Nors sveikatos apsaugos ministras ne kartą ragino lietuvius dėl plintančio koronaviruso vaikų seneliams nevežti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad, jei dirbančiųjų atžalas iki šiol prižiūrėjo seneliai, tai jie gali daryti ir toliau.
Į darželį neleido, nes nebuvo vietos
Į Delfi kreipėsi skaitytoja, ji teigia, kad nuotoliniu būdu dėl darbo specifikos šiuo metu dirbti negali, tačiau nedarbingumas vaikui prižiūrėti nesuteikiamas, nes iki tol vaikas darželio nelankė.
„Mūsų situacijoje vaikui suėjo dveji metai kovo 22 d. Valstybiniai darželiai neturėjo laisvų vietų, o ir priima tik nuo rugsėjo mėnesio. Susiklostė taip, kad paskelbtas karantinas, ir šiuo metu neturime kam (palikti – Delfi) prižiūrėti vaiką, kol esame darbe. Nuotolinio darbo galimybės nėra“, – rašo skaitytoja.
Ji teigia, kad bandė kreiptis į šeimos daktarą, jog būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas vaikui slaugyti, tačiau gavo atsakymą, kad, jei vaikas neserga, biuletenio išrašyti šeimos klinika negali.
„Ar mums reikia laukti, kol susirgs? Vienintelė išeitis – vaiką vežtis vienam iš tėvų į darbą pakaitomis, bet tuomet išauga tikimybė užsikrėsti įvairiomis ligomis, tarp jų – ir koronavirusu. Karantino laikotarpis bus pratęstas ir nežinia, kada baigsis. Kaip mums, tėvams, atlikti savo pareigą auginti vaiką ir kartu būti darbovietėje, jei visos ugdymo įstaigos, taip pat ir privačios, yra uždarytos šalies mastu?
Ar ši galimybė prižiūrėti vaikus namuose esant karantinui skirta tik vaikams, lankiusiems ugdymo įstaigą, o tie, kurie nelankė, priskiriami ne prie vaikų?“ – klausimus kėlė skaitytoja.
Vaikus prižiūrėjo seneliai, bet dabar dėl grėsmės jiems vežti nenori
Panašia istorija Delfi diskusijų platformoje pasidalijo ir kita skaitytoja, prisistačiusi Airida. Ji rašo, kad augina ketverių metų sūnų, o jos sesuo – du mažamečius vaikus. Skaitytoja pasakoja, kad ir ji, ir sesuo dirba prekybos centre, tad nuotolinis darbas yra neįmanomas.
„Vaikai ugdymo įstaigos nelankė, nes negavome vietų. Kad galėtume dirbti, prašydavome senelių, samdydavome auklę. Dabar, paskelbus karantiną, seneliai jo laikosi, niekur nevaikšto, su niekuo nebendrauja. Auklės taip pat atsisako prižiūrėti vaikus, nes laikosi karantino“, – patirtimi dalijosi moteris.
Airida teigė, kad kreipėsi į „Sodrą“ su klausimu, ar vaikus tokiu atveju gali prižiūrėti patys tėvai, tačiau gavo tą patį atsakymą – jei jie iki karantino nelankė ugdymo įstaigos, nedarbingumo išmoka mokama nebus. Moteris stebėjosi, kad moka visus mokesčius, tačiau neturi teisės į kitiems tėvams suteikiamas socialines garantijas.
„Taip pat pasakė, kad, jeigu vaikai susirgtų, tada galėtumėme imti nedarbingumo pažymėjimą. Ar ne absurdas... Turime laukti, kol kažkas susirgs? Manau, daug tėvų atsiduria tokioje beviltiškoje situacijoje. Esame priversti ieškoti vis naujų auklių, kad galėtume dirbti, arba turime laukti, kol vaikai susirgs, arba išeiti iš darbo ir registruotis Užimtumo tarnyboje“, – rašo Airida.
Ji teigia, kad šiuo metu, kaip mama, jaučiasi palikta likimo valiai.
SADM: jeigu anksčiau vaikus prižiūrėjo seneliai, tai ir šiuo metu jie gali prižiūrėti
Kad tėvai, kurių atžalos iki karantino nelankė ugdymo įstaigų, iš tiesų neturi teisės į mokamą nedarbingumą vaikui prižiūrėti, Delfi patvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.
„Tėvai, kurie iki Vyriausybės sprendimo laikinai stabdyti švietimo įstaigų veiklą neleido vaikų į darželius ar pradines klases mokyklose, negali gauti nedarbingumo ir ligos išmokos sveikam vaikui prižiūrėti, nes jų situacija iš esmės nepasikeitė, tai yra vaikas iki tol nelankė švietimo įstaigos, nelanko ir dabar“, – atsakyme rašo E. Samoškaitė.
Nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ne kartą paragino karantino metu vaikų nepalikti seneliams, nes pastarieji yra pažeidžiamiausia grupė, E. Samoškaitė tikina, kad darželių nelankančius vaikus jie ir toliau galėtų prižiūrėti.
„Jeigu anksčiau vaikus prižiūrėjo seneliai, tai ir šiuo metu jie gali prižiūrėti, tačiau priežiūrą reiktų organizuoti taip, kad vaikas ir senelis ar senelė patirtų kuo mažiau kontaktų, – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmogui nederėtų vykti visuomeniniu transportu, seneliai su anūkais neturėtų vaikštinėti vaikų žaidimų aikštelėse ir kitose viešose vietose, geriau likti namuose.
Jei anksčiau vaiką prižiūrėjo auklė, tai rekomendacijos yra panašios – vengti visuomeninio transporto, viešų vietų, kur susiburia daugiau žmonių, geriau likti namuose. Pagal Vyriausybės sprendimą, dėl karantino auklių paslaugos nėra uždraustos ar ribojamos“, – atsakyme rašo E. Samoškaitė.
Veyga: seneliams ši liga gali būti mirtina
Trečiadienio rytą kalbėdamas su Delfi A. Veryga pabrėžė, kad rekomendacijos dėl senelių lankymo ir anūkų priežiūros yra nepakitusios. To, anot jo, grįžusieji iš užsienio jokiu būdu neturėtų daryti.
„Rekomendacija yra nepakitusi, dar kartą galima tik paraginti žmones, kurie grįžta iš kur nors ir turi vyresnio amžiaus tėvus, senelius, – tikrai nereikėtų pas juos nei eiti, nei vaikų vesti. Nes vaikai serga labai lengvai, jiems nesukelia jokių problemų. Bet seneliams ši liga gali būti mirtina. Reikėtų juos pasaugoti“, – Delfi sakė A. Veryga.
Jis taip pat priminė, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų likti namuose, paprašyti, kad maistą jiems atvežtų artimieji, arba pasinaudotų savanorių paslaugomis.
„Vyresnio amžiaus žmonės turi likti namuose, jie neturi niekur eiti, pagal galimybę jiems reikia ieškoti būdų, naudotis savanorių paslaugomis, kad šie atneštų maistą, vaistų, tam kuriami visi mechanizmai. Natūralu, kad rekomendacija nevesti pas juos vaikų, neiti patiems“, – teigė A. Veryga.
Anot jo, jei šeima niekur nekeliavo, vis tiek reikia suprasti, kad užsikrėtęs dabar gali būti kiekvienas iš mūsų. O jei jau gyvenama kartu su seneliais, tuomet visiems šeimos nariams reikėtų vengti bet kokių papildomų kontaktų.
„Jeigu negrįžo ir nekeliavo, tai priklauso nuo aplinkybių. Jeigu šeima gyvena kartu, per daug niekur nevaikšto, dirba nuotoliniu būdu, jei yra mažai kontaktų, turbūt nėra prasmės išsiskirstyti.
Kaip ir sakiau, bet koks kontaktas yra kontaktas, mes nebežinome, kas yra užsikrėtęs, kas ne. Dabar jau reikėtų laikytis tokios strategijos, kad kiekvieną galima laikyti potencialiai užsikrėtusiu. Ir kuo mažiau bus kontaktų, kuo mažiau jų bus su vyresniais žmonėmis, tuo geriau“, – kalbėjo A. Veryga.