo labai spalvinga. Jos veikloje aktyviai dalyvavęs Borisas Dekanidzė gyveno ir JAV, ir Izraelyje, ir Austrijoje, tad grįžęs į Lietuvą jis bandė perduoti ten susiformavusį požiūrį į nusikalstamumą.

„Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje šiek tiek skirtingos buvo vystymosi istorijos, bet vis tiek tai buvo stiprios nusikalstomos grupuotės, kuriuos išnaudojo tuo metu susidariusią situaciją. Privatizacija buvo galbūt būdas legalizuoti tuos pinigus, nes tai buvo didžiuliai pinigai. Reketas, turto prievartavimas buvo masiniai reiškiniai“, – prisiminė jis.

A. Paulausko teigimu, nereikia pamiršti ir spirito, naftos, ginklų kontrabandos, prostitucijos. Tai buvo sritys, pripažino jis, nešusios didelį pelną nusikaltėliams.

„Daugelis tų, sakykime, ne visiškai pasišventusių kriminaliniam pasauliui, pilkojoje zonoje, buvusių išeiti į šviesą bandė būtent privatizuodami. Siekė tapti legaliais verslininkais. Aišku, ne visiems pasisekė, gal kai kuriems pasisekė, bet dalis žmonių buvo profesionalūs nusikaltėliai. Jie kitaip savo gyvenimo nesuprato“, – dėstė pašnekovas.

Artūras Paulauskas
Artūras Paulauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Pelno ėmė siekti užmaskuotais būdais

Paklaustas, ar galėtų išskirti, kuri mafijos grupuotė Lietuvoje buvo kiečiausia, V. Račkauskas svarstė, kad visos gaujos vadovaujasi panašiais principais ir tikslais, tik keičiasi jų braižas, veiklos metodai.

„Jei anuomet sėta baimė išvaizda, elgesiu, demaršais, atvirais nusikaltimais, norėta įbauginti visą Lietuvos tautą, visus žmones, ir teisėsauga tarp jų, keltas tikslas tapti realiais valstybės reikalų tvarkytojais, tai vėliau, apie 1995-1996 metus, įvyko esminis lūžis. Pagrindinės grupuotės tuomet buvo pažabotos, teisiamos ir nuteistos. Tada jie pritūpė. Kitas bandymas atstatyti buvo maždaug iki 2000 m., bet nepasisekė – valstybė, teisėsauga paėmė viršų ir pradėjo po truputį žaboti nusikalstamumą. Atskiros nusikaltimų rūšys transformavosi į kitas, viešas žiaurumas nuėjo į pogrindį, iškilo pelno siekimas užmaskuotais būdais“, – aiškino buvęs generalinis komisaras.

Anot jo, šiuo metu, galime pastebėti, suklestėjo sukčiavimas, prekyba narkotikais, vienu laiku aktyviai buvo plėšiami ir bankomatai.

„Dalis nusikaltėlių integravosi į tarptautines nusikalstamas grupuotes, išvyko į užsienį, pradėjo ten daryti nusikaltimus, tačiau pamatę tas ligas, taip sakyčiau, kuriomis serga Europa, jas atnešė sugrįžę į Lietuvą arba atsiuntę savo vietininkus. Visi tie nusikaltimai, kurie kažkada buvo populiarūs arba daugkartiniai Europoje, anksčiau ar vėliau persikelia pas mus“, – pastebėjo jis.

Siųsdavo jaunuolius į universitetus, kad jie siektų karjeros ir taptų „stogais“

A. Paulauskas pastebėjo, kad jau 1994 m. buvo matyti mezgami tarptautiniai santykiai tarp grupuočių narių. Pats pašnekovas su tuo tikino susidūręs, kai nagrinėjo daktarų grupuotės veiklą.

„Buvo siųsti atstovai į Olandiją, kitur, kur jie ieškojo tų kontaktų. Šiandien mūsų nusikaltėliai yra praktiškai integravęsi į tarptautinį nusikalstamumą, jau pasidaliję tam tikras veiklos sritis. Juk, tarkime, dideli kiekiai narkotikų nėra skirti tik mūsų rinkai, tai yra tranzitas. Šiandien mūsų nusikalstamumas veikia kartu su Europos, Pietų Amerikos, pasaulio šalimis“, – aiškino A. Paulauskas.

Anot jo, kaip yra dabar, sunku pasakyti, tačiau anuomet esą nusikaltėliai net siųsdavo jaunuolius mokytis universitetuose, kad jie vėliau siektų karjeros teisėsaugoje, būtų „stogai“ ir „kontaktai“.

„Kalbant, kad nėra organizuoto nusikalstamumo, būtų neigiami akivaizdūs faktai. To turbūt niekas nedarys. Tik keičiasi būdai, stilistika, braižas, bet jie veikia. Struktūros, hierarchija, darbų pasidalijimas veikia“, – dėstė A. Paulauskas.

Šiuolaikinė mafija – absoliutūs lyderiai versle, visiškai suaugę su valdžia

Anot D. Dargio, vienas šaltinių jam yra minėjęs, kad mafija yra ne agurkiniai, o tie asmenys, kuriuos jis šiandien stebi – visiškai suaugę su valdžia, tam tikra prasme kontroliuojantys žiniasklaidą, absoliutūs lyderiai versle.

„Tai – šioks toks atsakymas, ar Lietuvoje egzistuoja mafija, ir kas ji vis dėlto yra“, – pabrėžė rašytojas.

V. Račkauskas tikino, kad nors iš šono atrodė, kad gaujos tarpusavyje kovoja, iš tiesų dėl bendrų interesų jos susivienydavo. Vienas tokių interesų – galimybė pasiekti politikus, teisėsaugos pareigūnus, turėti jų palaikymą.

„Manau, kad priėjo ir prieina visais laikais, tik klausimas – prie ko ir kaip. Mano praktikoje buvę, aišku, vardų ir pavardžių nesakysiu, ne tik tai, ką pasakė apie integravimąsi į mokslo įstaigas, buvusią policijos akademiją, teisės fakultetus. Tai dar ne viskas. Jie integravosi ir į aukštas politines pareigas, ministerijas, Seimą su tikslinėmis užduotimis. Tie, kurie bendravo, kartu kūrė verslą, tapo aukštais valstybės valdininkais, priimančiais sprendimus”, – pasakojo V. Račkauskas.

Anot jo, tokie asmenys galiausiai ne tik dengė nusikaltėlius, bet kartais net klaidindavo teisėsaugą. Pavyzdžiui, paskleisdavo šmeižtą apie visiškai nekaltus žmones, kad jais užsiimtų teisėsaugos pareigūnai ir žurnalistai. Taip būdavo nukreipiamas dėmesys nuo iš tiesų kaltų.

„Tai būdavo tik dūmų užsklanda tikriems nusikaltimams daryti. Ypač, susijusiems su kontrabanda, narkotikų verslu, ginklais, prostitucija“, – dėstė pašnekovas.

Anot D. Dargio, vienas asmuo, laikomas „agurkinių“ grupuotės ideologu, ir iki šiol vis dar gyvena dabartinio Kauno mero kaimynystėje.

Visvaldas Račkauskas
Visvaldas Račkauskas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Žino, kas kalti dėl rekordinio kiekio kokaino, bet visuomenė to niekada nesužinos, pelną gavo ir pareigūnai

Pasak V. Račkausko, dažniausiai „stogus“ kriminalinės policijos tyrėjai, vadovai, prokurorai žino ir nujaučia, tačiau, deja, nepavyksta jų kaltės įrodyti.

„Atvejis dėl 400 kilogramų kokaino man iki šiol kelia nuoskaudą. Nors galime pasididžiuoti, kad, štai, Lietuvos policija sugebėjo atsekti, išėmė iš apyvartos, tačiau kaltųjų nesugebėjome nurodyti.

Kas tie įtariamieji, mes žinome. Žinojome ir tada, bet nesugebėjome įrodyti, nes pasireiškė klasikinis lietuviškosios mafijos bruožas. Jie sugebėjo pergudrauti kriminalinę policiją, anksčiau gauti informaciją, ją nutekinti ir išvengti atsakomybės. Mes pralošėme. Tačiau kartu tai yra aukščiausia organizuoto nusikalstamumo apraiška – jie prarado tik pinigus, neliko atskleisti.

Visuomenė, ko gero, niekada nesužinos, kas buvo realus to krovinio savininkas, kas dengė, kokie pareigūnai gavo pelną – tikrai gavo iš to pelną, kodėl nutekino informaciją ir panašiai. Tokių atvejų yra ne vienas“, – pripažino jis.

Narkotikų verslas ypač klesti

Pasak D. Dargio, tai, kad narkotikų verslas Lietuvoje vis dar klesti, įrodo ir nuolat girdima informacija, kad sulaikyta tai hašišo, tai kokaino, tai kitų narkotikų siunta.

„Kiek teko domėtis, narkotikų verslas visame pasaulyje pastaruoju metu ypač klesti, nes faktiškai visos nusikalstamos grupuotės tik iš to ir gyvena. Lietuvoje, pripažinkime, nelabai ir liko reketo, automobilių vagysčių, tačiau narkotikai – didžiausias pajamas ir itin greitai garantuojantis nelegalus verslas. Tuo ir užsiima šiuolaikinė karta“, – aiškino jis.

A. Paulausko teigimu, lietuviai dar kalba rusiškai, tačiau jau moka angliškai, susikalbėti geba ir kitomis kalbomis, tad grandinėje puikiausiai atlieka tarpininko vaidmenį tarp Rytų ir Vakarų.

„Nesupaprastinkime – ateina nauja karta į nusikalstamumo sritį. Išsilavinę, išmanantys naująsias technologijas. Atsiranda kibernetiniai nusikaltimai. Nebereikia šiandien plėšti bankų, tokį nusikaltimą puikiausiai galima padaryti sėdint namuose. Lošimo versluose irgi klesti mafija. Atsiranda naujos sritys“, – kartojo jis.

Nusikalsta tokie jauni, kad net negali traukti baudžiamojon atsakomybėn

V. Račkauskas taip pat pridūrė, kad įgūdžius jaunimas įgyja vis greičiau. Pavyzdžiui, priminė jis, juk šalyje turime net trisdešimties nesulaukusį ministrą.

„Yra ir nusikaltėlių, kurie – nepilnamečiai, tačiau daro pačius rimčiausius nusikaltimus. Todėl bandymas nuraminti, kad viskas pas mus – gerai, kad ano meto laikai negrįš, yra savotiškas savęs apgaudinėjimas“, – užtikrino jis.

Tiesa, V. Račkausko teigimu, negalima teigti, kad Lietuvoje nebeliko ir turto prievartavimo atvejų. 2012 m. dėl tokių atvejų pradėta 160 ikiteisminių tyrimų, o 2017 m. – 136.

„Internetu nurodomos sumos, kurias turi sumokėti, nes kitaip užlūš visa sistema, neveiks kompiuteriai – ir tai daro 12-14 metų vaikai. Kai išsiaiškina, jie dar net nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Mes turime įsivaizduoti, kokia karta auga ir kokie gali būti nusikaltimai“, – sakė A. Paulauskas.

Nusikaltimai bus ne ką mažesni

Pasak V. Račkausko, Lietuva yra unikali tuo, kad, gyvenimo lygiui kylant, nusikalstamumas nesitraukia. Antrus metus iš eilės nusikalstamumas mūsų šalyje esą turi tendenciją didėti. Tiesa, suaktyvėjo policijos veikla narkotikų kontrolės srityje.

„Nusiraminti – per anksti. Reikia greičiau persiorientuoti į internetinės erdvės kontrolę, galimų rizikų išaiškinimą, konkrečių personų identifikavimą“, – perspėjo jis.

A. Paulausko teigimu, policija yra teigusi, kad Lietuvoje veikia dešimtys organizuoto nusikalstamumo grupuočių, turinčių puikius tarptautinius ryšius. Be to, auga itin išsilavinusi jaunoji karta.

„Tai reiškia, nusikaltimai persikels, visų pirma, į elektroninę erdvę, nes ten šiandien vyksta gyvenimas. To brutalumo, kurį stebėjome prieš 20 metų bus mažiau, bet nusikaltimai – ne ką mažesni“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prasidėjo Neringos pastatų griovimas – valstybei iškelti milijoniniai ieškiniai (61)

Šį mėnesį Gintaro Įlankoje, Juodkrantėje, pradėtas griauti druskų sandėlis verčia vietos...

Palangą užplūdo poilsiautojai: vasaros kurorto šventė žmones sukvietė į begalę pramogų (65)

Palangoje savaitgalį oficialiai paskelbus vasaros kurorto pradžią, čia sugužėjo begalė...

Lietuvą „brangakmeniu“ vadinantis Daviesas: daug NBA krepšininkų nesugebėtų žaisti Eurolygoje (83)

Vienu maloniausių šio sezono Lietuvos krepšinio gerbėjų atradimų tapęs Kauno „Žalgirio“...

Atviras Justino Jankevičiaus interviu: yra dvi prabangos, kurias turiu (45)

Nors iš humoristo darbo galima užsidirbti, tai nėra profesija, LRT RADIJUI sako humoristas...

Lietuvai stojant į turtingųjų klubą, išaiškėjo niūri statistika: „sublizgėjom“ antirekordais   (480)

Turtingųjų valstybių klubu pakrikštytoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (...

Kaip „išgelbėti“ susitraukusius džinsus, į kuriuos neįsispraudžiate (5)

Ar žinote, kaip pratempti džinsus? Galbūt pernelyg pasilepinote maistu šventiniu laikotarpiu ar...

Testas Kalifornijoje: Meilutytė savo stipriausioje rungtyje užėmė antrą vietą (9)

Rūta Meilutytė savaitgalį varžosi „Speed Grand Challange“ tarptautinėse plaukimo varžybose...

Psichologė: ką daryti, jei nori, kad tave suptų geri draugai

Kiek išsamiau aptarkime draugų temą – jau vien dėl to, kad dažnas tariasi turintis daug...

Tokių kaip šis gydytojas Lietuvoje – vienetai: gyvybes gelbsti smegenų trombus ištraukdamas per kirkšnį (84)

Išeminio insulto metu smegenų arteriją užkišus trombui , pradeda žūti smegenų ląstelės....

„Džiaugsmo gimnastikos“ konkurso transliacija

Festivalio „Sportas visiems“ visiems „Džiaugsmo gimnastikos“ konkurso transliacija....