Siekdami išspręsti šią problemą jie ir žodžiu, ir oficialiai, raštu, kreipėsi į gimnazijos administraciją, tačiau pirmoji direktorės reakcija nenudžiugino. Ši esą tik pati skundėsi, kad gerų pradinių klasių mokytojų Vilniuje trūksta.
Savo ruožtu DELFI gimnazijos vadovė Kristina Gudelienė sakė, kad problema buvo kilusi, tačiau kartu patikino, kad ji jau išspręsta. Nuo penktadienio šios klasės vaikus ims mokyti kitas mokytojas.
Kalba su aiškiu akcentu, netaisyklingai
„Įvadinės pamokos metu akivaizdžiai buvo matyti, kad mokytoja nemoka valstybinės lietuvių kalbos taip, kad būtų pajėgi mokyti vaikus gimtosios lietuvių kalbos rašybos ir kalbos pagrindų. Mokytoja kalba su dideliu akcentu, fonetiškai labai netaisyklingai, sakinių konstrukcija neįprasta lietuvių kalbai, kirčiavimas irgi netaisyklingas. Neilgo prisistatymo metu buvo padarytos net kelios klaidos, įtrauktos į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.
A. Kulviečio klasikinėje gimnazijoje yra mokoma lietuvių kalba, be kita ko, pabrėžiama ir gimnazijos humanitarinė pakraipa, o kalboms skiriamas ypatingas dėmesys. Todėl visiškai nepateisinama, kad pradinukų ugdymui buvo parinktas pedagogas, pats nemokantis valstybinės kalbos. Pradinėse klasėse mokiniai mokomi rašybos, fonetikos, minties raiškos pagrindų. Todėl ypatingai svarbu, kad mokytojas labai gerai mokėtų lietuvių kalbą, taisyklingai kalbėtų, kirčiuotų, sklandžiai reikštų savo mintis“, – toks klasę belankančių moksleivių tėvų pasirašytas raštas buvo įteiktas gimnazijos direktorei.
Jį pasirašė visi 23-ejų klasę lankančių vaikų tėvai.
Pretenzijų tautybei neturi, tenori specialistės
Vieno pradinuko mama DELFI aiškino nenorinti būti suprasta neteisingai – nors mokytojos pavardė yra lenkiška, jos tautybei ar asmenybei pretenzijų jie neturi. Tačiau, jos teigimu, akivaizdu, kad pedagogė nesugebės profesionaliai mokyti lietuvių kalbos.
„Tie vaikai dar yra maži, jie kaip sugertukai – iš mokytojų perima ir žinias, ir manieras. Mes neįsivaizduojame, kaip tokia mokytoja galėtų padiktuoti diktantą – ten ir ilgosios, ir trumposios balsės. Klausimas, ar ji iš viso turi teisę dėstyti lietuvių kalbos, ar yra kažkokios kitakalbių atestacijos, egzaminai, kurių metu nusprendžiama, kad jie yra pajėgūs mokyti lietuvių kalbos ar lietuvių kalba?“, – klausė moteris.
Jos teigimu, jei naujoji mokytoja mokytų šokio, dailės ar kitų su kalba nesusijusių dalykų, tėvai problemų tikrai nekeltų.
„Mes tikrai nediskriminuojame žmogaus. Tos mokytojos net nepažįstame, pirmą kartą tik per šventę pamatėme, tačiau visi išgirdome tai, kas mūsų netenkina. Ji tiesiog negali mokyti lietuvių kalbos“, – įsitikinusi moteris.
Baisisi, kad iš gimnazijos išėjo daug mokytojų
Pikta jai ir tai, kad apie susiklosčiusią situaciją dėl mokytojos keitimo tėvai sužinojo tik Rugsėjo 1-ąją.
„Panašu, kad tiesiog laukiama tėvų reakcijos. Tuomet bus priimami (arba ne) kažkokie sprendimai. Tačiau dabartinė situacija mūsų netenkina ir neatitinka gimnazijos statuso. Mokslo lygis čia turėtų būti aukštesnis už vidutinį. Ypač, kai gimnazija save tituluoja klasikine, orientuota į kalbas. Gimtajai lietuvių kalbai čia turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, o tada mokoma ir kitų“, – mano pradinuko mama.
Anot jos, nerimą kelia ir tai, kad šią vasarą iš gimnazijos išėjo apie 11 mokytojų. Tačiau DELFI apie šią situaciją paklausta gimnazijos direktorė tokius skaičius paneigė. Jos teigimu, darbo sutartį nutraukė 3 mokytojai.
„Tai labai blogas rodiklis. Panašu, kad problema yra sisteminė – geri mokytojai bėga. Mes jaučiame, kad situacija mokykloje yra įtempta“, – pastebėjo vaiko mama.
Siūlo laikiną sprendimą
Suprasdama, kad pradinių klasių mokytoja surasti nebus lengva, moteris aiškino kartu su tėvais sutarusi bandyti ieškoti konstruktyvaus sprendimo.
„Norime, kad kol bus surasta kompetentinga pradinių klasių mokytoja, atitinkantį pradinių klasių mokytojams keliamus reikalavimus bei turintį patirties, reikalingos įgyvendinti 3 klasėje besimokančių vaikų poreikius, lietuvių kalbos pamokas vestų lietuvių kalbos mokytoja – ar tai pradinių klasių, ar vyresnių, kad bent skaitymo ir rašymo procesas būtų organizuojamas tinkamai. Tai nėra kažkoks kompromisas, norime, kad mokytoją pakeistų, tad tai būtų laikinas problemos sprendimo būdas“, – aiškino ji.
Moters teigimu, aptariamoje klasėje mokosi ir vaikai iš mišrių šeimų. Tad sprendimas leisti juos į lietuvių kalbos mokyklą buvo priimtas tam, kad vaikai išmoktų taisyklingai šnekėti, be akcento, be klaidų. Tačiau dabar susiklostė tokia situacija, kad net vaikams iš lietuvių šeimų kyla rizika kalbą išmokti vartoti netaisyklingai.
Mokytoją bandė susirasti ir patys
Moteris piktinosi ir tuo, kad, nors po Rugsėjo 1-osios su direktore jau buvo kalbėta apie mokytojos keitimą, tėvai aiškino galintis prisidėti prie paieškų, mokytojų, savivaldybės portaluose, netgi mokyklos puslapyje iki šiol nėra atnaujinta informacija, kad ieškomas pradinių klasių mokytojas.
„Tai kelia didelį susirūpinimą, kad jo niekas ir neieško. Tikriausiai, laukiama kokių mūsų veiksmų, o jei tylėsime, esą supras, kad viskas gerai. Negaliu pasakyti, kad direktorė šaipėsi, kai kreipėmės, tačiau jos toks būdas yra, kad ji rimtai nekalba“, – tinkamo dėmesio problemai pasigedo mama.
Savo ruožtu kita DELFI apie problemą papasakojusi moteris aiškino mokytojo bandžiusi socialiniuose tinkluose ieškoti ir pati. Tiesa, ir susidomėję kandidatai stebėjosi, kad nėra jokių oficialių skelbimų.
„Sako, kad Vilniaus mieste surasti pradinių klasių mokytoja yra problema – esą jie viliojami iš vienų mokyklų į kitas“, – pastebėjo ji.
Jau rado naują mokytoją
Tuo metu K. Gudelienė DELFI aiškino, kad nepaisant visų sunkumų, naują mokytoją jai jau pavyko surasti. Dirbti jis pradės penktadienį.
„Ši problema – mano širdies skausmas, gal tik tėvai to nežino. Mokytoja, kuri dirbo, išėjo pačioje rugpjūčio pabaigoje. Pradinių klasių mokytoją šiemet surasti labai sunku, pradinukų Vilniuje pakankamai daug. Naujoji mokytoja Lietuvos edukologijos universitete (LEU) yra baigusi net dvi specialybes, ji kalba lietuviškai, bet, taip, ne taip gerai, kad galėtų dėstyti pradinukams“, – pripažino gimnazijos direktorė.
Tiesa, tiek kalbos trūkumų, kiek paaiškėjo esant vėliau, darbo pokalbio metu ji tikino nepastebėjusi.
„Buvo paskutinės vasaros dienos, tiesiog reikėjo žmogaus. Jei dalykiniai mokytojai gali keistis tarpusavyje, vietoje vieno gali pasiųsti kitą, tai pradinukų mokytojos visos dirba klasėse, nuolat prižiūri vaikus. Mūsų iš pradžių pasirinkta mokytoja tikrai gera specialistė, ji labai stengiasi, būtų puiki pedagogė, pavyzdžiui, lenkų mokykloje, tačiau man reikalinga ir ugdymo kokybė. Tačiau, kai mokytojų tokie atlyginimai, o žmogus dar nori dirbti, vien tai džiugina“, – aiškino K. Gudelienė.
Gandus apie masiškai išeinančius mokytojus neigia
Anot gimnazijos direktorės, gandai dėl esą daugybės iš mokymo įstaigos išėjusių mokytojų, tikrai nėra pagrįsti.
„Iš viso išėjo 3 mokytojai. Aptarta pradinių klasių – į kitą mokyklą, dar viena mokytoja nusprendė slaugyti mamą ir kol kas nedirbti, trečia išėjo į privačią mokyklą. Žmonės keičia darbo vietas ir tai yra normalu. Visokių gandų yra, girdėjau apie vieną kolegę, kad esą 17 mokytojų išėjo, kas žino, kodėl tokios žinios sklinda“, – svarstė ji.
Tiesa, K. Gudelienė pripažino, kad anksčiau mokytojų kaita buvo didesnė, tačiau pastaruoju metu ji esą gerokai sumažėjusi.