Taip teigia LAMA BPO asociacijos prezidentas Pranas Žiliukas, kuris pasibaigus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, su DELFI sutiko aptarti stojimo metu išryškėjusias tendencijas.

Pakeitė stojimo į aukštąsias sąlygas

DELFI primena, kad šiemet stojimo į aukštąsias sistema keitėsi. Tikėtasi, kad pakeistos sąlygos padės atsijoti nemotyvuotus jaunuolius.

Visų pirma, buvo nuspręsta grįžti prie trijų priėmimo etapų (praėjusiais metais buvo du), moksleiviams leista išreikšti norą studijuoti nebe 12, bet 9 vietose, ir gavo jie ne du (vieną – valstybės finansuojamą, antrą – ne), o tik vieną kvietimą studijuoti.

Antra, aukštosios mokyklos buvo spaudžiamos įsivesti minimalų konkursinį balą. Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenduota minimali kartelė universitetams – ne mažesnis nei 1, kolegijoms – 0,8 balas. Kai kurios mokyklos su šiuo reikalavimu sutiko ir jį išpildė kartelę pakeldamos trigubai, kitos, savo ruožtu, teigė, kad nori visiems suteikti galimybę ir į pažymius dėmesio pernelyg nekreipė.

Situacija tik blogėja

Nors jau pernai jos buvo gėdinamos dėl to, kad į jas įstojo itin nepažangūs jaunuoliai (žemiausias konkursinis balas universitetuose buvo 0,45, o kolegijose – 0,35), šiemet, spėja P. Žiliukas, situacija gali būti dar blogesnė.

„Kolegijų sektoriuje visuomet buvo, kad technologinės krypties moksluose, kartais ir socialiniuose, tas procentas žmonių, kurie turi mažą balą ir potencialo nepakankamumą, yra didelis. Šiemet minimalus stojimo balas gali būti dar labiau sumažėjęs. Tokias išvadas darau žiūrėdamas į likusias laisvas vietas aukštosiose mokyklose. Anksčiau likdavo daug šimtų tuščių vietų, o dabar tas skaičius mažas. Vadinasi, galima daryti išvadas, kad priėmė ir nelabai pažangius studentus“, – sakė jis.

Pranas Žiliukas

Pasak P. Žiliuko, mažiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą studijų vietą – 0,83. Tokį balą turintis studentas nuo rudens pradės nemokamai studijuoti kolegijoje.

„Jei kalbėtume apie nefinansuojamas studijų vietas, drąsiai galėtume rasti rekordininkų ir universitetuose, su balu, kuris nesiektų 0,4. Kas mokysis valstybės nefinansuojamose studijų vietose, priklauso nuo mokyklos politikos. Aiškiai matyti didžiuliai kontrastai“, – patikino jis.

Anot LAMA BPO atstovo, minimalų balą iš skaičių verčiant realiais rezultatais greitai gali atsiverti akys.

„Norint įstoti į kolegiją užteko išlaikyti užsienio kalbos egzaminą B1 lygiu. Savo ruožtu stojant į universitetus kartu reikėjo ir lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultato“, – ko reikia, kad įvykdytum minimalaus konkursinio balo reikalavimus, pasakojo jis.

Įvardijo skirtumus tarp kolegijų ir universitetų studentų

Pasak P. Žiuliuko, kolegijų sektoriuje apskritai daugelis studentų turi balus nuo 0,8 iki 3.

„Vidutinis įstojusiųjų balas tik trijose kolegijose pasiekė 4: Vilniaus kolegijoje, Kauno kolegijoje ir Vilniaus dizaino kolegijoje“, – sakė jis.

Anot LAMA BPO vadovo, didesnius balus turintys studentai paprastai stoja į universitetus.

„Žiūrint į universitetų priimtų moksleivių balus, matyti, kad tik šešiuose vidurkis yra mažiau 4. Visur kitur jis yra labai aukštas. Tai rodo, kad universitetus studijoms renkasi patys stipriausi moksleiviai. Labai gali būti, kad jie galvoja ir apie antrąją studijų pakopą, gal ir dar tolesnę akademinę karjerą. Kolegijas, manyčiau, daugiau renkasi praktiškesni žmonės, kurie galvoja, kaip greičiau pradėti dirbti“, – spėjo P. Žiliukas.

Užpildė kone visas vietas

Įvertindamas šiemet padarytus techninius pokyčius P. Žiliukas sakė, kad iš pradžių aiškiai pasijautė, kad studentus pokyčiai privertė mobilizuotis.

„Pirmajame stojimo etape 90 proc. valstybės finansuojamų ir daugiau nei 80 proc. nefinansuojamų vietų jau rado savo šeimininkus. Kiti etapai nebuvo tokie gausūs, tačiau, žinoma, svarbūs, nes kai kuriems pavyko pagerinti situaciją“, – sakė jis.

Tiesa, vėliau būsimi studentai suprato, kokia yra sistema ir likutis po visų trijų etapų šiemet yra labai nedidelis.

„Tų asmenų, kurie neatvyko dėl kokių tai priežasčių, pavyzdžiui, todėl, kad yra pakviesti studijuoti užsienyje, šiemet yra rekordiškai mažai. Universitetuose liko apie 60, kolegijose – daugiau nei 170 vietų“, – aiškino P. Žiliukas

Pradedame priminti vakarus

Anot LAMA BPO atstovo, tam tikri pokyčiai matyti ir studijų pasirinkime. Čia taip pat buvo sumuštas rekordas – labai pakilo balas į medicinos krypties studijas (iki 9,08 valstybės finansuojamoje studijų vietoje).

„Pavyzdžiui, stojančių į socialinius mokslus mažėjimo tendencija šiemet ne tokia ryški. Maždaug 1,5 proc. nuo visų stojančiųjų pirmųjų pageidavimų buvo mažiau. Tai nėra toks didelis kontrastas, koks būdavo, pavyzdžiui, 3-4 proc. sumažėjimas per metus. Matyt, prisisotinta buvo ir biomedicinos mokslais – tik dešimtosios procento skirtumas. Daug darbdavių nori technologinių mokslų augimo, jis yra, bet labai nežymus, praktiškai tolygus praėjusių metų skaičiams. Galima būtų teigti, kad humanitariniai mokslai šiek tiek atsigavo, bent jau mažėjimo čia nėra. Stojančių į menus skaičiaus mažėjimas nėra didelis“, – apie studijų krypčių populiarumą pasakojo P. Žiliukas.

Jis taip pat pastebėjo, kad populiariausių studijų programų dešimtukai Lietuvoje jau pradeda panašėti į vakarietiškus – jie darosi įvairesni.

Įvardijo specialybes mirtininkes

P. Žiliukas atskleidė, kad šiemet studentų nesurinko apie 60 specialybių. Anot jo, tai nėra daug.

„Vienose mokyklose vienos programos sulaukė dėmesio, o kitose tos pačios nesulaukė. Sakyčiau, kad dėl jų nepopuliarumo kalta ne tik studijų programa, bet ir aukštoji mokykla, kuri ją pristato“, – pastebėjo LAMA BPO vadovas.

Anot jo, paklausos Lietuvoje neturi sociologija, niekas nerizikuoja mokytis ir branduolinės energetikos, verslo informatikos, liko neužpildytos ir kai kurių vadybos sričių studijos.

Tiesa, P. Žiliukas pripažino, kad kai kurias spragas užpildo tikslinio finansavimo studijos. Pasiūlius apmokėti studijas norinčių besimokyti tam tikroje srityje atsiranda.

Svarbiausieji bendrojo priėmimo duomenys:

Priėmimo sąlygas tenkino ir konkurse dalyvavo 32 568 stojantieji (2014 m. – 34 431).

Iš viso bendrojo priėmimo metu valstybės finansuojamų studijų sutartis pasirašė 13 879 (2014 m. – 13 796), valstybės nefinansuojamų studijų su studijų stipendija 433 (2014 m. – 406) asmenys. Valstybės nefinansuojamų studijų sutartis pasirašė 11 274 (2014 m. – 12 230) asmenys.

Tikslinio finansavimo sutartis pasirašė 420 stojančiųjų (2014 m. – 620). Dar 98 tikslinio finansavimo vietas aukštosios mokyklos turi galimybę skirti iki rugpjūčio 24 d.

Bendrajame priėmime dalyvavo 20 343 šių metų laidos abiturientai (2014 m. – 21 247).

14 032 stojantieji bendrojo išsilavinimo mokyklas yra baigę anksčiau nei stojimo metais (2014 m. – 13 184).

Motyvacijos vertinimą šiemet praėjo 981 asmuo (2014 m. – 1 118).

1 334 stojančiųjų į universitetų ir 831 stojančiųjų į kolegijų studijų programas stojamųjų egzaminų rezultatai įvertinti teigiamai (2014 m. – atitinkamai 1 560 ir 835).

Šių metų priėmime dalyvavo 1 677 asmenys (2014 m. – 1 177), turintys bent po vieną šimto balų valstybinių brandos egzaminų įvertinimą, iš jų 1 459 (2014 m. – 1 021) sudarė studijų sutartis.

Bendrajame priėmime dalyvavo 184 (2014 m. – 175) olimpiadų ir konkursų laimėtojai, iš jų 166 (2014 m. – 160) buvo pakviesti studijuoti, 143 (2014 m. – 140) sudarė studijų sutartis.

Bendrojo priėmimo tendencijos ir pokyčiai

Nors abiturientų mažėja, tačiau aukštasis mokslas juos traukia labiau. Šių metų laidos abiturientų, siekiančių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, santykinė dalis (64,1 proc.) didesnė nei praėjusiaisiais metais (62,5 proc.).

Rugsėjį aukštųjų mokyklų duris pravers daugiau merginų (55,86 proc. universitetuose, 51,01 proc. kolegijose) nei vaikinų.

Studijų sričių pasirinkimo tendencijos šiemet pakito nedaug. Nežymiai sumažėjo socialinių mokslų ir menų populiarumas, padidėjo trauka į fizinius ir humanitarinius mokslus, o biomedicinos ir technologijos mokslų populiarumo augimas sulėtėjo. Pastebimas vis didėjantis stojančiųjų dėmesys informacinių technologijų studijų programoms.

Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką, šių metų abiturientai, pretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas universitete, privalėjo išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Šį egzaminą išlaikė 78,48 proc. 2015 m. abiturientų, dalyvavusių priėmime. Užsienio kalbos egzaminas ne žemesniu nei B1 lygiu buvo privalomas visiems, pretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose. Šį egzaminą išlaikė 83,52 proc. bendrajame priėmime dalyvavusių 2015 m. abiturientų.

Didėja siekiančių studijuoti medicinos ir sveikatos krypčių grupėje konkurencija – pagrindinio priėmimo metu pakviestųjų į šias studijų programas universitetuose valstybės finansuojamose vietose minimalus konkursinis balas šiemet pasiekė 9,08. Žemiausias konkursinis balas, su kuriuo buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete, buvo 3,76 (į technologijos mokslų studijų srities programą). Žemiausias konkursinis balas, su kuriuo priimtas asmuo studijuos valstybės finansuojamoje vietoje kolegijoje, tesiekia 0,83 (į biomedicinos mokslų studijų srities (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę) programą).

2015-ųjų bendrojo priėmimo tvarkos pakeitimai pasiteisino – valstybės finansuojamų vietų šiais metais liko gerokai mažiau nei praėjusiaisiais. Nuo 12 iki 9 sumažintas į prašymą galimų įtraukti pageidavimų skaičius, tik vieno kvietimo į valstybės finansuojamą arba valstybės nefinansuojamą studijų vietą teikimas paskatino stojančiuosius atidžiau rinktis prioritetus.

Valstybės užsakymas valstybės finansuojamoms vietoms 2015 m. (studijoms universitetuose preliminariai buvo skirta 7 408 valstybės finansuojamų vietų, kolegijose – 6 668) įvykdytas 97,9 proc., 2014-aisiais – 95,47 proc. (studijoms universitetuose buvo skirtos 7 576, kolegijose – 6 874 valstybės finansuojamos studijų vietos).

Stojantieji teigiamai įvertino LAMA BPO informacinės sistemos patobulinimus – suteikus galimybę pateikti papildomus dokumentus elektroniniu būdu, juos taip pristatė dauguma stojančiųjų.