Darželio kieme – intymiausio lėbaujančių kaimynų gyvenimo atspindžiai
Darželio kieme stūksančios aptriušusios, po pusės stogo beturinčios pavėsinės mena kadaise būtą prabangą. Kažkada vaikai čia jaukiai slėpdavosi nuo saulės ir lietaus, o dabar šios pavėsinės mielesnės per naktis ūžaujantiems taurelės mėgėjams. Mat patekti į darželio teritoriją pro vos vieno metro aukščio sovietinę vielinę tvorą – vieni niekai.
Žinia, žmonės mėgsta palikti savo pėdsakus – tiek smėlio dėžėje, tiek pavėsinėse, tiek pievelėje besimėtančias nuorūkas, cigarečių pakelius, butelius ir stiklo šukes. Pavėsinės, anot jaunos šeimos, taip pat vertos atskiro dėmesio. Aptriušusios sienos aprašinėtos necenzūriniais žodžiais bei kitokiais posakiais ir pasakojimais iš lėbautojų gyvenimo. Galima tik pasidžiaugti, kad mažyliai nemoka skaityti, tačiau kokią įtaką jiems daro tokia neestetiška aplinka, tikrai vertėtų susirūpinti.
„Šalia vienos tvoros angos vietiniai lėbautojai įsirengę pasisėdėjimo vietą. Taigi už kelių metrų nuo jų po pievelę lakstantys darželinukai girdi besikeiksnojančius lėbautojų šūksnius, mato neblaivius, agresyvius asmenis. Vaikams matyti tokių vaizdų tikrai nederėtų. Girti asmenys šlapinasi ir ant pavėsinių sienų. Maža to, viena kaimynė, turinti apie 15 šunų ir kačių, ant šios juokingos tvoros džiauna savo šunų ir kačių šlapimu įmirkusius kilimus, kurie skleidžia nemalonų kvapą. Pagaliau vaikai pro skyles tvoroje tiesiog gali išeiti – juk jie judrūs ir tikrai ne visada lengva juos visus sužiūrėti“, - pasakojo DELFI pašnekovai.
Nors čia yra smėlio dėžė, ji seniai nebenaudojama. Mat pro daugybę skylių turinčią tvorą į kiemą nesunkiai patenka benamiai šunys ir katės.
„Gyvūnai pridergia ne tik į smėlio dėžes, bet ir ant pievučių, todėl, nors neturime kito pasirinkimo, nesame tikri, kad šiame darželyje vaikas bus saugus ir neužsikrės kokia nors gyvūnų pernešama infekcine liga. O baisiausia tai, jog per tas didžiules skyles vaikai gali lengvai išeiti iš darželio teritorijos, kur, visai šalia darželio, yra šiukšlių konteineriai, patvoriuose mėtosi organinės ir neorganinės kilmės atliekos“, - nerimavo tėvai.
Kadaise kieme buvusias supynes mena tik jų karkasas. Jei jos būtų atstatytos, greičiausiai greitai vėl būtų sulaužytos.
Jų manymu, normali, aukšta metalinė tvora, kokias turi tikrai daug darželių, taip pat ir esantis tame pačiame sostinės mikrorajone, visiškai apsaugotų darželio teritoriją nuo nekviestų svečių. Informaciją apie apgailėtą darželio kiemo būklę šeima pateikė ir Vilniaus savivaldybei, prašydama atkreipti dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis gyvena šio darželio vaikai, ir imtis konstruktyvaus šios problemos sprendimo. Jauni tėvai teigia neturintys galimybės samdyti auklė, be to, įsitikinę, kad vaikui, kad jis normaliai vystytųsi, reikalinga socializacija – bendravimas su bendraamžiais.
Artimiausiu metu tvoros nebus
Lopšelio-darželio „Skroblinukas“ direktorės pavaduotoja Dainora Zakutauskienė sutiko, kad tvora – didelė įstaigos problema.
„Kad reikia tvoros, visiškai sutinkame ir kasmet savivaldybės prašome pinigų. Patys jos pakeisti savo lėšomis neišgalime – suma tokia, kad reikia kur kas daugiau nei kelių tūkstančių. Tvora vielinė ir visai žema, o rajonas – ne pats geriausias, aplinkui – bendrabučiai“, - sakė pašnekovė.
Šiuo metu įstaigoje už tėvų pervestus 2 procentus pajamų mokesčio keičiami langai. Anot darželio atstovės, jie jau buvo avarinės būklės – visiškai kiauri. Tekdavo juos kamšyti laikraščiais, tačiau patalpose žiemą vis tiek būdavo šaltoka, be to, nebesaugu. Patekti į šiuos darbus finansuojančius projektus darželiui nepavyko. Vieno projekto sąlygose buvo įrašytas punktas apie tai, kad tuo metu turi būti pakeistas bent vienas langas, o darželyje nebuvo nė vieno. Kitai programai pastatas pasirodė per jaunas.
„Langus keičiame po truputį, nes neturime tokios sumos, kad galėtume juos visus pakeisti iš karto. Taip pat turėjome daryti virtuvės remontą, kas irgi buvo būtina. O juk nesame verslo įstaiga ir net rinkliavų iš tėvų nedarome – esame tuo išskirtiniai. Beje, tvorai bet kuriuo atveju reikiamos sumos nesurinktume – ji per daug nereali. Nors, kiek bendravome su tomis įstaigomis, kuriose įrengiama nauja tvora arba jos iš karto turėjo aukštą tvorą, tai labai apsaugo nuo nekviestų svečių. Dabar gaunasi uždaras ratas – mes apsitvarkome, o teritorija vėl iškart apdergiama. Ją saugo sargai, bet ne viską jie gali sužiūrėti. Jei jų visai nebūtų, būtų dar baisiau. Štai pavėsines dažydavome kasmet, tik šiemet nedažėme, tačiau tuoj pat jos įgaudavo seną vaizdą. Kreipėmės į savivaldybę dėl tvoros ir šiemet, bet gavome atsakymą, kad lėšų nėra. Kiek žinau, savivaldybė turi avarinį fondą, bet tvora juk nėra avarinis objektas“, - svarstė D. Zakutauskienė.
Tą patį DELFI patvirtino ir Vilniaus savivaldybė. „Deja, specialių lėšų darželio aplinkos tvarkymui nėra numatyta, tačiau ieškoma kitų būdų, kaip galima būtų ją sutvarkyti. Darželio taryba gali apsispręsti, kur prioriteto tvarka skirti darželiams, vaikų ugdymui skiriamas lėšas. Švietimo departamentas, savo ruožtu, atliks tyrimą darželyje ir pateiks rekomendacijų, kaip būtų galima pagerinti esamą situaciją. Tokios prastos būklės darželių mieste tėra keli, jiems bus skiriamas ypatingas dėmesys“, - teigė savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Petronis.
