"Labai svarbu, kad nauji palengvinimai nebūtų ilgalaikiai, kad nebūtų diskriminuojami lietuvių mokyklose besimokantys vaikai. Kiek žinau, ministras yra nusprendęs vieneriems metams tam tikrus palengvinimus padaryti, o vėliau žiūrėti", - antradienį Žinių radijui sakė patarėja, komentuodama valdančiosios koalicijos sprendimą nustatyti papildomų palengvinimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams per lietuvių kalbos egzaminą.

V.Būdienė priminė, kad jau dvejus metus ir lietuvių kalba dėstomose mokyklose, ir tautinių mažumų mokyklose, kur vaikai mokosi rusų, lenkų, kitomis kalbomis, lietuvių kalba mokyta pagal tą pačią programą.

"Taigi, egzaminas toks, koks jis yra sumanytas pagal tą pačią programą yra nebeatšaukiamas. Juk nepaliksi vaikų antriems ar tretiems metams, kad dar kartą mokytųsi pagal kažkokią kitokią programą, - tvirtino patarėja. - Taigi, vienoda programa jau yra natūralus dalykas."

Pasak jos, jau pernai buvo nustatytas aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis vertinant abiturientų darbus.

"Tačiau pasikeitus valdančiajai daugumai vėl iškeltas šis klausimas. Ir labai nesinorėjo, kad vaikai taptų politikos įkaitais. Dėl to siekiama dar papildomų pakeitimų. Kai kurie pakeitimai žada būti pasirašyti ir padaryti", - kalbėjo V.Būdienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad pernai moksleivai laikė bandomąjį lietuvių kalbos egzaminą, kuris parodė, kad nors esama tam tikrų skirtumų tarp lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų, bet jie nedideli.

"Deja, bandomasis egzaminas parodė, kad ir lietuvių kalba besimokančių mokyklų vaikų raštingumas neblizga. Bendrąjį lietuvių kalbos lygį turėtume kelti visose mokyklose", - pabrėžė patarėja.

Prieš savaitę keturių valdančiųjų partijų lyderiai sutarė, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientams šiemet bus sudarytos lengvesnės sąlygos laikant lietuvių kalbos egzaminą. Jiems sumažintas privalomas žodžių skaičius rašinyje ir bus leidžiama per egzaminą padaryti daugiau klaidų.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sakė, kad šios lengvatos galios tik metus.

2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui. Šie reikalavimai sukėlė daugiausia Lietuvos lenkų pasipiktinimą.