„Dirbu gimnazijoje, su dideliais vaikais. Na, jeigu vienuoliktokas renkasi mokslą, jis žino, kad jį panaudos. Jeigu mes neturime, kur įdarbinti biologų ir chemikų, o mokame įdarbinti tik daktarus, tai aš ir nesiskundžiu, kai vaikai renkasi chemijos ar biologijos egzaminą ir kartu mokosi norvegų kalbos, nes jie žino, ką veiks ir kur važiuos. Lietuvoje duonos iš to nepavalgysi“, - sakė biologijos ir chemijos mokytoja (vardas ir pavardė DELFI žinoma).
Pasak jos, logiška, kad 16-os metų žmogus pasirenka mokytis tų dalykų, kuriuos ketina panaudoti studijuodamas ir dirbdamas.
„Jeigu žino, kad nepanaudos – nesimoko. Ir mano dukra man sako: mama, koks tau skirtumas su kokiu diplomu aš plausiu langus Anglijoje. Ji renkasi studijuoti ir kolegijoje, jeigu ką, nes kaupti pinigų mokslams nemato prasmės“, - pasakoja ji.
Biologijos ir chemijos mokytoja sako, jog tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojai žino, kaip galima šiuos dalykus padaryti patrauklesnius, bet tam reikia ir resursų.
Ji sako, jog svarbus ir kitas aspektas: jeigu tiksliųjų ar gamtos mokslų nori imtis vaikas iš socialiai remtinos šeimos, jis tam galimybių praktiškai neturi, nes nebus kam jo išlaikyti studijų metais.
„Aš, kaip mokytoja, pritarčiau, kad moksleiviai galėtų iš klasės keliauti į gamtą, į fabriką, į kitas išorines edukacines erdves, kad pamatytų, kur tą mokslą jie gali panaudoti. Chemija yra sunki ir neskani, o jeigu tu dar nesupranti, kur ją panaudosi, tai kam jos mokytis? Tada įdomiau socialiniai dalykai: kaip aš bendrausiu, kaip išmoksiu, kokią naudą iš to turėsiu – gal net ir valgyti neturėdamas, bet mokėdamas bendrauti, sugebėsiu išmaldos paprašyti“, - svarstė ji.
Mokiniai negirdėjo apie „tas dideles algas“
Vyresniųjų klasių moksleivius matematikos mokanti mokytoja (vardas ir pavardė DELFI žinoma) sako, kad vaikai turi žinoti, kokią naudą gaus mokydamiesi tiksliųjų dalykų. Anot jos, tai taip pat svarbu, kaip mokėti spręsti lygtis su vienu nežinomuoju.
Pasak jos, dabar moksleiviai renkasi lengvesnį kelią, nes tokie jiems yra pateikiami pavyzdžiai: geriau mėginti ką nors apgauti, nei sunkiai dirbti.
„Aišku, dalis mokinių sieja save su studijomis, kur matematikos jiems reikės arba, jeigu jiems sekasi šis dalykas, jie turi gebėjimą mokytis, jie nenori prarasti šanso mokytis. Tačiau vargu, ar jie visi ateityje pasinaudoja įgytomis žiniomis“, - apibendrina ji.
Svarsto privalomą tiksliųjų mokslų egzaminą
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sutinka, kad moksleivius reikia sudominti tiksliaisiais mokslais.
Pasak jo, dar vienas būdas paskatinti mokytis tiksliųjų dalykų – įvesti privalomą tokių mokslų egzaminą.
„Aš manau, kad mes galėsime paskatinti mokytis tiksliųjų dalykų ir jiems gražinti tam tikrą prestižą nuo 2015 m. įvesdami privalomą mokyklos baigimo matematikos, ar tiksliųjų mokslų ar kitaip pavadintą egzaminą. Kol kas dėl to vyksta diskusijos ir visi gali reikšti savo nuomones“, - teigė ministras.
Pasak jo, egzaminas galėtų būti sudarytas iš įvairių užduočių, ne vien tik matematikos teorijos.
„Tai turėtų būti ir matematika, ir logika, ir galbūt verslumo elementai, ar net šachmatų partijos variantas ir panašiai. Kol kas diskusija vyksta“, - svarstė D. Pavalkis.
Šiuo metu Lietuvoje privalomas tik lietuvių kalbos egzaminas.