aA
Naujaisiais mokslo metais mokinukai varstys ne tik specialiojo ugdymo mokyklų duris. Kasmet vis daugiau protinę negalią turinčių vaikų pagal būtent jiems pritaikytas mokymosi programas lanko pamokas kartu su įprastai besivystančiais vaikais. Taip skatinama sutrikusio intelekto žmonių integracija į visuomenę.
mokykla, lenta, pamoka, matematika
© Corbis
Rėždami istorinį pjūvį, galime tik apgailestauti, kad sutrikusio intelekto vaikų švietimas Lietuvoje neturi gilių tradicijų. Simboliškas atrodo vienos pirmųjų įstaigų, kurioje kartu su našlaičiais, vaikais ir paaugliais, turinčiais psichofizinės raidos sutrikimų, gyveno vaikai su sunkia ir labai sunkia protine negalia, pavadinimas – „Izoliatorius”.

Ši labdaros įstaiga praeito amžiaus trečiajame dešimtmetyje Vaikelio Jėzaus draugijos iniciatyva veikė Kaune, Vilijampolėje. Neįgaliųjų vaikų ugdymo tradicijoms atsirasti trukdė ir XX amžiaus Lietuvos politiniai, istoriniais tapę, perversmai. Tik po Nepriklausomybės atkūrimo susirūpinta teisine baze, kuri garantuotų kiekvieno sutrikusio intelekto žmogaus teisę į mokymąsi. Šiandien visa apsivertė aukštyn kojom. Tokių sąvokų kaip „izoliavimas” nėra, priešingai – tiek neįgaliųjų vaikučių tėvai, tiek pedagogai rūpinasi jų integracija į visuomenę.

Šiuo metu Lietuvoje veikia nuosekli švietimo sistema protinę negalią turintiesiems. Veikia protiškai neįgalių vaikučių darželiai, ankstyvosios reabilitacijos tarnyba ruošia vaikus iki pradedant lankyti mokyklą. Specialiojo ugdymo centruose vaikai mokosi nuo 3 iki 21 metų. Paskui jų laukia dienos užimtumo centrai. „Atgimimas” domėjosi, kaip vyksta protinę negalią turinčių žmonių integracija.

Mokyklos suoluose – sveikieji ir protinę negalią turintys vaikai kartu

Kone geriausias integravimo pavyzdys – Vilniaus „Versmės” vidurinė mokykla.

„Negabių moksleivių nėra”, – toks užrašas ant stendo krinta į akis vos pravėrus „Versmės” vidurinės mokyklos duris. Šioje mokykloje kartu su moksleiviais, besiruošiančiais sudėtingiems brandos egzaminams, galbūt – ir studijoms universitetuose, mokosi ir protinės raidos sutrikimų turintys vaikai. Jų tikslas – išmokti gyventi visuomenėje.

1993–iaisiais įsteigtos mokyklos tikslas buvo sukurti tokį ugdymo modelį, pagal kurį mokytis galėtų visi vaikai. Mokyklos populiarumas rodo, kad toks modelis yra universalus ir galėtų egzistuoti visose mokyklose.

Specialiųjų poreikių turinčių vaikų „Versmėje” šiemet 109 – maždaug 30 proc. visų „Versmės” mokyklos mokinių. Iš jų 19 turi protinę negalią. Klasėse vidutiniškai – po 26 mokinius, iš jų apie trečdalis – turinčių specialiųjų poreikių. Dalis jų, turinčių nesunkią protinę negalią, kartu su kitais vaikais mokosi bendrojo lavinimo klasėse – skaityti, rašyti, skaičiuoti, istorijos, užsienio kalbos dalykų. Jie per visus savo mokymosi metus geba pasiekti įprastai besivystančio mokinio 5–6 klasės lygį.

Sunkesnio, vidutinio, protinio atsilikimo vaikai kartu su įprastai besivystančiais bendraamžiais nesimoko. Specialiai jiems sudaromalavinamoji klasė, kuriose akademinių įgūdžių mokomasi nedaug. Svarbiausias tokių moksleivių tikslas – išmokti gyvenimo ir buities darbų įgūdžių. Tačiau ir šios klasės moksleiviai nuo įprastai besivystančiųjų nėra atskirti. Mokyklos direktorė Alvyra Galkienė pasakoja, kad įprastai besivystantys vyresniųjų klasių mokiniai turi pasirenkamąjį dalyką – socialines pamokas, per kurias susitinka ir bendrauja su moksleiviais lavinamosiose klasėse.

„Vaikai su negalia laukia vyresniokų, jie jų klauso. Tuo tarpu ir patys vyresnieji gali vadovauti sutrikusią negalią turintiems vaikams, planuoti veiklą ir būti autoritetais. Taip vaikai jaučiasi reikšmingi ir reikalingi. Tai padeda susikoncentruoti, pajusti savo vertę ir būna puikus vaistas besiblaškantiems, įnirtingai savo vietos po saule ieškantiems paaugliams”, – neįgaliųjų ir įprastai besivystančių vaikų bendravimo vaisiais džiaugiasi direktorė.

„Žmogaus, turinčio intelekto sutrikimų, integravimo sėkmė priklauso nuo to, kokius tikslus mes tam žmogui keliame. Jei mes gebame iškelti tuos tikslus, kuriuos mokinys gali pasiekti, ir sugebame sudaryti sąlygas, kad tie tikslai būtų įgyvendinami kartu su visų kitų tikslais, tai tada tokia integracija sėkminga”, – sako A.Galkienė. Prisitaikyti prie kiekvieno vaiko asmeninių tikslų ir jų siekti klasėse, kurių suoluose apie 26 mokinius, sudėtinga. O ir pati moksleivių poreikių diferencijavimo amplitudė yra didelė.

Diferencijuojant ugdymo turinį, bandoma išlaikyti vienijančią integravimo ašį. Sutrikusio intelekto moksleiviai per bendrų dalykų pamokas gauna išgvildentą, išlukštentą užduotį, pritaikytą būtent jų sugebėjimams, o tuo metu įprastai besivystantys vaikai ieško atsakymų į panašius, tik kur kas sudėtingesnius, uždavinius. Pavyzdžiui, per matematikos pamokas įprastai besivystantys vaikai sprendžia algebros lygtis, o sutrikusio intelekto mokiniams paruošiamos aritmetikos užduotys be nežinomųjų. Tačiau ir jos glaudžiai siejamos su praktiniu gyvenimu.

Vis dėlto kai kurių sudėtingesnių dalykų protinę negalią turintys vaikai nesimoko. Tuo metu jie lanko socialinės adaptacijos pamokas, per kurias mokosi savarankiško gyvenimo įgūdžių – bendravimo, maisto gaminimo, mokosi elgtis parduotuvėje.

Neįgalieji mokosi patys priimti sprendimus

Mokykla
© Corbis/Scanpix

Mokykla, remiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, vykdo projektą „Verslumo kompetencijos ugdymo programos: kūrimas ir įgyvendinimas”. Šią vasarą Giruliuose (Klaipėda) vyko vaikų stovykla, kurioje grupėse kartu su įprastai besivystančiais vaikais negalią turintys moksleiviai mokėsi komandinio darbo. Įvairiausios užduotys reikalavo vaikų kūrybiškumo, iniciatyvumo, mokėjimo priimti sprendimus, bendravimo komandoje įgūdžių, žodžiu, viso to, ko reikia ir įprastoje darbo rinkoje.

Gebėjimas priimti sprendimą, A.Galkienės teigimu, yra itin svarbus dabartinių mokymosi metodų kaitai. „Svarbu, kad į mokyklas ateitų aktyvūs mokymo metodai – kad vaikas mokytųsi savarankiškiau, kad jam nebūtų tiesiog sukraunamos žinios, o jis pats ieškotų atsakymų į keliamus klausimus. Grupėse dirbant komandinį darbą ir patiems ieškant informacijos ir atsakymų į iškeltus klausimus, atsirastų daugiau erdvės sutrikusio intelekto vaikams bendrojo lavinimo mokyklose lavėti. Taip būtų lengviau individualizuoti užduotis”, – apie ateities iššūkius kalba A.Galkienė.

„Versmės” bendrojo lavinimo klasėse dirba po du žmones – mokytoją ir mokytojo padėjėją. Trijose klasėse mokytojo padėjėjo nėra – pastebėjus, kad ir neįgalieji vaikai gali būti savarankiški, mokytis be padėjėjo, jo atsisakyta.

Neįgaliajam vaikui – 15 minučių logopedinės pagalbos

Lankyti bendrojo lavinimo mokyklas kartu su sveikais moksleiviais rekomenduojama ne visiems proto negalią turintiems vaikams. Jaunimui su kompleksine negalia būtina nuolatinė priežiūra ir slauga, todėl jie gyventi mokosi specialiojo ugdymo mokyklose. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, ugdymo centrų duris naujaisiais mokslo metais varstys apie pusketvirto tūkstančio sutrikusio intelekto ir kompleksines negalias turinčių vaikų. Iš Vilniuje veikiančių keturių specialiojo ugdymo centrų sunkiausią negalią turintys vaikai mokosi ugdymo centre „Viltis”.

Rugsėjo pirmąją šiandien švenčia 78 „Vilties” mokinukai. Čia mokosi vaikai nuo 3 iki 21 metų. Pradinis ir pagrindinis lavinimas trunka 10 metų. Toliau neįgalusis mokosi gyvenimo – darbinių įgūdžių toje pačioje specialiojo ugdymo mokykloje tol, kol jam sukanka 21–eri. Paskui jo laukia socialinė adaptacija dienos užimtumo centruose.

Specialiojo ugdymo mokykloje džiaugiamasi paprastučiais, įprastais besivystančio žmogaus akimis pasiekimais. Vienas išmoksta atsigerti iš puodelio, kitas išmoksta nuspręsti, ko nori – obuolio ar banano, baltos ar juodos duonytės. Visa tai sutrikusio intelekto žmogui yra iššūkis, kurio mokomasi ne dieną ir ne dvi. Darbas ugdymo centre prasideda nuo 7 valandos ryto. Iki 8 valandos – vaiko ikipamokinis užimtumas. Jie mokomi nusivilkti paltukus, striukes, nusiauti batus, žaidžia mėgstamus žaidimus. Nuo 8 valandos prasideda pamokos. Vaikai per praktinį aplinkos pažinimą mokomi atpažinti daiktų, ženklų reikšmes, net žodžius. Pamokos trunka iki pusės pirmos, na, o po pietų – popamokinė veikla. Mokykloje veikia dailės ir keramikos būreliai. Apie pusę šešių vaikai išsiskirsto po namus.

Šiuo metu ugdymo centre yra 8 klasės. Dviejose klasėse mokosi vaikai su cerebriniu paralyžiumi. Šie vaikai mokosi akademinių dalykų – rašyti, skaityti, skaičiuoti. Dar penkios klasės „Viltyje” – lavinamosios. Čia vaikai ateina mokytis buitinio gyvenimo įgūdžių. Likusi – darbinio ugdymo – klasė skirta vaikams, baigusiems pagrindinio lavinimo programą. Jie gyvenimo įgūdžių čia mokosi tol, kol jiems sukanka 21–eri.

Klasė ugdymo centre – tik sąlyginis vienetas. Sudarant klases, svarbiau ne mokinio amžius, o kelintus metus žmogus yra lavinamas. Šiemet į „Viltį” ateis 8 pirmokai. Bet tai nereiškia, kad visus pirmokėlius įmanoma „sudėti” į pirmą klasę. „Skirstome ne pagal vaikų diagnozę, o psichologines emocines būkles. Svarbiausia, kaip pagal vaikų bendrumus būtų įmanoma užtikrinti efektyvų darbą klasėje. Kad jie vienas kitam ne trukdytų, o padėtų mokytis”, – pasakoja ugdymo centro „Viltis” direktorės pavaduotoja ugdymo reikalams Valerija Liaudanskienė.

Mokykloje šiais metais dirba 31 pedagogas. Į klausimą, ar pedagogų pakanka, „Vilties” ugdymo centro direktorė Augienė Vilūnienė atsakė, kad specialistų gal ir pakaktų, tačiau sukurti papildomas darbo vietas keblu, mat specialiojo ugdymo mokyklų finansavimas ribotas.

Specialiojo ugdymo mokyklos finansuojamos iš valstybės ir savivaldybės, kuriose įsikūrusios, biudžeto. Mokinio krepšelis, skiriamas iš valstybės biudžeto, turi būti naudojamas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą ugdymo planą. Todėl šioje sistemoje nėra lankstumo – neįmanoma pritaikyti specialiosios pedagoginės pagalbos intensyvumo pagal vaiko poreikius. Pavyzdžiui, logopedinė pagalba specialiojo ugdymo centre reikalinga visiems vaikams. Trims 1–6 klasių mokiniams skiriamos dvi savaitinės pamokos. Vadinasi, pusė valandos kiekvienam vaikui per savaitę. O štai 7–10 klasių mokiniai logopedinės pagalbos gali sulaukti tik po 15 minučių per savaitę.

„Logopedinės pagalbos, kur vaikai mokosi kalbos, komunikacijos pradmenų, mūsų moksleiviams per mažai. Bendrojo lavinimo mokyklose tokios logopedinės pagalbos gal ir pakanka, nes sveikieji vaikai kalbos trūkumus su logopedais ištaiso. O specialiųjų poreikių vaikams komunikacinius įgūdžius būtina nuolat ugdyti, geriausia – kartu su logopedu”, – sako V.Liaudanskienė.

„Vilties” moksleiviai taip pat vis dažniau atsiduria tarp įprastai besivystančių bendraamžių. Juos nuolat aplanko Jėzuitų gimnazijos vaikai, smagiai vaikai bendrauja ir su praktikuotis ateinančiais studentais. „Kiekvieną į ugdymo centrą ateinantį žmogų sutinkame atviromis širdimis, nes mūsų vaikams jie atneša naują pasaulio pažinimo galimybę”, – sako „Vilties” ugdymo centro direktorė.

„Viltiečiai” nevengia ir patys išeiti į visuomenę. Vasaros pradžioje Vilniaus senamiestyje įkurtoje Technikos bibliotekos galerijoje „Vilties” moksleiviai surengė meno darbų parodą – eksponavo savo rankomis nulipdytus molinukus, tapybą, rankdarbius. Visa mokyklos bendruomenė – mokytojai, vaikai su savo tėveliais, broliukais, sesutėmis ir seneliais, su savo valytojomis ir kiemsargiais – suvažiavo į kiemelį. Vaikų pasveikinti ir pabendrauti su jais atėjo Vilniaus gimnazistai.

Reikalaute reikalauja to, ką užtikrina įstatymai

Mokykla
© Corbis/Scanpix

Janina Butkuvienė viena augina 23 metų autizmu sergantį sūnų. Ji kartu su bendraminčiais buvo viena iš Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis” įkūrėjų. Bendrija įkurta 1989–aisiais, Atgimimo saulėtekyje, ir buvo skirta padėti šeimoms, auginančioms vaikučius su protine negalia. J.Butkuvienė sako, kad per nepriklausomybės laikotarpį sukurta teisinė sistema, integracija yra prioritetas ir problemų jau neturėtų būti. Tačiau neretai pagalius į ratus kaišioja vietinės valdžios abejingumas.

„Ji siūlo vaikus mokyti namuose, o mes, tėvai, norime, kad vaikai ištrūktų iš keturių sienų”, – sako moteris. Ji patvirtino, kad Lietuvoje dažnai iš vietos valdžios būtina reikalaute reikalauti vaikams su negalia atrėžti tiek, kiek jiems pagal įstatymus priklauso.

Moteris pasakoja, kad tėvai kartais nesuvokia ugdymo svarbos. „Pradėjus vaiką mokyti, išryškėja du kraštutinumai. Pirmiausia tėvai nusivilia: „Tiek to, mano vaikas vis tiek nieko nesugebės, jo ugdyti neverta”. Arba kitas kraštutinumas – tėvai per daug iš vaiko reikalauja. Jie neįsivaizduoja, kad vaikams gamta nedavė paliesti aukštumų. Bet tai nereiškia, kad neverta sugebėjimų kartelės kilstelti”, – sako J. Butkuvienė.

Yra ir kitas iššūkis – išmokti, kaip gyventi šeimoje, kai auginamas vaikutis su negalia. Daugiau nei du trečdaliai bendrijos „Viltis” šeimų yra iširusios. Socialinių mokslų daktaras Jonas Ruškus sudarė tokios šeimos psichosocialinį portretą. Antroje vietoje po vaikų ugdymo buvo iškeltas prioritetas – pagalba šeimai. „Mūsų visuomenėje daug sveikų šeimų irsta. Tas pats nutinka ir negalią turinčiose šeimose. Susidaro įspūdis, kad jaunuolis, vyras nebejaučia šeimos pareigos, – sako J.Butkuvienė, – neretai mes, mamos, besirūpindamos vaikučiais, į savo sveikus vaikus nebežiūrime, nebematome savo vyrų. Ir pačios nebesame moterimis. Mes tik atliekame pareigą po pareigos. Tai išderina šeimą.” Tačiau kol kas nestacionarios priežiūros paslaugų vakarui ar savaitgaliui rasti užsisakyti sunku.

Integracija baigus mokyklą nutrūksta

Socialinių mokslų daktarė ir „Versmės” vidurinės mokyklos direktorė A.Galkienė, paklausta, ant kurio neįgaliųjų integracijos į visuomenę laiptelio stovi Lietuva, atsakė, kad teisinė bazė vaikų integracijai pakankama ir švietimo sistema rimtų problemų neturi. Tačiau bendra integravimo į vidurines mokyklas situacija prasta – bendrojo lavinimo mokyklose nėra specialistų, mokytojų padėjėjų. A.Galkienė nesako, kad nieko nedaroma, bet mano, jog procesas dar sunkiai juda.

Viena iš bėdų – nėra patvirtinta metodika, kaip suskaičiuoti mokyklos, kurioje mokosi neįgaliųjų vaikų, biudžetą. Nėra parengta bendrojo lavinimo mokykloje besimokančio neįgalaus mokinio krepšelio skaičiavimo metodika. Yra tiesiog skiriama tam tikra pinigų suma mokyklai, neatsižvelgiant į neįgaliojo vaiko poreikius. Todėl bendrojo lavinimo mokyklos priverstos vaikams su negalia ieškoti rėmėjų.

Kiek kitokia situacija specialiojo ugdymo mokyklose, kur kiekvienam vaikui skiriamas mokinio krepšelis.

„Paruošta rekomendacija, kad mokinio krepšelio dydis būtų nustatomas pagal neįgalumo laipsnį. Jei nedidelis sutrikimas – bus skiriama mažesnė suma specialiųjų poreikių tenkinimui, jei sunkesnis – didesnė tam, kad būtų kokybiškai patenkinami kiekvieno vaiko su negalia poreikiai. Kol kas tai ateities klausimas. Kai bus išspręstas finansavimo klausimas, integracija turėtų labai suaktyvėti”, – sako „Versmės” vidurinės mokyklos direktorė.

Kita bėda – sunkesnę negalią turintys vaikai, negalintys įgyti profesinės kvalifikacijos, baigę mokyklas ir palankę dienos užimtumo centrus, neturi kur dingti. Socialinių ir darbo užimtumo programų Lietuvoje beveik nėra.

Skandinavijos šalyse paplitęs savarankiško gyvenimo etapas – jauni suaugusieji kaip didelė šeima gyvena kartu vietos valdžios išperkamuose namukuose. Lietuvoje tokių bendruomenių taip pat yra, bet jas įmanoma suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

„Pabaigusių mokyklą vaikų su specialiaisias poreikiais tėvai skundžiasi, kad mokykla „sugadino” jų vaiką. Mat vaikai nebegali sėdėti namie, nebegali nieko neveikti. Jie nori būti visuomenėje kartu su visais, o visuomenė nėra pasiruošusi jų priimti”, – sako A.Galkienė.

Vakarų Europoje ir Skandinavijoje paplitusi praktika, kad kruopščiai instruktuojami neįgalieji gali dirbti, tačiau Lietuvoje darbo sunkiai susiranda ir protiškai visaverčiai neįgalieji, ką jau bekalbėti apie sunkius intelekto sutrikimus turinčiuosius. Taigi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos uždavinys – po daug naudos integracijai turinčio švietimo proceso prisidėti prie protiškai neįgaliųjų integravimo į visuomenę.

Kiek jų tarp mūsų?

Vasaros viduryje Statistikos departamentas paskelbė, kad 2005–2006 mokslo metų pradžioje veikė 61 specialioji (internatinė) mokykla ir ugdymo centrai. Juose mokėsi 5,2 tūkstančio, arba 9 procentai, visų specialiųjų poreikių mokinių. Dauguma specialiųjų mokyklų skirtos sutrikusio intelekto vaikams, čia buvo ugdomi 3,7 tūkst. vaikų, arba 71 proc., visų specialiųjų mokyklų ugdytinių.

Pastaraisiais metais vis augęs specialiųjų poreikių mokinių, besimokančių bendrojo ugdymo klasėse, skaičius nuo 2004–2005 mokslo metų ėmė mažėti. Tam turėjo įtakos pastaraisiais metais mažėjantis bendras mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose, tačiau vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, dalis šiose mokyklose liko nepakitusi. 2005–2006 mokslo metais bendrojo ugdymo klasėse mokėsi 51,1 tūkst. specialiųjų poreikių mokinių, jie sudarė dešimtadalį visų bendrojo lavinimo mokyklų mokinių. Dauguma jų, 48 proc., – mokiniai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų, 14 proc. – specifinių pažinimo sutrikimų, po 6 proc. – intelekto bei lėtinių somatinių ir neurologinių sutrikimų.

Specialiųjų poreikių mokiniai, norintys įgyti profesiją, gali mokytis profesinėse mokyklose, kurios organizuoja neįgaliųjų priėmimą. Lietuvos sutrikusio intelekto globos bendrijos „Viltis” duomenimis, Vilniuje šiuo metu yra 13 profesinę kvalifikaciją protiškai neįgaliesiems siūlančių mokymo įstaigų. Ten vaikai mokomi dirbti ūkio darbus, rankdarbių bei paslaugų srityse.

Šaltiniai: www.viltis.lt, www.std.lt

Taip pat naujausiame „Atgimime“ kaitykite:

Stanislovas Kairys - apie greit transliuoti pradėsiančią lietuviškąją MTV

Gediminas Černiauskas - ar gerai statybininkams Lietuvoje?

Laisvai išvažiuokite, bet sugrįžkite - apie užsienio studentus Lietuvoje ir lietuvius užsienyje

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

NVSC įspėjo sporto sirgalius: už tokį elgesį gresia atsakomybė (12)

Neįtikėtinu greičiu Lietuvoje augantis naujų koronaviruso atvejų skaičius krepšinio...

Užmojis steigti virtualias oro linijas kainuos beveik 37 mln. eurų: įvardytos prioritetinės skrydžių kryptys (35)

Lietuvoje dar nepasibaigus pirmajam karantinui, Susisiekimo ministerija paskelbė apie planus steigti...

Beprecedentė situacija Utenos apygardoje: tarpiniai rezultatai rodo pergalę vos 2 balsais

Sekmadienį antrame rinkimų ture, Utenos apygardoje įvyko precedento neturinti situacija, kuomet...

Veryga: trečiadienį bus keičiamos ekstremalios situacijos sąlygos, įsigalios nauji draudimai viešiems renginiams kaukes nuo trečiadienio teks dėvėti ir lauke (642)

Lietuvoje sparčiai auga naujų susirgimų COVID-19 liga skaičius, o nuo pirmadienio į raudonąją...

Dešinieji pradeda derybas dėl naujos koalicijos: svarbiausios partijų pozicijos (340)

Seimo rinkimus laimėję opoziciniai konservatoriai su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija...

Pasakė, ar šiemet galima nukelti žieminių padangų sezono pradžią į gruodį (6)

Kol kas apie artėjančias šalnas ir žiemą primena tik kalendorius, o ne termometrų stulpeliai,...

Karantinas įvedamas dar 8 šalies savivaldybėse: tarp jų – ir didieji miestai kaukės įvedamos visose viešose vietose (317)

Vyriausybė pirmadienį netikėtai surengė posėdį, kuriame buvo apsispręsta lokalų karantiną...

Iš stalčiaus vėl ištrauktas pieno įstatymas: perdirbėjai atviri – jis rinkai tik trukdo

Prieš naujus Seimo rinkimus suskubta vėl suskubta sugrąžinti taip vadinamą vadinamąjį Pieno...

Smidrų ir braškių augintojas: tai komfortiškas verslas, atostogauju rugpjūtį (6)

40 proc. derliaus praradęs šparagų augintojas neliūdi – nuostolius atpirko braškės, kurios...

|Maža didelių žinių kaina