aA
Visam laikui iš Lietuvos išvykti norėtų kas trečias moksleivis, šiuo metu lankantis 9–12 klasę. Į užsienį labiausiai jaunuolius vilioja galimybė gauti didesnį atlyginimą, net trečdalis apklaustųjų gimtinėje nemato jokios ateities.
© DELFI / Tomas Vinickas

Tai parodė didžiausio Lietuvoje el. dienyno TAMO atlikta apklausa. Jos metu iš viso buvo apklausti 1243 mokiniai, besimokantys 9–12 klasėse. Visų jų apklausta maždaug po lygiai.

Skaičiai gąsdinantys

Į klausimą „Ar galvojate apie emigraciją?“ teigiamai atsakė net 82 proc. moksleivių. Daugiausia jų (31,9 proc.) nurodė norintys iš Lietuvos išvykti visam laikui.

19,5 proc. nurodė išvykti norintys tik laikinai – dirbti. Galimybės svetur studijuoti neatmeta 18,7 proc. asmenų, dėl kitų priežasčių laikinai išvyktų 7,5 proc. apklaustųjų.

Apie emigraciją visiškai negalvoja 22,4 proc. moksleivių.

Nemato Lietuvoje ateities galimybių

Paklausti, dėl kokių priežasčių norėtų emigruoti, net 32,2 proc. apklaustųjų nurodė galimybę gauti didesnį atlyginimą. Savo ruožtu 29,7 proc. respondentų nemato Lietuvoje ateities galimybių.

Svetur galiojanti švietimo sistema išvykti trauktų 12,2 proc. apklaustųjų, psichologinis klimatas Lietuvoje nepatinka 8,2 proc. moksleivių.

Džiaugiasi, kad pusė galvojančiųjų apie emigraciją nori išvykti tik laikinai

„Natūralu, kad jaunuoliai svarsto apie emigraciją. Manau, kad tam didelės įtakos turi informacija viešojoje erdvėje, kuri formuoja jų nuomonę. Tačiau beveik pusė (iš galvojančių apie emigraciją jaunuolių) planuoja išvykti tik laikinai – jie nori užsidirbti užsienyje, mato platesnes galimybes mokytis ar turi kitų priežasčių“, – komentuodama rezultatus įžvelgė TAMO skaitmeninės reklamos vadovė Monika Krilavičienė.

Anot jos, didesnė dalis moksleivių užsienį mato kaip galimybę plėsti savo pasaulėžiūrą, įgyti naujų potyrių. Esą jie neplanuoja gyventi svetur, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.

„Be to, pastaruoju metu vis dažniau girdima ir apie sėkmingas grįžimo iš emigracijos istorijas, apie dideles galimybes realizuoti save čia, niekur neišvykus. Tai gali padėti pakeisti mąstančių apie emigraciją jaunuolių nuomonę“, – nurodė M. Krilavičienė.

Emigruoti nori labiau nei suaugusieji

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė DELFI sakė, kad jaunimo nuostatos į emigraciją krypsta labiau nei suaugusiųjų.

„Keli suaugusiųjų tyrimai rodo, kad visam laikui norėtų išvyti apie 10 proc., čia – apie 30 proc., laikinai norėtų apie 30 proc., čia – daugiau nei 45 proc., negalvojančių – apie 60 proc., o čia – 20 proc. Taigi jaunimo nuostatos labai aiškiai emigracijos kryptimi linksta“, – pastebėjo pašnekovė.

Anot jos, labiausiai šioje apklausoje neramina skaičius tų moksleivių, kurie iš Lietuvos nori išvykti visam laikui. A. Sipavičienės teigimu, tai sietina ir su atsakymu apie Lietuvoje nematomas perspektyvas.

„Tie, kurie planuoja išvykti laikinai, dėl kitų priežasčių, nerimo man nekelia. Natūralu, nes jaunimas nori pamatyti, patirti, užsidirbti, aplankyti. Tačiau tai, kad nemato Lietuvoje ateities galimybių, yra išstumiantis veiksnys, ne vien ekonominis, susisiejantis su psichologiniu klimatu. Vyrauja bendra nuostata, kad čia nieko gero nebus“, – sakė ji.

Audra Sipavičienė
Audra Sipavičienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Emigruoti nori vis daugiau: nurodė priežastis

Paklausta, ar visais laikais tiek daug jaunimo galvojo apie emigraciją, A. Sipavičienė prisiminė, kad panašūs tyrimai buvo atlikti 2000-aisiais. Tuomet esą paaiškėjo, kad emigruoti nori apie 60 proc. jaunuolių.

„Iš šios apklausos matyti apie 80 proc., tad daugiau. Man atrodo, norima buvo ir anksčiau, tačiau nebūdavo taip lengva – kiti galbūt neišreikšdavo to noro, nes nežinodavo, kaip reikia išvykti. Informacija apie išvykimą, įsikūrimą, darbo pasiūlymus nebūdavo taip gerai prieinama, nebuvo tokių tinklų.

Tiek daug žmonių išvažiavo, kad šiuo metu tu jau greičiausiai visur turėsi draugų ar giminių. Be to, kol nepriklausėme ES, ten buvo ir brangu, o dabar kai kuriose šalyse net pigiau nei Lietuvoje.

Maža to, kai mechanizmas pradeda veikti, į galvą jau pradeda lįsti ir tokios mintys: „Visi išvažiuoja, kodėl aš nevažiuoju?“, – pastebėjo pašnekovė.

Tėvai patys nuteikia vaikus emigruoti?

A. Sipavičienė tikino, kad nuginčyti negalima ir tėvų įtakos. Neretai dažnas jų savo vaikų ateitį mato užsienyje, vis aiškina atžaloms, kad gyvenimas svetur yra geresnis.

„Jei pusė miestelio emigravo, o išvykę ar gerai gyvena, ar parodo, kad gerai gyvena, tai bendra nuostata formuojasi ir galiausiai ji tėvų formuojama vaikams“, – nurodė ji.

Pasak pašnekovės, tą įrodo ir, pavyzdžiui, apklaustųjų atsakymas, kad svetur patrauklesnė švietimo sistema.

„Aš neįsivaizduoju, ką 9-okas gali žinoti apie kitas švietimo sistemas. Manau, tai – iš suaugusiųjų, aplinkos.

Kalbant apie atlyginimus, ypač mažesniuose miesteliuose, vidurkis yra 400–500 eurų. Vienuoliktokas ar dvyliktokas mato, kaip tėvai sunkiai suduria galą su galu, o kažkas atvykęs iš užsienio sau daugiau gali leisti... Aš manau, kad jie tiesiog žiūri ir stebi“, – kalbėjo ji.

Lietuvoje gyventi nėra gera?

Paklausta, kiek jaunimo realiai išvyksta iš Lietuvos, A. Sipavičienė minėjo, kad maždaug pusė visų emigrantų yra 20–34 amžiaus.

„Visuomet išvyksta jauni, darbingo amžiaus asmenys, lieka vyresni. Jei žiūrėtume į nuolatinių gyventojų ir išvykstančiųjų amžiaus struktūras, tai išvykstantieji visuomet yra daug jaunesni. Tačiau 15–19 m. asmenų procentas nėra toks didelis, 6 proc. Pavyzdžiui, 2005 m. jų buvo daug daugiau“, – kalbėjo ji.

Pasak pašnekovės, kai Lietuvoje bus labai gerai, iš čia išvykti nenorės ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus asmenys, tad emigracijos problemas turėtume spręsti kompleksiškai, neskaidant sprendimo būdų atsižvelgiant į amžių.

„Vienas atsakymo variantų – psichologinis klimatas. Aš manau, kad, ypač tarp moksleivių, atsižvelgiama turi būti ir į patyčias, pedagogų negebėjimą tvarkytis su nesiskaitymu. Jei tau Lietuvoje yra gerai, psichologinis klimatas geras, kiti aspektai paprastai turi mažiau reikšmės“, – sakė ji.

Rezultatai nenustebino: Londone sukurta visa intrastruktūra

Sociologas ir „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys DELFI sakė, kad apklausos rezultatai jo nenustebino.

„Gali nustebinti nebent tai, kad ne 100 proc., o tik 32 proc. nori išvažiuoti. Matyti, kad Lietuvos vaizdas, ypač provincijoje, rajonų centruose, ne kažin koks. Gausu informacijos, kad trečdalis skursta, pensijos – 280 eurų. Jaunimas apie pensijas gal ir negalvoja, bet gausu tiesiog stebėtinų rodiklių, kurie visą laiką yra akcentuojami“, – sakė jis.

Pasak V. Gaidžio, keisčiau būtų, jei jaunas žmogus nenorėtų šviesesnio gyvenimo.

„Be to, išvažiuoti, pritapti dabar nėra sunku. Pamenu, vienas sociologas iš Vakarų važinėjo po Lietuvą, ėmė interviu su vertėju ir labai nustebo, kad gilioje provincijoje su jaunimu kalbantis paaiškėjo, kad kone visi jų draugai yra ne Vilniuje ar Kaune, o Londone. Ten jau sukurta infrastruktūra, be kalbos gali pritapti“, – kalbėjo pašnekovas.

Vladas Gaidys
Vladas Gaidys
© DELFI / Tomas Vinickas

Dar neaišku, kaip bus

V. Gaidžio teigimu, apklausos rezultatai dar nereiškia, kad moksleiviai daiktus jau susipakavo ir rymo ant lagaminų.

„Gal norėtų trečdalis išvykti visam laikui, bet dar neaišku, kaip ten bus“, – svarstė jis.

Pasak sociologo, bręstant požiūris į emigraciją keičiasi, retas kuris vyresnio amžiaus žmogus galiausiai pasiryžta išvykti.

„Bręstant noras emigruoti mažėja, nes žmogus apauga socialiniais ryšiais, adaptuojasi prie šios sistemos, įpranta, atranda kažkokių variantų. Labai koreliuoja tai ir su sveikata, psichologiniu mobilumu – kuo vyresnis, tuo ką nors pakeisti mažiau norisi. Yra ir kartų skirtumai, kalbų išmanymas dramatiškai skiriasi. Dar vienas momentas – jaunimui geriausia surasti savirealizacijos galimybes dideliame mieste, megapoliuose. Vilnius – mažokas miestas, nėra pakankamai dinamiškas“, – vertino jis.

Mato tik vieną išeitį

V. Gaidys mato tik vienintelį sprendimą emigracijai mažinti – skatinti smulkųjį verslą.

„Vienas didelis prekybos centras sunaikina gal 100 smulkių verslininkų. Tas, kuris turi savo verslą, jis ir blogesnėmis sąlygomis, ir uždirbdamas mažiau yra šeimininkas. Tai yra geriau, nei dirbti žuvų fabrike už didelį atlyginimą. Tačiau taip susiklostė istoriškai Lietuvoje, kad dideli prekybiniai dariniai suvešėjo ir tiems mažiukams vietos čia nelabai yra“, – pripažino pašnekovas.

Anot V. Gaidžio, nereikia manyti, kad moksleiviai negali įvertinti atlyginimų Lietuvoje ir uždarbių svetur.

„Ši apklausa atspindi 20-ies metų tendencijas“, – nurodė sociologas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (141)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (5)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (169)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (11)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (72)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (54)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Metusi mokytojos darbą emigravo į Norvegiją: griauna stereotipus apie fabrikuose žuvį dorojančius tautiečius (170)

Pedagogės Laimutės Skiudulės vardą, be abejo, žino kone kiekviena Stavangerio ( Norvegija )...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų (3)

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne (54)

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...