aA
Atlikti tyrimai rodo, kad mokytojai Lietuvoje jaučiasi tik vidutiniškai laimingi ir yra ženkliai mažiau patenkinti savo gyvenimu nei kitų Europos šalių mokytojai. Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) atliktas mokslinis tyrimas atskleidžia Lietuvos mokytojų subjektyvius savo gyvenimo kokybės vertinimus.
Mokykla
© DELFI / Andrius Ufartas

„Vyrauja nuomonė, kad pedagogo kelią pasirenka tik tie absolventai, kurių stojamasis balas buvo žemas, todėl niekur kitur neįstojo. Šiame kontekste įdomu tampa tai, kaip mokytojai patys vertina savo darbą bei kitus gyvenimo kokybės aspektus“, – teigia viena tyrimo organizatorių Raminta Jutaitė, atkreipdama dėmesį į mokytojo profesijos prestižo didinimo iki 2025 m. idėją.

Pasak R. Jutaitės, mokytojų gerovės vertinimus galima geriau suprasti, jeigu šie lyginami su Lietuvos gyventojų bei kitų Europos šalių mokytojų tyrimo rezultatų kontekstu.

Tiriama subjektyviai suprantama gerovė

KTU Sociologijos ir psichologijos studijų programos dėstytojos prof. dr. Audronės Telešienės teigimu, šiandieniniuose gyvenimo kokybės ir gerovės tyrimuose yra taikomi subjektyvieji matavimai, kai analizuojama asmeninė nuomonė ar subjektyvūs tam tikros gyvenimo sferos vertinimai.

Analizuojant Lietuvos mokytojų, Lietuvos gyventojų ir visų Europos šalių mokytojų subjektyvios gerovės vertinimo duomenis tyrime remtasi hedonistiniu subjektyvios gerovės požiūriu.

Hedonistinis požiūris teigia, kad subjektyvi gerovė pirmiausiai reiškia pasitenkinimą gyvenimu ir atskiromis jo sritimis, laimės jausmą, neigiamų emocijų nebuvimą ir teigiamų emocijų buvimą.

Audronė Telešienė
Audronė Telešienė
© KTU archyvas

Klausimai apie subjektyvią gerovę jau nuo 2002 m. yra naudojami Europos socialiniame tyrime, kurio metu skirtingose Europos šalyse kas dvejus metus vykdomos reprezentatyvios apklausos.

Įvertinant Lietuvos mokytojų, Lietuvos gyventojų ir visų Europos šalių mokytojų subjektyvią gerovę, tyrimui naudoti Europos socialinio tyrimo šeštosios bangos apklausų duomenys.

Laimės jausmas įvertintas patenkinamai

KTU atliktame tyrime atkreipiamas dėmesys į pagrindinius rezultatus. Apklausa parodė, kad Lietuvos mokytojai jaučiasi vidutiniškai laimingi – laimės jausmas įvertintas 6,57 balo iš 10 galimų.

Panašiai tyrimo atlikimo metais jautėsi ir bendra Lietuvos gyventojų populiacija: vertinimas siekė 6,41 balo. Kitų Europos šalių mokytojai savo laimę vertino ženkliai geriau – 7,48 balo iš 10 galimų.

„Taigi Europos šalių mokytojai jaučiasi laimingesni nei Lietuvos mokytojai. Svarbu ir tai, kad Lietuvos mokytojų ir Lietuvos gyventojų vidutinis laimės jausmas statistiškai reikšmingai nesiskiria“, – sako R. Jutaitė.

Tyrimo išvadose pažymima: mokytojų laimės jausmas ar veikiau jo trūkumas gali būti labiau susijęs su bendresniu gyvenimo Lietuvoje kontekstu, ir mažiau – su mokytojo profesija.

Pasitenkinimas darbu – didesnis nei Lietuvos vidurkis

Atliktas tyrimas palietė ir kitas subjektyvios gerovės sritis, kurios apima pasitenkinimą gyvenimu apskritai ir tam tikras jo sritis. Pavyzdžiui, tyrime formuluoti klausimai apie darbą bei darbo ir kitų sričių derinimą.

Lietuvos mokytojų ir Lietuvos gyventojų vidutiniai pasitenkinimo gyvenimu vertinimai yra panašūs – atitinkamai 5,77 ir 5,86 balo iš 10 galimų. Kai lyginamos Lietuvos mokytojų ir visų Europos šalių mokytojų imtys, pastebima, kad Europos šalių mokytojai yra labiau patenkinti gyvenimu, o vidutinis jų pasitenkinimo gyvenimu rodiklis vertinamas 7,12 balo.

Įdomu tai, kad paklausti apie pasitenkinimą darbu, tiek Lietuvos, tiek kitų šalių mokytojai atsakė labai panašiai. Lietuvos mokytojų pasitenkinimo darbu balas yra 8, o kitų Europos šalių mokytojų – 7,65. Lietuvos gyventojų vidutinis pasitenkinimas darbu 2013 m. buvo 7,32.

Tarp minėtųjų imčių statistiškai reikšmingo skirtumo nėra. Statistiškai reikšmingai nesiskyrė ir atsakymai į klausimą apie tai, kaip sekasi suderinti darbą ir kitas gyvenimo sritis. Lietuvos mokytojų vidutinis vertinimas yra 6,93, Lietuvos gyventojų – 7,23, o visų Europos mokytojų – 6,85. Taigi visi apklaustieji jaučiasi vidutiniškai patenkinti darbinių ir kitų vaidmenų derinimu.

Prof. dr. A.Telešienė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos mokytojų gana žemas bendras pasitenkinimas gyvenimu ir vidutiniškas laimės jausmas yra praktiškai tokie pat, kaip visų Lietuvos gyventojų. Tačiau pasitenkinimas darbu yra toks pat geras, kaip kitų Europos šalių mokytojų.

A.Telešienė pateikia įžvalgą, kad mokytojų subjektyvi gerovė Lietuvoje yra labiau veikiama ne pasirinktos profesijos, o bendresnių socioekonominių Lietuvos konteksto veiksnių.

Darbe patiria daug neigiamų emocijų

Vertinant mokytojų gerovę svarbu ir tai, ar jiems dažnai tenka susidurti su neigiamomis emocijomis, ar dažnai patiria teigiamų emocijų.

Rezultatai rodo, jog Lietuvos mokytojai dažniau nei kitų Europos šalių mokytojai patiria neigiamas emocijas. Tačiau neigiamų emocijų patirtys tarp mokytojų ir kitų Lietuvos gyventojų yra panašios.

Kaip rodo apklausų duomenys, Lietuvos mokytojai dažniau nei kitų Europos šalių mokytojai jaučiasi vieniši, prislėgti ir liūdni.

Tyrėjų manymu, mokytojo darbas yra susijęs su stresu ir įtampa, kai kasdien reikia ne tik pačiam jaustis gerai, bet ir motyvuoti mokinius, bendrauti su įvairiai nusiteikusiais vaikais.

Mokytojų savijauta: Lietuvos ir Europos apklausų lyginimas
Mokytojų savijauta: Lietuvos ir Europos apklausų lyginimas
© KTU archyvas

„Visgi nerimą kelia tai, kad Lietuvos mokytojai darbe patiria daugiau neigiamų emocijų. Vertėtų svarstyti mokytojų darbo pagerinimą įvedant supervizijas ir savitarpio pagalbos grupes“, – siūlo KTU tyrėjos.

Tyrimo metu fiksuotos ir teigiamos emocijos. Rezultatai parodė, kad tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių mokytojai beveik vienodai atsakė į klausimą apie tai, kaip dažnai jie jaučiasi ramūs ir taikingi.

Beveik pusė Lietuvos mokytojų (49,8 proc.), Lietuvos gyventojų (47,3 proc.) ir 50 proc. visų Europos šalių mokytojų atsakė, kad ramūs, taikingi jaučiasi didžiąją laiko dalį.

Kaip rodo apklausų duomenys, Lietuvos mokytojai rečiau nei kitų Europos šalių mokytojai jautėsi kupini energijos ir rečiau džiaugėsi gyvenimu.

Lietuvos mokytojų vertinimas – ir skirtingas, ir panašus

„Pastebėtina, kad Europos šalių mokytojai vidutiniškai yra laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu, patiria mažiau neigiamų emocijų ir dažniau patiria teigiamų emocijų nei Lietuvos mokytojai“, – taip tyrimo rezultatus apibendrina R. Jutaitė.

Vis dėlto tyrimo organizatoriai akcentuoja, kad ir Lietuvos, ir kitų Europos šalių mokytojai vienodai yra patenkinti savo darbu. Jie taip pat vienodai gerai vertina darbinių ir kitų savo vaidmenų derinimą.

Pasak tyrimo organizatorių, lyginant Lietuvos mokytojų ir bendrą gyventojų populiacijos vertinimą, pabrėžtinas subjektyvios gerovės panašumas. Vienodai neigiamai arba vidutiniškai yra vertinamas pasitenkinimas gyvenimu, laimės jausmas, panašiai mokytojai ir kitų profesijų atstovai patiria neigiamas ir teigiamas emocijas.

„Tiesa, mokytojai Lietuvoje yra šiek tiek labiau patenkinti savo darbu nei bendra Lietuvos gyventojų populiacija“, – teigiamą aspektą įžvelgia R. Jutaitė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar tikrai emigrantai kraunasi lagaminus? Skambina ir studentai, ir pensininkai (442)

Į kurią pusę labiau krypsta lietuvių akys: į Londoną ar į Lietuvą? Grįžtančių tikrai yra,...

Dėl milijonų peržiūrėto seksualaus Tomo Bagdonavičiaus vaizdo klipo pasipylė grasinimai ir iširo šeima (131)

Londone ilgus metus dainavęs ir didesnio populiarumo sulaukęs po to kai prakalbo apie savo...

Gydytoja Cikanavičiūtė apie riebalus: papasakojo viską, kas jums nutylima (50)

Riebalai – viena pagrindinių maistinių medžiagų, pastaruoju metu kelianti daug diskusijų ir...

Orai: be skėčio neapsieisime

Šią savaitę mūsų laukia nemalonios orų permainos, atkeliaus lietūs, įsisiautės vėtros, kris...

Skandalu virtusi reforma varo į neviltį: mokiniai rado, kur gauti maisto – šluoja viską valgyklos visai ištuštėjo (638)

Netyla diskusijos ir skandalai dėl pasikeitusių reikalavimų mokyklų valgyklų patiekalams. Kol...

Po penkerių metų pertraukos F-1 lenktynes laimėjo Raikkonenas kova dėl titulo tęsiasi (5)

Ostine, JAV, sekmadienį vykusiose F-1 lenktynėse pergalę po itin ilgos pertraukos iškovojo...

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (182)

Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012...

„Tinginių“ uogos: miestiečių pora įsitikino, kad ne viskas paprasta, bet ūkio nemeta (13)

Užkietėjęs miestietis su sutuoktine susigundė vadinamomis „tinginių“ uogomis ir ėmė...

Kodėl prieš einant miegoti visada reikia užsidaryti miegamojo duris? (15)

Prieš miegą mes visi išsivalome dantis, nusiprausiame veidą ir apsirengiame patogią pižamą...

5 elementų teorija – kokia stichija jus valdo? (5)

Penkių asmenybės tipų arba elementų teorija paplito Kinijoje prieš 2000 metų – manyta, kad...