NMVS ekspertai pastebi, kad pamokose vyrauja akademinis dėstymo stilius - mokytojas skaito paskaitas, o mokinys yra daugiau pasyvus negu aktyvus pamokos dalyvis. Akademinis pamokos dėstymas vyksta maždaug apie 60-80 proc. stebėtų pamokų.
„Net ir tokių dalykų, kaip dorinio ugdymo, kurio tikslas pažinti save ir kitus, taip pat socialinio ugdymo, kur pagrindinis dalykas yra santykiai, pamokose vyrauja pasakojimas, dėstymas, mokymas, bet ne mokymasis“, - sakė NMVA direktoriaus pavaduotoja Monika Bilotienė.
NMVA direktoriaus pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad pasyvieji mokymosi metodai vyrauja visose klasėse, pradedant nuo pirmos, baigiant gimnazijos klasėmis.
„Tai reiškia kompetencija - mokėjimas mokytis - nėra iki galo įgyvendinama. Nėra įgyvendinamos tiek ir bendrosios kompetencijos, tiek ir dalykinės. Kadangi norint išmokyti vaikus mokytis reikia juos aktyviai įtraukti į mokomąją veiklą“, - sakė M. Bilotienė.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad namų darbų skiriama daug, net ir tų dalykų, kuriuose rekomenduojama neskirti, pavyzdžiui, dorinio ugdymo, žmogaus saugos, dailės, muzikos. „Namų darbų skyrimas nėra labai tikslingas, nėra diferencijuotas, kartais namų darbai skiriami skubotai, didžiausia blogybė yra tai, kad paskirti namų darbai mažai tikrinami arba tikrinami formaliai“, - sakė M. Bilotienė.
Ekspertai užfiksavo nedaug atvejų, kai grįžtama prie mokinių padarytų klaidų, jas aiškinamasi.
Išorinis vertinimas atskleidė, kad tik 35 proc. mokinių mokykloje padeda mokytojai, papildomai paaiškina sunkiau įkandamą temą.
Vertindami duomenis, kiek mokinių gauna mokyklose nemokamą maitinimą, ekspertai padarė išvadą, kad socialinis kontekstas pamokos kokybei įtakos neturi. Tačiau tam įtakos turi mokyklos vadovo kvalifikacinė kategorija - aukštesnės kvalifikacijos vadovų vadovaujamose mokyklose daugiau pamokų yra įvertinta pozityviai.
Internetinė apklausa parodė, kad tik 35 proc. mokyklų mokiniai jaučiasi gerai.
„Mokslininkai, psichologai sako, kad mokiniai mokosi gerai ten, kur gerai jaučiasi. Jų mokymosi sėkmė labai priklauso nuo jų savijautos. Tik trečdalis mokinių gerai jaučiasi, kad mokytojai žino ir aiškinasi su jais lūkesčius, kad mokytojai jiems padeda, kad jie gali teikti pasiūlymus“, - sakė M. Bilotienė.
Tėvai, pasak NMVA direktoriaus pavaduotojos, kaip rodo apklausa, taip pat ne visiškai patenkinti tomis mokyklomis, kur mokosi jų vaikai.
Apibendrindama duomenis NMVA konstatuoja, kad mokyklų veiklos kokybė yra netolygi. Ji skiriasi ir atskirose mokyklose, ir atskirose savivaldybėse. „Jeigu žiūrėtume į klasių pasiekimus, tai ypatingai kada prasideda ankstyvoji paauglystė - nuo septintos, aštuntos klasės - mokinių pasiekimai žemėja. Ir pagal mokytojų įgytą kvalifikacinę kategoriją. Negalime apibendrintai sakyti, kad visi dirba prastai. Yra dalis mokytojų, apie 10 proc., kurie dirba aktyviais metodais“, - sakė M. Bilotienė.
NMVA rekomenduoja ir toliau tobulinti pedagogų kvalifikacijos kėlimo pasiūlą. „Mes manytume, kad pirmiausia mokytojai mokydamiesi turėtų pradėti planuoti kitaip pamoką ir pamokoje planuoti ne savo veiklą, bet planuoti, galvoti, kaip įtraukti nuo pirmos pamokos minutės mokinius į aktyvią veiklą, kokias kompetencijas ugdyti“, - sakė M. Bilotienė.
Taip pat, pasak ekspertės, mokytojai turėtų nuolat rinkti duomenis, kaip jų mokiniams sekasi, kokie jų pasiekimai, pažanga. Pagal rezultatus turėtų būti planuojamos mokinių veiklos ir stebima asmeninė pažanga.
„Siūlome kvalifikacijos neturintiems mokytojams mokytis daugiau planavimo įgūdžių, didaktikos pažinimo. Pasižiūrėjus mokytojų ekspertų pamokas irgi trūksta nuolatinio mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, duomenų analizės“, - sakė M. Bilotienė.
Pasak jos, mokyklos pažangos nepadarys, jei joms nebus pagalbos. „Pagalba galėtų būti tiek vidinė, tiek išorinė, nes išorinio vertinimo metu stebint pamokas, būnant mokykloje, kartais pamatai, kad yra resursų ir pačioje mokykloje, tik nepakankamai pasidalija patirtimi mokytojai, retai susėda, dalijasi sėkmės istorijomis, dar nėra tokios mados Lietuvoje, kaip mokytis poromis, daugiau laukti ir pasitikrinti grįžtamąjį ryšį. Bet yra mokyklų, kurioms reikia išorinės pagalbos, todėl ji turėtų būti diferencijuota priklausomai, kam kokios pagalbos reikia“, - sakė M. Bilotienė.
Ekspertai teigiamai vertina Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyvą ilginti mokslo metus.
Pasak NMVA direktoriaus Vidmanto Jurgaičio, daugiau laiko ugdymui, jo planavimui, mokinių užimtumui, įtraukimui į patį ugdymą ir jo planavimą bei įvairias veiklas, turėtų gerinti ugdymo rezultatus.
Agentūros direktoriaus pavaduotoja pridūrė, kad dažnai patys mokytojai, klausiami, kodėl jie dirba daugiau pasyviais mokymo metodais, atsako, kad kitaip nespėtų išdėstyti programos.
„Manyčiau, kad mokslo metų ilginimas galbūt „atpalaiduotų“ šiek tiek laiką, kai mokytojai galėtų įtraukti ir pačius mokinius į pamokos planavimą, galbūt būtų daugiau laiko grįžtamajam ryšiui, refleksijai, nebūtų taip skubama“, - sakė M. Bilotienė.
Per 2015-2016 metus NVMA išorinį vertinimą atliko 127 mokyklose, stebėjo 11 tūkst. 270 pamokų. Šiemet numatyta įvertinti 70 mokyklų. Mokyklos vertinamos pagal mokyklos kultūrą, ugdymą ir mokymąsi, pasiekimus, pagalbą mokiniui ir mokyklos strateginį ugdymą.
Mokyklos po išorinio vertinimo gauna vertinimo ataskaitą, taip pat joms pateikiamos rekomendacijos, ką jos galėtų daryti geriau. Ugdymo plėtotės centras, švietimo centrai savivaldybėse padeda mokykloms tobulinti jų veiklą.
Mokyklos įsipareigoja su jos vertinimo ataskaita supažindinti ir tėvus. Švietimo valdymo informacinėje sistemoje taip pat viešinamos trumposios ataskaitos vertinimo versijos.