Ant įsigyto disko pakuotės nebuvo ženkliuko, kad filmas skirtas tik suaugusiems. Tik kitoje pakuotės pusėje smulkiomis raidytėmis ir tik angliškai užrašyta, kad filmą gali žiūrėti vyresni kaip 18 metų žmonės.
Kino įstatyme teigiama, kad visi šalies rinkoje rodomi filmai turi būti indeksuojami pagal amžiaus cenzą. Tą darbą atlieka Kultūros ministerijai priklausanti Indeksavimo komisija.
Filmai žymimi penkiais indeksais: nuo filmų, pažymėtų indeksu A, kuriuos gali žiūrėti visi, iki filmų tik suaugusiems, pažymėtų indeksu S.
Tačiau Filmų indeksavimo komisija buvo sudaryta 2003 m. trejiems metams ir jos kadencija baigėsi pernai. Komisijos sudėtis iki šiol neatnaujinta. O ar įstatymo laikomasi apskritai, nekontroliuoja niekas.
„Pas mus nėra pakankamos kontrolės. Aš jau nekalbu apie tai, kad platintojai prekybos centruose pardavinėja filmus be indeksų. Vaikai gali laisvai įsigyti bilietų ir patekti į kino seansus, skirtus tik suaugusiems“, – teigė R. Šalaševičiūtė.
Dėl susidariusios situacijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydama teisės aktus, reglamentuojančius kino filmų platinimą ir žymėjimą, peržiūrėti, o už pažeidimus numatyti administracinę atsakomybę.
Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, ypač pasenęs yra Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, tad jį taip pat reikėtų taisyti. Bet kol kas darbo grupė įstatymo pataisoms parengti Seime vis dar nėra sudaryta.