Tai trečiadienį konstatavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija. Į teismą dėl naujos priėmimo tvarkos dar praėjusiais metais kreipėsi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Naują nuo 2014 m. įsigaliosiančią stojimo tvarką savo įsakymu patvirtino tuometinis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

LVAT sprendime pabrėžė, kad ginčijamas ministro įsakymas bei juo patvirtintas Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos aprašas buvo paskelbtas pažeidžiant įstatymų nustatytą dvejų metų iki atitinkamų studijų metų pradžios terminą.

„Be to, šio teisės akto paskelbimas jau prasidėjus atitinkamiems mokslo metams negali būti vertinamas kaip atitinkantis iš Konstitucijos kylantį reikalavimą geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarką paskelbti iš anksto tokiu terminu, kuris būtų pakankamas konstitucinei teisei į nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose veiksmingai įgyvendinti“, - pranešė teismas.

Teismo teigimu, ministro įsakymas ir Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos aprašas prieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

G.Steponavičius: grįžti prie senos tvarkos nėra tikslinga

Gintaras Steponavičius
Buvęs švietimo ir mokslo ministras, liberalas G. Steponavičius sako, kad grįžti prie senosios stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos būtų netikslinga.

Tokią poziciją buvęs Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas išsakė komentuodamas trečiadienio vakarą paskelbtą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo sprendimą, kad patvirtinta nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, kurios įsigaliojimas buvo numatytas 2014 metais, prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

"Sprendimas buvo priimtas nelengvomis aplinkybėmis. Viena vertus mes patys pripažinome, kad diskusijoms su mokyklomis ir moksleiviais laiko tikrai pritrūko, bet antra vertus pačios aukštosios mokyklos buvo principingai nusiteikusios dėl šitos naujos tvarkos neatidėliojimo. Aš dar rugsėjo pabaigoje pakartotinai kreipiausi į rektorių konferenciją, ar jie sutinka atidėti, o sutikimo nebuvo", - BNS sakė G.Steponavičius.

"Manau, kad grįžt atgal būtų netikslinga", - teigė Seime šiuo metu dirbantis Liberalų sąjūdžio atstovas.

Pasak jo, dauguma bendrojo ugdymo mokyklų jau pritaikė tvarkaraščius prie naujos tvarkos.

"Turiu pasakyti, kad didžioji dalis mokyklų tvarkaraščius jau buvo nusimačiusios ir pagal juos darbuojasi nuo mokslo metų pradžios", - sakė G.Steponavičius.

Kaip DELFI jau ne kartą rašė, G. Steponavičiaus įsakymu patvirtinta nauja tvarka 2014 m. geriausių abiturientų konkursinei eilei sudaryti nepatenkinti ir moksleiviai, ir mokytojai. Mokiniai Vilniuje ir Kaune rengė protesto akcijas.

Nauja tvarka nustatė privalomą užsienio kalbos slenkstį. Į universitetą bus galima stoti turint ne žemesnį nei B2 užsienio kalbos lygį, į kolegiją – B1. Šį lygį bus galima nustatyti laikant valstybinį egzaminą arba tarptautinius užsienio kalbų žinių patikrinimo testus.

Konkursinis balas bus skaičiuojamas iš 4 mokomųjų dalykų. Nors vietoj 2 iš 4 dalykų galės būti įskaitomi atitinkamai perskaičiuoti metiniai pažymiai, norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą praktiškai reikės laikyti 4 valstybinius egzaminus, o daliai ir penkis. Penktuoju egzaminu jiems taps užsienio kalba.

Ministerijos tvirtinimu, taip skatinama stojančiuosius rinktis ne vien socialinius mokslus, pastaraisiais metais sutraukiančius neproporcingai didelę dalį studentų.

Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą – tris.