Taip elgiantis ne tik trikdomas ugdymo procesas, tačiau formuojasi ir žinių spragos, o psichologai pastebi, kad iškraipomos net vaikų vertybės, požiūris į mokyklą, įsipareigojimus, aplinką. Tiesa, tėvai situacijos taip nedramatizuoja.

Vis dėlto Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) primena, kad už kliudymą mokytis asmeniui iki 16-os metų Lietuvoje gresia įspėjimas arba bauda nuo 140 iki 300 eurų. Pakartotinai – nuo 280 iki 600 eurų.

„Gali būti taikoma ir administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose)“, – informuojama Administracinių nusižengimų kodekso 80 str.

Oficialių atostogų nelaukė

Nors nuo vasario 19 d., Lietuvos mokiniai atostogauja, kovo pabaigoje – balandžio pradžioje prasidės ir Velykų atostogos, išvykti su antraklase dukra Vilniuje gyvenanti Justina nusprendė dar prieš oficialias moksleivių poilsio dienas.

„Aš nesidžiaugiu, kad man tenka atostogauti tuo metu, kai ji turi eiti į mokyklą, tačiau gyvenime nutinka įvairių situacijų. Pavyzdžiui, mes su vyru negalime atostogauti tuo metu, kai atostogos – mokykloje. Be to, tuomet labai sukyla kainos, o geri pasiūlymai išgraibstomi dar prieš pusmetį.

Tuo labiau, kad mano dukra mokosi antroje klasėje. Jai dar negresia abitūros, stojamieji egzaminai ir panašiai. Prieš atostogas mes visuomet nueiname pas mokytoją, paprašome užduočių ir jas atliekame. Nėra taip, kad tas vaikas atsiliktų. Mes niekuomet neišvažiuojame ir ilgiau nei savaitei“, – aiškino pašnekovė.

Laikosi kitokio požiūrio

Ji sutinka, kad tokiu atveju atostogos vaikui gal nėra visavertės, tačiau ugdymo procesą mama stengiasi integruoti į kasdienę veiklą.

Pavyzdžiui, matematikos užduotis jos atliko skrisdamos lėktuvu, belaukiant autobuso, dukros mama paprašė iš jo numerio atimti pirmąjį pro šalį pravažiavusio automobilio numerių skaičių.

„Mes esame sau pasakę, kad šeimoje daugiausiai vieną kartą galime leisti su vaikais paatostogauti ne mokinių atostogų metu. Tikrai nepiktnaudžiaujame, specialiai taip nedarome. Be to, visada sau sakau: „Ji – dar pradinukė, mokslai vyksta žaidimo forma“. Aišku, mokytojai niekuomet tam nepritars, nes jiems atrodo, kad tie vaikai turi sėdėti, kalti, viskas turi būti labai griežtai, bet mes truputėlį kitaip žiūrime į mokslus. Man ta savaitė neatrodo tragedija“, – kalbėjo Justina.

Nori, kad dukra „pagyventų“

Pašnekovė aiškino nepastebėjusi, kad jos dukros mokymosi rezultatai būtent po ar dėl atostogų pablogėtų. Ji taip pat sakė nemananti, kad dėl tokių laikinų pertraukų keičiasi mergaitės požiūris į mokyklą ar ugdymo procesą.

„Po atostogų ji tikrai grįžta visų pasiilgusi, tarkime, šį kartą atvežė ir lauktuvių visiems savo bendraklasiams. Be to, niekada jai nesakome: „Ai, mokslai – dzin, nenueisi savaitę, niekas nenumirs“. Visada jai paaiškinu, kad važiuosime atostogauti, tačiau mokytoja paskyrė darbų, atsišviesime tuos lapus, įsidėsime į lagaminą ir griežtai viską atliksime“, – kalbėjo ji.

Anot Justinos, jos draugų būryje taip elgiasi ir daugiau tėvų.

„Gal ir klystu, tačiau vis dar noriu, kad ji pagyventų, o ne tik – mokykla, privalai nuo ryto iki vakaro mokytis, jei antroje klasėje vieną pamoką praleisti, tavo gyvenimas bus nelaimingas. Nenoriu, kad į mokyklą ji žiūrėtų kaip į kareivines kokias“, – sakė ji.

Jei sistemą keistų, atostogų greičiausiai atsisakytų

Kadangi pašnekovė turi du vaikus, kas mėnesį jai priklauso ir po vieną mamadienį, tačiau jų metu, aiškino, dukra lankosi mokykloje.

„Mamadienį aš dažniausiai skiriu tik darželinukui sūnui arba susitvarkau neatidėliotinus reikalus, kurių nespėju per darbus. Nežinau, gal tik aš, tačiau būna, kad vaikus išleidžiu į įstaigas ir tvarkau, ką būtina, kartais prasiilginame ir savaitgalius“, – pasakojo ji.

Paklausta, kaip elgtųsi, jei Lietuvoje būtų taikoma sistema, kad apie vaikų atostogas su tėvais tuomet, kai vyksta ugdymo procesas, būtų informuojami vaikų teisių specialistai ar tektų mokėti baudas, Justina pripažino, kad greičiausiai tuomet tokių planų atsisakytų.

„Tikriausiai, kad nevažiuotume. Tuomet sugalvotume kažką kito, gal darbe apgautume kažką su ligomis per mokinių atostogas“, – prasitarė ji.

Paskundė administracijai, kai pareikalavo pasivyti klasės draugus

Savo ruožtu viena Šiauliuose dirbanti mokytoja tikina buvusi apskųsta mokyklos administracijai, kai pareikalavo, kad vaikas išmoktų ir atsiskaitytų mokomąją medžiagą už tą laiką, kai keliavo po pasaulį, klasės draugams besimokant.

„Mokinių tėvai, vykdami atostogauti rudenį, žiemą ar pavasarį, tada, kai mokiniai mokosi, į keliones pasiima ir savo vaikus (JAV, Egiptas, Turkija, Izraelis...). Kai kurie rašo direktoriui prašymą, kad išleistų mokinį vykti į kelionę, kiti išsiveža be jokio prašymo ir tenka vargti su lankomumą pateisinančiais rašteliais (visi „kovoja“, kad nebūtų nepateisintų pamokų).

Kai kurios mamos primygtinai reikalauja (jos pasako: „Juk jums rūpi rezultatai...“) po to papildomai mokyti jų vaikus tų dalykų, kuriuos šie praleido atostogaudami. Kai kuriuos vaikus išsiveža net į kelias keliones per mokslo metus. Žinau, kad kitose ES šalyse draudžiama vaikus per mokslo metus vežiotis atostogauti. Mane domina, ar yra nėra koks dokumentas/nutarimas/įsakymas dėl vaikų kelionių su tėvais per mokslo metus (ne mokinių atostogų metu)? Jei yra, kiek dienų? Kodėl mūsų šalyje į šią problemą žiūrima abejingai?“, – tokius klausimus ji adresavo ŠMM, tačiau sulaukti atsakymų iš jos darbuotojų, aiškina, nepavyko, tad pedagogė kreipėsi ir į DELFI.

Rodo nepagarbą

Vaikų psichiatro psichoterapeuto Lino Slušnio teigimu, to civilizuotose pasaulio šalyse net negalėtume įsivaizduoti.

„Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje niekaip vaiko nepasiimsite iš mokyklos ne jo atostogų metu, kitaip rizikuojate susipykti ir su vaikų teisių specialistais, ir su administracija, ir su visa sistema. Aš girdžiu tuos tėvų pasisakymus, kad mes savo atostogų metu galime vaikui duoti daugiau nei duoda mokykla, jie patiria daugiau nei potyrių gali suteikti mokykla. Tačiau apie tai net sunku diskutuoti, nes tame tiesos yra tik tiek, kiek mes pasakome, kokia mokykla yra nevykusi. Mano požiūriu, mokyklos ir mokytojo vietos parodymas yra nepagarba pedagogui, sistemai. Aišku, tam vaikui nieko neatsitinka per tą savaitę, tačiau jei mes siekiame tapti civilizuota šalimi, traukiamės nuo sovietinio paveldo, to neturėtų būti“, – pastebėjo jis.

Anot pašnekovo, visa tai atsiranda iš pernelyg didelio laisvės pojūčio, įsitikinimų, kad tėvai gali duoti daugiau nei mokytojai.

„Taip, kelionės metu tėvai gali duoti savo vaikui daug, tačiau kita medalio pusė – klasėje tai ne jis vienas. Vadinasi, mes jau išskiriame – mano vaikas yra geresnis, aš jam daviau. Ką pasakome mokytojui? Tu esi nieko vertas, vis tiek mano vaikui negali nieko duoti, aš duosiu daugiau. Tai reiškia, mes jau labai stipriai kalbame apie nepagarbą pedagogui. Taip elgtis negalima. Jei mes norime įskiepyti principinę pagarbą tiek vaikams, tiek suaugusiems, tokių dalykų negalime daryti“, – aiškino L. Slušnys.

Linas Slušnys

Neišleido iš oro uosto

Jis prisiminė ir atvejį, su kuriuo susidūrė viena Vokietijoje gyvenanti šeima, suplanavusi atostogas su vaikais ne jų mokyklinių atostogų metu.

„Tėvai nusprendė išvažiuoti su vaikais, bet jie neišskrido iš Miuncheno oro uosto. Ir dėl to plaučių visiškai niekam neskaudėjo, nes yra nuostata – jei tu neturi leidimo iš mokyklos, vadinasi, negali niekur su vaiku keliauti. Gali putoti, kiek nori, nesvarbu, kad buvo abu tėvai, tačiau jie neturėjo reikiamo dokumento. Ką tai rodo apie sistemą? Ji gerbia tai, už ką moka“, – kalbėjo specialistas.

Pasak L. Slušnio, reikia suprasti, kad, jei leidžiame taip elgtis, mokame tiesiog „už orą“.

„Labai atsiprašau, bet kodėl aš, mokesčių mokėtojas, turiu mokėti mokytojui, kuris nedirba su vaikais, nes tėvai patys juos moko? Mes turime reikalauti, galime teirautis, prašyti, kad mokykla dirbtų kitaip, mokytojai duotų daugiau, bet aš nepritariu tokiems dalykams kaip atostogos mokslo metų metu. Tai yra tarpusavio santykių pažeidimas“, – sakė jis.

Su baudomis nebūtinai atsiras tvarka

Bėda, tikino psichiatras psichoterapeutas, kad Lietuvoje šiuo metu vaiko teisių sistema ir mokyklos – it du skirtingi indai ar priešingos stovyklos.

„Mano žiniomis, kai mokyklos kritiniais atvejais kreipiasi į vaiko teisių specialistus, jos patenka į tokį biurokratinį aparatą, kurio galiausiai net nenori. Dėl to, net jei įvestume baudas, neaišku, kaip tos sistemos sudirbtų. Toje sistemoje, atvirai pasakau, na, nedirba patys protingiausi žmonės. Gal tik pastaruosius kelis metus praėjo ateiti atsidavusių savo darbui žmonių, iki tol to nebuvo.

Be to, jei pradėtume baudas taikyti, mokykla turėtų būti tokia sąmoninga, kad nereikalautų kažko ir nedarytų nuolaidų. Tarkime, na, vaikas ir taip mokosi labai gerai, tai, jei savaitę nebuvo, nieko, o štai šio tėvai blogi, tai reikia bausti. Diskriminacijos, kurios neįrodysi, pilna, tad turi būti labai aiškūs susitarimai, kaip mes dirbame, kaip sistemos tarpusavyje sutaria, bet šiuo metu jos veikia kaip visiškai atskiri du laivai. Vaikų teisės tik reikalauja – jūs privalote, mokyklos nenori to girdėti, nes ir taip jaučiasi perkrautos, be galo daug darančios ir dar nesulaukiančios už tai pelnyto atlygio, o prie suskilusios geldos lieka vaikas“, – atkreipė dėmesį jis.

Pasak L. Slušnio, tikėtina, kad labiau nei baudos padėtų minkštosios priemonės – tarkime, apie tėvų ketinimus mokykla galėtų perspėti vaikų teisių specialistus, tėvai galėtų paprašyti specialistų leidimo atostogauti mokslo metų metu.

Ir taip atostogauja 4 kartus per metus

Paklausti, kokia yra ŠMM pozicija šiuo klausimu, ministerijos atstovai tikino, kad, jų nuomone, tėvų atostogų laikas turi būti derinamas prie mokinių atostogų, juolab kad mokinių atostogų datas mokiniai ir tėvai gali sužinoti prieš mokslo metų pradžią.

„Tėvai, planuodami šeimos atostogas, turi atsižvelgti į numatytas kasmetines atostogas mokiniams. Konstitucijoje numatyta ne tik vaiko teisė į mokslą, bet ir pareiga jam mokytis iki 16 metų. Tėvai ir mokykla turi sudaryti sąlygas vaikui įgyti privalomą išsilavinimą.

Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyta mokymosi trukmė ir mokinių atostogų datos. Be vasaros atostogų, mokiniams skiriamos dar ketverios: rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų. Nauja tai, kad šiais mokslo metais skiriamos daug ilgesnės – savaitės trukmės žiemos atostogos, tai sudaro palankesnes galimybes tėvams savo atostogas pritaikyti prie mokinių atostogų. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad mokinys, kuris atostogauja su tėvais ne mokinių atostogų metu, turi papildomas atostogas, kurių neturi kiti mokiniai“, – rašoma atsakyme DELFI.

Turi būti priimti papildomi įsipareigojimai

Švietimo įstatymas numato, kad mokyklos bendruomenė gali nusistatyti vidaus taisykles, kaip tokiais atvejais elgtis, tačiau neturi būti pažeista vaiko teisė į kokybišką mokymąsi.

„Mokykla privalo įgyvendinti priemones, užtikrinančias mokyklos lankymą. Mokykla gali numatyti atvejus, kada ir kokios trukmės mokinio nedalyvavimas pamokose pateisinamas, kokiais atvejais ir kokias būdais mokinys turėtų už tą laiką atsiskaityti, kada jam turi būti suteikiama mokymosi pagalba.

Mokykla vidaus dokumentuose numato, kada nedalyvavimas pamokose pateisinamas. Tačiau tai neturėtų sudaryti prielaidų blogėti mokinio pasiekimams. Jeigu mokiniui sudaromos sąlygos išvykti atostogų ne per mokinių atostogas, tai turi būti priimti ir papildomi įsipareigojimai: kokias užduotis ir kuriuo metu mokinys atliks. Užduotys mokiniui gali būti pritaikytos prie atostogų konteksto. Pavyzdžiui, jeigu jis išvyksta į tolimus egzotinius kraštus, galbūt jam bus paskirtas geografinio pobūdžio projektas, kurį jis grįžęs pristatys visai klasei, ir pan.“, – teigiama ministerijos komentare.

Po 1–2 savaičių pertraukos jau fiksuojami prastesni pasiekimai

Anot ŠMM specialistų, nacionaliniai, tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad mokinių pamokų lankymas, nevėlavimas yra labai svarbūs veiksniai jų pasiekimams.

„Jei mokinys pamokas praleidinėja, vėluoja, pasiekimai reikšmingai krenta. Jeigu mokinys mokyklos nelanko 1 ar 2 savaites, jo mokymosi pasiekimai jau suprastėja.

Švietimo įstatymo 46 straipsnyje numatyta mokinio teisė gauti geros kokybės švietimą, jo pareiga – lankyti mokyklą, stropiai mokytis ir kt. Mokykla, išsiaiškinusi piktnaudžiavimą: pamokų nelankymą, nepateisinamas praleidimo priežastis, kurios prieštarauja mokyklos vidaus dokumentams, gali priimti sprendimą kreiptis į savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Tokiu atveju tėvams ar globėjams gali būti taikomos atsakomybės priemonės pagal Administracinių nusižengimų kodekso 80 straipsnį „Kliudymas vaikui mokytis“, – DELFI sakė ministerijos atstovai.

Kokia tvarka galioja kitose šalyse?

„Info Ekspresas“ yra rašęs, kad Didžiosios Britanijos vaiko išsilavinimo įstatyme nurodoma, kad pirminė nuobauda už atostogas neįspėjus – 60 svarų. Jei ji nesumokama per 21 darbo dieną, padidėja dvigubai. Jei dviguba bauda nesumokama per dar septynias darbo dienas, pažeidėjui gresia sankcijos. Nemokant, nuobauda gali padidėti iki didžiausios – 2,5 tūkst. svarų siekiančios baudos, viešųjų darbų arba kalėjimo. Be to, papildomai skiriami tėvystės kursai, šeimai gali būti skiriamas prižiūrėtojas. Tiesa, yra mokyklų, kurios į tai žiūri lanksčiai.

Norvegijoje taip pat galioja griežtos taisyklės. Kaip DELFI sakė LR ambasados Norvegijoje atstovai, Norvegijos ugdymo įstaigos vadovaujasi Švietimo įstatymu, kuriame numatytas galimas 10-15 proc. mokyklinio dalyko nelankomumas be pateisinamos priežasties. Ši tvarka galioja visose šalies gimnazijose. Sprendimą dėl nelankomumo procento be pateisinamos priežasties pradinėse ir pagrindinėse mokyklose priima kiekviena apskritis individualiai.