VGTU prorektorius: katastrofiškai trūksta inžinierių

Jaunimo nedarbas Lietuvoje išaugo iki 34,4 proc., Europoje jos augimo tempai dar didesni, pavyzdžiui, Graikijoje – 51,2 proc. bei Ispanijoje – 51,1 procento. Tuo tarpu stambiausių ir pažangiausių Lietuvos įmonių personalo vadybininkai mina aukštųjų mokyklų slenksčius ieškodami gerų studentų gamybinei praktikai, turėdami svarbų tikslą – rasti patikimą, iniciatyvų, pareigingą ir darbštų būsimą darbuotoją. Akivaizdu, kad labai trūksta universitetinį išsilavinimą turinčių inžinierių.

„Kitų savybių mes išmokysime“, - sako Renata Vainilaitienė, AB LESTO Personalo ir komunikacijos tarnybos direktorė. Tą patį antrina ir Lietuvos geležinkeliai direktorius Stasys Dailydka, Lietuvos energijos direktorius Dalius Misiūnas.

Nemažai įmonių atleidžia daug žemesnio išsilavinimo techninių darbuotojų, nes dalis darbo proceso automatizuojami, tačiau labai trūksta universitetinį išsilavinimą turinčių ir savarankiškai sudėtingas inžinerines problemas galinčių spręsti specialistų: mechanikų, elektronikų, transportininkų, informacinių technologijų specialistų.

Beveik visi didelės pridėtinės vertės produktus gaminančių kūrybinių industrijų, logistikos studentai dirba jau nuo antro kurso. Tai, kad trūksta IT specialistų, akivaizdu net atsidarius VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto interneto puslapį: antrakursiai tiesiog graibstomi.

Artimiausių metų prognozės rodo, kad lyginant su 2011 m. informacinių technologijų specialistų poreikis šalyje išaugs vidutiniškai 24 procentiniais punktais per metus. Labiausiai didės projektų vadovo kvalifikaciją turinčių specialistų skaičiaus poreikis, didžiausia reikalingų IT specialistų dalį – 29 procentus sudarys programavimo specialistai.

Statybos specialistai taip pat labai paklausūs, bet jų kiek daugiau ir ruošiama.

Peržiūrėjus tarptautinių darbo rinkos agentūrų, pavyzdžiui www.eurojobs.com, darbo skelbimus, matyti, kad, kaip ir Lietuvoje, taip ir užsienyje reikalingiausi specialistai – mechanikai, statybos technologijos ir valdymo, transporto ir specialiųjų statinių, statybinių medžiagų, spaudos inžinerijos, aviacinės elektronikos ir automatikos, elektronikos, automatikos specialistai.

O ką mąsto Lietuvos jaunuoliai? Manau dauguma apie savo perspektyvas nesusimąsto, o galvoja tik apie artimiausių 4-6 metų studijų privalumus, įdomų studentišką gyvenimą. Tą patvirtina tokie Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) šiai dienai pateikti skaičiai – 43,79 proc. stojančiųjų pirmuoju pageidavimu nurodė universitetų ir kolegijų socialinius mokslus (teisė, ekonomika), o technologijų mokslų (transportas, statyba, mechanikos inžinerija, elektronika) ir fizinių mokslų (inžinerinė informatika, informacinių technologijų paslaugų valdymas ir pan.) studijų programas rinkosi atitinkamai 14,34 ir 3,76 proc. stojančiųjų.

Tačiau bėda ta, kad baigusieji socialinių mokslų bakalauro studijas negali rinkti specializuotų fizinių ar techniškųjų magistrantūros studijų, nes neturi reikiamų pagrindų, be to socialinių mokslų atstovų rinkoje jau yra per daug.

Aukštosios mokyklos (VGTU, KTU, KU) susidariusią situaciją Lietuvos darbo rinkoje aiškina mokyklose, gimnazijose, įvairių karjeros mugių metu, bet, manau, į aktyvų profesinio orientavimo darbą turi įsijungti pačios mokyklos, jose dirbantys profesinio informavimo specialistai. O valstybė neturėtų mažinti studijų krepšelių skaičiaus fizinių ar technologijos mokslų srityje ir leisti aukštosioms mokykloms į mokamas vietas priimtus studentus pirmaisiais mokslo metais atleisti nuo studijų mokesčio.

Stojančiųjų tėvai turėtų žinoti, kad mokslas Lietuvoje technologijos ir fizinių mokslų studijų srityje – nemokamas. O studentams, įstojusiems universitetuose į techniškųjų studijų sričių programų valstybės nefinansuojamas vietas, tik 1-2 semestrus tenka mokėti už studijas, nes sąžiningai lankantys paskaitas, aktyviai dirbantys pratybų ir laboratorinių darbų metu pasiekia gerų rezultatų, todėl pervedami į valstybės finansuojamas vietas.