Skriaudikai vaikystėje patys patirdavo smurtą
Smurtą prieš vaikus pirmiausia lemia socialinė ir ekonominė padėtis visuomenėje. Lietuvoje tam yra palankios sąlygos: trūksta būstų, didelis nedarbas, išplitęs alkoholizmas.
„Smurto prieš vaikus atvejai dažnai kartojasi, tai nėra išskirtinių aplinkybių sutapimas (nors tėvai tai aiškina būtent taip). Smurtas prieš vaiką yra bet koks fizinis bei emocinis jo įskaudinimas, seksualinė prievarta, nesirūpinimas vaiku, galintis sukelti ligą. Vaikas, būdamas smurto šeimoje liudininkas, tampa nuskriaustu vaiku, taip pat, kaip ir smurtą patyręs vaikas“, – teigiama psichologių Daivos Jokubauskienės ir Ievos Šidlauskienės pranešime.
Pasak visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ specialistų, galima išskirti keletą priežasčių, sudarančių sąlygas skriausti vaikus. Daugiausia įtakos tam turi tėvų gyvenimo istorija, asmenybės tipas, socialinė ir kultūrinė tėvų gyvenimo aplinka.
„Yra pastebėta, kad gana dažnai tėvai „skriaudėjai“ vaikystėje patys buvo skriaudžiami. Dėl to nukentėjo ir sulėtėjo jų socialinis ir emocinis vystymasis, jie nežinojo, ką reiškia būti mylimiems ir globojamiems. Taigi nė kiek nekeista, kad, matydami žiaurų tėvų elgesį, jie ėmė priimti jį kaip natūralų, savaime suprantamą, o vėliau patys pradėjo elgtis lygiai taip pat su savo vaikais“, – teigiama vaikų teises ginančios organizacijos pranešime.
Apsaugoti vaiką nuo smurto šeimoje – sunkiausia, nes mūsų visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad tai, kas vyksta šeimoje, – tik tos šeimos reikalas ir aplinkiniams nėra ko kištis.
Gana dažnai paaiškėja, kad vaiko giminaičiai ar kaimynai žino apie smurto prieš vaikus atvejus šeimoje, bet nesivargina pranešti apie tai atitinkamoms institucijoms.
„Jie tarsi stručiai, įkišę galvą į smėlį, apsimeta, kad nemato problemos ir nepadeda skriaudžiamam vaikui. Kartais suaugusieji netgi teisina kitus prieš vaikus suaugusiuosius smurtaujančius „su tais vaikais kitaip neina susikalbėti“ arba „kai aš buvau vaikas, mane tėvai irgi lupdavo net už mažiausius prasižengimus“, – rašoma psichologių pranešime.
Smurtaujančių tėvų atžalos – į vaikų namus
Būna, kad vaikai apie patiriamą smurtą šeimoje pasiguodžia draugams, o šie apie tai papasakoja savo tėvams, bet ir draugų tėvai nelinkę kištis į kitos šeimos problemas. Taip sukasi užburtas ratas, kai vaikas, nesulaukdamas aplinkinių pagalbos, nebežino, kas jam galėtų padėti.
Neretai vaikai iš smurtaujančių šeimų patenka į vaikų namus. Apie globos namus iki šiol girdėti įvairių nuomonių. Lietuvoje yra 90 vaikų globos namų. Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 76 auklėtiniai.
Pasak Kauno miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės Liudmilos Borisovos, vaikų teisių ir interesų apsauga yra viena iš prioritetinių prokuratūros Civilinių bylų skyriaus sričių.
„Remdamasi prokuratūros statistikos duomenimis, galiu pasakyti, kad praėjusiais metais dvidešimt penkiems tėvams buvo apribota valdžia – vaikai paimti iš šeimos ir apgyvendinti globos namuose. Per penkis šių metų mėnesius valdžia buvo apribota vienuolikai tėvų. Statistikos rodikliai mūsų nedžiugina, tačiau atspindi realią situaciją ir parodo, kad ši socialinė problema vis dar yra opi“, – sakė prokurorė.
L.Borisova nuolat vyksta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus organizuojamas šeimos peržiūras. „Rengdama ieškinį noriu pamatyti tėvų akis. Man neužtenka tik dokumentus išanalizuoti, norisi akis į akį pasikalbėti su tokių vaikų tėvais, užčiuopti bent menkiausią viltį“, – sakė prokurorė. Ji pridūrė, kad buvo atvejų, kai dėl kardinalių teigiamų pokyčių ji atsisakė kreiptis į teismą dėl valdžios apribojimo.
Kai paklausėme prokurorės, kokią įtaką vaikams, jų vystymuisi turi priklausomybių turintys tėvai, pareigūnė atsakė, kad dauguma vaikų gimsta turėdami patologiją. „Medikai jiems nustato alkoholinį vaisiaus sindromą. Lietuvoje apie tai garsiai nekalbama, bet kone kas antras tokių tėvų vaikas turi psichikos sutrikimų. Čia reikėtų kalbėti apie Sveikatos įstatymo keitimą, nes šiandien jis yra labai demokratiškas, liberalus“, – apie susirūpinimą keliantį klausimą kalbėjo L.Borisova.
Pareigūnė neabejoja, kad vaikams, augantiems priklausomybių turinčių tėvų šeimose, daroma didelė žala. „Tokiose šeimose augę vaikai, po kurio laiko atsidūrę globos namuose, dažnai nusižengia, nes jie užaugo, vystėsi, formavosi tokioje aplinkoje, matė suaugusių žmonių elgesį, kuris, matyt, jiems įsišaknijo kaip teigiamas, sektinas pavyzdys“, – apie tėvų blogą įtaką vaikams kalbėjo Kauno miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė L.Borisova.
Prievartinis seksas – meilės įrodymas?
Prieš kelerius metus VšĮ „Vaiko namas“ ir Vilniaus miesto Baltupių vidurinės mokyklos bendruomenė atliko apklausą, kurioje dalyvavo 336 (4–12 klasių) moksleiviai, 144 tėvai ir 26 mokyklos darbuotojai.
Net 36 proc. moksleivių nurodė, kad iš jų tyčiojasi, šaiposi arba juos užgaulioja bendraklasiai;
20 proc. moksleivių (6–12 klasių) teigė, kad iš jų šaiposi, tyčiojasi arba juos užgaulioja mokytojai; net
47 proc. mokinių prisipažino, kad jie patys užgaulioja kitus vaikus arba iš jų šaiposi.
29 proc. 4–5 klasių moksleivių yra įsitikinę, kad galima trenkti kitam per veidą, jeigu šis trenkė pirmas,
31 proc. mano, kad galima trenkti berniukui su knyga, jeigu šis skaudžiai patempė mergaitei už kasų.
10 (4,3 proc.) 6–12 klasių mokinių anketose nurodė, jog juos yra vertę užsiiminėti seksu, kad taip įrodytų savo meilę. Pusė iš atsakiusiųjų – vaikinai.
Kas yra smurtas prieš vaikus?
Fizinis smurtas – tai veiksmai, kai tyčia žalojamas vaiko kūnas, dažnai tose vietose, kurias slepia drabužiai.
Nesirūpinimas vaikais – kai tėvai ar globėjai nepatenkina pagrindinių vaiko fizinių bei emocinių poreikių, galime teigti, kad vaikas patiria smurtą. Vaikas, kuriuo nesirūpinama, yra nuolat alkanas, sulysęs, nešvarus, apžiūrėjus jį matyti medicinos pagalbos stokos požymių, netinkamai apsirengęs.
Emocinis smurtas – tai toks tėvų
arba globėjų elgesys, kuriuo jie stengiasi sunaikinti teigiamą vaiko požiūrį į save. Suaugusieji abejingi vaikui, atstumia jį, verčia daryti daugiau nei jis gali (pvz., mokytis), neleidžia bendrauti su kitais vaikais, nors žino, kad tai būtina vaiko vystymuisi, niekada jo nepriglaudžia, nenešioja ant rankų.
Lytinis smurtas – tai fizinio ar emocinio pranašumo naudojimas prieš vaiką, siekiant lytinio pasitenkinimo. Tai yra kraujomaiša, prievarta, gundymas, vaikų išnaudojimas pornografijos ir prostitucijos tikslais. Net švelnus išnaudojimas, be fizinės ar žodinės agresijos, yra vaiko teisių pažeidimas ir jo silpnumo bei nekaltumo išnaudojimas.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių mušami vaikai
• Mušami dėl to, kad tėvai, patys turėdami rimtų psichologinių problemų, nesugeba išlikti ramūs ir atlaikyti vaiko isterijų.
• Nepatyrę augintojų meilės tėvai tikisi tos meilės iš savo vaikų – jie nepakenčia, kai vaikai verkia, nes tai primena jiems jų pačių nelaimingą vaikystę.
• Mušami judrūs, nepaklusnūs vaikai.
• Mušami, kai prieštarauja ir nevykdo paliepimų – „daryk taip, o ne kitaip“, ypač kai reikalavimai yra per dideli ir vaikui neįvykdomi.
• Mušami šeimose, kurioms būdinga aukšta tarpusavio santykių įtampa.
• Mušami šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu.
• Muša tėvai, kuriuos vaikystėje mušdavo jų tėvai, jie laikosi „tradicinių auklėjimo metodų“.
• Fizinį smurtą paprastai taiko tėvai, kurie apskritai vertina bausmes ir siekia kontrolės padedami veiksmų.