Ambicingus Vilniaus universiteto (VU) planus iki 2013 metų Saulėtekio technologijų slėnyje įkurti Mokslinės komunikacijos centrą, pardavus senus pastatus centre, ten pat pasistatyti naujus technologinių mokslų fakultetus, Santariškėse įkurti sveikatos miestelį ir kitus stabdo universitetų plėtrai nepalankūs įstatymai.
© DELFI
"Didžiausia kliūtis, kad universitetai nėra savo turto šeimininkai. Bijoma, kad viską išparceliuosim, Juodka parduos Šv.Jonų bažnyčią, nors Valstybės kontrolė apskritai trejus metus neišėjo iš Vilniaus universiteto“, - spaudos konferencijoje pristatydamas strateginius universiteto 2007-2013 metų planus sakė VU rektorius Benediktas Juodka.

Pasak universiteto strateginės plėtros prorektoriaus Juozo Rimanto Lazutkos, pasaulyje universitetai veikia kaip verslo įmonės, iš intelektinės veiklos produktų, mokslinių tyrimų darydamos pinigus.

„Lietuvoje, deja, įstatymais apibrėžta, kad universitetai negali būti inovacinės sistemos dalis, negali disponuoti intelektiniais produktais, kuriuos sukuria universiteto žmonės“, - apgailestavo profesorius.

Pagal pernai liepą Seime palaimintą nuostatą, bet koks universitete sukurtas produktas priklauso ne universitetui, ne mokslininkui, o valstybei. Dėl to išradėjai Lietuvoje nebepatentuoja naujovių.

Prorektoriaus nuomone, universitetų autonomijos problema - visų pirma spręstina, norint, kad sėkmingai vyktų Lietuvos mokslo ir studijų reforma, apie kurią kol kas daugiau šnekama negu daroma.

„Studentų įmokų už mokslą ir rektorių rinkimo tvarka - antraeiliai dalykai“, - įsitikinęs profesorius, pirmiausia reikėtų sutvarkyti teisinę bazę.

„Įstatymai gana prieštaringi ir painūs, kai kurie tarpusavyje nesuderinti. Konstitucijoje minima universitetų autonomija, tačiau pagal teisės aktus ta universiteto veiklos autonomija daugelyje sričių ne reali, o deklaratyvi“, - konstatavo J.R.Lazutka.

Kalbos apie konkurenciją - tuščia retorika

Reformos autoriai nemažai kalba apie konkurenciją tarp universitetų, tačiau, anot prorektoriaus, konkurencija tarp įmonių galima tik tuomet, kai galutinis jų veiklos rezultatas -sustiprėjimas ir plėtra arba bankrotas.

„Lietuvoje ne viena biudžetinė įstaiga, o universitetas tokia ir yra, iš principo negali bankrutuoti, tad kalbos apie konkurenciją ir panašius dalykus - tuščia retorika“, - konstatavo profesorius.

J.R.Lazutka taip pat kritikavo reformos iniciatorių nuomonę, kad universitetams turi visų pirma vadovauti labai geri vadybininkai, o tik paskui mokslo žmonės.

Kam tie labai geri vadybininkai, jei „universiteto valdyme neišeina pritaikyti daugumos klasikinių vadybos principų, nes universitetas valdomas ne pagal juos, o pagal Vyriausybės bei Mokslo ir Švietimo ministerijos nutarimus“?

Prorektorius siūlė šnekėti ne apie gerus vadybininkus, o apie gerus administratorius, nes „šiuo metui mūsų universitetams tinka visiškai kiti valdymo principai, nei Didžiojoje Britanijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose“.

Varžo bendradarbiavimą

Kolegai antrino ir Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektorius Juozas Vidmantis Vaitkus. Anot jo, universitetai dažnai kaltinami dėl trūkumų, kuriuos sąlygojo politiniai sprendimai.

„Priekaištaujama, kad nesteigiame vadinamųjų pumpurinių įmonių. Tačiau kaip galima steigti tai, kas uždrausta?“, - klausė profesorius.

Norint plėtoti bet kokią inovatyvią mokslinę veiklą, Lietuvos įstatymai universitetams neleidžia aktyviai bendradarbiauti su privačiomis įmonėmis.

„Negalime vykdyti jokios bendros veiklos, tad esame kaltinami tuo, kuo yra netobuli Lietuvos įstatymai. Tai nereiškia, kad mes tylėjome - ištisai buvo atakuojamos visos institucijos, kad būtų įmanoma pradėti tą veiklą, kurios reikia mokslo ir verslo bendradarbiavimui, bet to nepavyko pasiekti“, - sakė mokslo reikalų prorektorius.

Lietuvoje kritikuojamas studijų lygis ir doktorantūra, tačiau pasak J.V.Vaitkaus, per pastaruosius penkerius metus taip ir nepavyko pasiekti, kad universitetams būtų leista bendradarbiauti rengiant doktorantus.

„Vyriausybė nutarimu, tai yra uždrausta, mes neturime teisės turėti bendros doktorantūros nei su Oksfordo, nei, pavyzdžiui, su Kauno medicinos universitetu. Kai kuriuos institutus turime teisę pritraukti, tačiau universitetų - ne“, - apgailestavo profesorius.

Pastaruoju metu visoje Europoje plėtojamos mokslo potencialą stiprinančios vadinamosios doktorantūros mokyklos, tačiau „jų kurti Lietuvoje taip pat neleidžiama, tik žadama, kad kada nors ateityje Vyriausybė turėtų prie to klausimo grįžti“.

Kodėl neturime Nobelio premijos laureatų?

Paklaustas, kodėl Vilniaus universiteto nėra nei geriausių Europos universitetų šimtuke, nei geriausių pasaulio universitetų penkišimtuke, Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka atsakė klausimu: „Kaip Vilniaus universitetui papulti tarp geriausiųjų, jei tarp valstybių, kurios reitinguojamos, net nėra Lietuvos?“

Akademikas atkreipė dėmesį, kad yra labai daug reitingavimo schemų ir pjūvių.

„Pavyzdžiui, garsiojo Šanchajaus reitinge mes esame 65 vietoje pasaulyje pagal universiteto internetinius puslapius. Kažkas šiame pjūvyje sureitingavo ir Lietuvos universitetus“, - sakė VU rektorius.

Pasak jo, minėtame reitinge ypač akcentuojamas mokslas, pirmoje vietoje atsižvelgiama į Nobelio premijos laureatų skaičių.

„Na taip, neturime mes Nobelio premijos laureatų, - pripažino VU rektorius. - Tačiau jei šalia to reitingo viršūnėse esančių universitetų paraleliai būtų pateiktas reitingas pagal vienam mokslininkui skiriamas valstybės lėšas ir tų mokslininkų pasiekimus, situacija būtų kitokia“.

Pasak B.Juodkos, ubagu būdamas į mėnulį nenuskrisi, todėl kai kalbama apie universitetų reitingavimą, rektorius siūlo atkreipti dėmesį, kiek eurų, dolerių ar litų tenka vienam mokslininkui, vienam studentui.

Tarp geriausių pasaulių universitetų penkišimtuko ir iš dalies geriausių Europos universitetų šimtuko nėra nė vieno, kurio metinis biudžetas būtų mažesnis už milijardą litų. Mūsų universiteto biudžetas gerokai mažesnis 170-180 mln. litų, tačiau konkuruoti tenka lygiai su visais“, - rektoriui antrino VU strateginės veiklos prorektorius.

J.K.Lazutkos nuomone, vienas iš didesnių VU skaudulių, kad nėra galimybių pritraukti dėstytojų iš užsienio. Gal sugebėtume prisikviesti ir vieną kitą Nobelio premijos laureatą, bet kaip paaiškinti, kad negali padoriai sumokėti?“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskis iš Jakilaičio gavo ir kitokių klausimų (15)

Po antradienį vykusios spaudos konferencijos, kurioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Aplinkiniuose laukuose surinko visas atliekas ir pasistatė štai tokį namą (170)

Krunai – kaimas Širvintų rajone, kuris jau 2001-aisiais laikytas išnykusiu. Šiandien čia...

Susirinkusi LRT taryba reaguoja į Karbauskio veiksmus (51)

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis sako, kad būdamas universiteto profesoriumi uždirba...

Tobula vieta Saboniui – „Pacers“ aprangą apsivilkęs talentas nenustoja stebinti (11)

Bebaimiu vadinamas 21-erių metų Domantas Sabonis ne tik įsitvirtino Indianos „Pacers“...

Kaimynas: 13 vaikų kalinusios poros namuose – šlykštūs vaizdai (5)

Savo 13 vaikų kalinę ir kankinę sutuoktiniai ankstesnius savo namus buvo pavertę tikra landyne,...

Netikėtas posūkis: LaVaras Ballas padės Šeškui treniruoti „Vytautą“ (12)

Ballų viešnagės Lietuvoje istorijoje – netikėtas posūkis: antradienio popietę pranešta, kad...

Gydytojas pataria: ką pakeisti, kad aplinkiniai spėliotų jūsų tikrąjį amžių (2)

„Jums skauda kelius, rankas išvagojo gilios raukšlės , o nuotaika blogesnė už lietuvišką...

Arūnas Milašius. Kai pradėjome plėšyti reklaminius žurnalų puslapius, mums ėmė sektis. Nesustokime. (47)

Nors bėdų, skaudulių ir saviplakos, baimės „o ką pasakys tas kaimynas, kurio dar nepažįstu“...

Vilniaus centre sprogo vamzdis – gatvę tvindo vanduo vairuotojams pataria vengti Upės g. (86)

Antradienį perpiet sostinės Upės gatvė patvino dėl sprogusio vandentiekio vamzdžio –...

Matijošaitis apie prezidento rinkimus: padėsiu Skverneliui (154)

Apie jokius kitus žygdarbius negalvosiu, kol nebaigsiu mero kadencijos, LRT RADIJUI sako Kauno meras...