Reguliariai rūko 47 proc. rūkančių paauglių
Tyrimo metu 13 Kauno mokyklų 7-8-tų klasių moksleiviai buvo apklausti 3 kartus – 2009, 2010 ir 2011 m.
2009 m. vos 6,7 proc. berniukų teigė per paskutines 30 dienų rūkę. Tarp mergaičių tokių buvo 8,4 proc. Po metų rūkiusių berniukų buvo jau 16,7 proc., mergaičių – 19,3 proc., 2011 m. - atitinkamai 30,7 ir 22,8 proc.
Paskutinės apklausos metu 47 proc. rūkančių respondentų per minėtą laikotarpį surūkė 20 ir daugiau cigarečių, 35 proc. - 1-5 cigaretes, 18 proc. - 6-9 cigaretes.
Alkoholį išbandžiusių šio amžiaus paauglių – dar daugiau. 2009 m. per 30 paskutinių dienų ragavę alkoholio prisipažino 13,4 proc. berniukų ir 18,8 proc. mergaičių, 2010 m. - atitinkamai 26,1 ir 26,4 proc., 2011 m. - 37,5 ir 38,9 proc.
12,4 proc. berniukų ir 4,6 proc. mergaičių pernai per minėtą laikotarpį alkoholį vartojo 6 ar daugiau kartų. 2009 m. tokių buvo tik 1,9 proc. berniukų ir 1,1 proc. mergaičių.
Dauguma žalingų įpročių turinčių paauglių (65,5 proc.) supranta, kad jeigu jie rūkys ir kitą mėnesį, gali išsivystyti priklausomybė tabakui. Nepaisant to, jie rūko toliau.
Tyrimas parodė, kad rūkantys moksleiviai net 3 kartus dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, lyginant su nerūkančiais jų bendraamžiais. Be to, tabako ir alkoholio vartojimas daro įtaką tolesniam apsisprendimui eksperimentuoti su narkotikais – apie 40 proc. rūkančių vaikų sutiktų su pasiūlymu rūkyti kanapes.
58,4 proc. rūkančių paauglių turi ir rūkančius tėvus. Tarp nerūkančiųjų rūkantys tėvai sudaro 43,4 proc.
Svarbiausia vertybė paaugliams – šeima
15,5 proc. alkoholį vartojančių moksleivių teigė, kad tėvai jiems tai daryti leidžia. Tarp negeriančiųjų tokių buvo 5,5 proc. Visgi dauguma tėvų tokio savo atžalų elgesio netoleruoja (50,2 proc. tėvų draudžia vartoti alkoholį tai darantiems ir 65,8 proc. - nevartojantiems alkoholio).
52,2 proc. alkoholį vartojančių paauglių teigia patiriantys santykių problemų su tėvais, tarp nevartojančiųjų alkoholį tokių yra 37,9 proc. Problemas su draugais patiria atitinkamai 46,6 ir 33 proc., problemas su mokytojais – 35,9 ir 22,7 proc. moksleivių.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad šeimos svarba ir santykiai su tėvais geresni nerūkančiųjų grupėje nei rūkančiųjų. Pavyzdžiui, teigiamai atsakė į teiginį „mano tėvai didžiuojasi manimi“ 79,8 proc. rūkančiųjų ir 90,5 proc. nerūkančiųjų. Prisipažino besididžiuojantys savo šeima 81,5 proc. rūkančiųjų ir 91,8 proc. nerūkančiųjų. Šeima – svarbiausias dalykas gyvenime yra 74,7 proc. nerūkančiųjų ir 87,4 proc. rūkančiųjų, o smagu leisti laiką su šeima 81,5 proc. rūkantiesiems ir 91,8 proc. nerūkantiesiems. Įdomu, kad mažiausiai skiriasi teiginio „man svarbu nenuvilti savo tėvų“ vertinimas. Teigiamai atsakė 81,5 proc. rūkančiųjų ir 89,7 proc. nerūkančiųjų.
Taigi visiems 13-14 metų paaugliams tėvai ir šeima yra labai svarbus gyvenimo aspektas.
Didelei daliai geriančių paauglių ateityje gresia priklausomybė
„Mentor International“ mokslinių patarėjų tinklo narė, Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros doc. dr. Laima Bulotaitė, paklausta, ar nustebino toks žalingų įpročių paplitimas tarp tokio amžiaus paauglių, teigė, kad šis amžius – pats paauglystės įkarštis.
„Jiems atrodo, kad jie jau yra pakankamai suaugę ir perima visus, kaip jiems atrodo, suaugusiųjų gyvenimo atributus. Tarp jų – alkoholio vartojimas ir rūkymas. Todėl tyrimo rezultatai mūsų nenustebino. Vėliau rūkančių ir geriančių paauglių daugėja ne taip drastiškai. Taigi vyksta socializacijos procesas, kuris, aišku, nėra visai normalus, nes mes nenorėtume, kad paaugliai turėtų šiuos įpročius. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau paauglys pabando alkoholio, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jį vartos didesniais kiekiais ir dažniau, taigi vystysis priklausomybė nuo alkoholio.
Mes nekalbame apie visišką blaivybę visuomenėje – tai labai graži idėja, bet naivu tikėtis, kad taip bus. Didžioji dauguma žmonių vartoja alkoholį. Prevencijos tikslas – vartojimą atidėti kuo vėlesniam laikui, kad jaunimas alkoholio paragautų jau 18, 20 metų. Jaunesniame amžiuje paaugliai dar nekuria realių ateities planų, nemano, kad alkoholis gali jiems sutrukdyti gyvenime, o vėliau jaunuoliai jau dažniau sugeba įvertinti situaciją. Taigi, jei atidėsime laiką, kada paaugliai pradeda vartoti alkoholį, sumažės tikimybė, kad jie piktnaudžiaus juo. Iš dabartinių geriančių vaikų iš tiesų didelis procentas ateityje vartos alkoholį nesaikingai – tai patvirtina tyrimai“, - teigė pašnekovė.
Draudimai veiksmingesni už liberalų požiūrį
Anot psichologės, tyrimas parodė, kad tėvų draudimai šiuo klausimu yra veiksmingi, nors visuomenėje ir populiarėja liberalūs požiūriai, kad auklėti reikia ne per draudimus.
„Visgi tyrimas parodė, kad vaikai klauso savo tėvų, ne visi, bet didelė dalis klauso. Deja, tėvai, ką taip pat parodė mūsų tyrimas, gana abejingai vertina savo vaidmenį. Jie mano, kad auklėti vaikus turi mokykla – kad tai mokytojų, auklėtojų, gydytojų, bet ne tėvų prievolė. Kai mokyklos siūlo seminarus tėvams, prevencines programas, ateina vos 10 proc. tėvų“, - apgailestavo L. Bulotaitė.
Anot pašnekovės, taip pat svarbus asmenis pavyzdys. Jei tėvai grįžta iš darbo ir išgeria vyno taurę, sakydami, kad yra pavargę ir nori atsipalaiduoti, vaikai taip pat jaučiasi pavargę. Ir jiems susidaro įspūdis, kad alkoholis – gera atsipalaidavimo priemonė. „Nebūtina vaidinti abstinentų, visgi visi, turintys vaikų, turėtų stengtis prie vaikų negerti“, - įsitikinusi pašnekovė.
L. Bulotaitės teigimu, tyrimas patvirtino ir tai, kuo tėvai iki šiol netiki – visiems vaikams šeima yra labai svarbi, kad vaikams svarbiau ne materialinės vertybės, o bendravimas su tėvais, buvimas kartu. Tie vaikai, kurie dažniau vartoja alkoholį ir rūko, šeimoje jaučiasi mažiau mylimi ir reikalingi. Tėvai su jais tiesiog mažiau praleidžia laiko.
„Tėvai dažnai sako – paauglys nenori su manimi bendrauti ir kalbėti. Tačiau čia yra paradoksas. Kol vaikas labai mažas, mes juo labai domimės, klausinėjame, ką darželyje jis valgė, ką auklėtoja sakė, ką jis veikė. Kai vaikas adaptuojasi, jau nuo pradinių klasių, mes juo nebesidomime. Paauglystėje vėl susirūpiname, nes bijome narkotikų, lytinių santykių ir pan. Tačiau juk 10 metų su juo nekalbėjome, jis nepratęs, kad jo klausinėtume, todėl ir neatsako. Jei tėvai nuolat bendrautų su vaiku, jam susiformuotų įprotis, kad jei yra blogai, jis gali pasikalbėti su tėvais. Taigi reikia kažkaip puoselėti atsakingą tėvystę, mokyti kažkaip tėvus. Dabar manoma, kad tėvams auklėjimo įgūdžiai yra įgimti, nes perduodami iš kartos į kartą. Deja, nebeperduodami. Anksčiau ir auklėjimas buvo paprastesnis, nes nebuvo tiek pagundų, nebuvo gyvenimas toks sudėtingas. O šiandieninius tėvus tik išmoko, kaip vaiką maitinti, kaip vystyti, o toliau jie viską turi tarsi patys turi“, - svarstė L. Bulotaitė.
Psichologės manymu, jei susvetimėjimas tarp tėvų ir vaikų nemažės, jei nebus dirbama šia linkme, dar po metų alkoholio ir tabako vartojimo įpročių statistika gali būti dar drastiškesnė.