Naujoji švietimo įstatymo redakcija numato, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba turėtų vykti pamokos, kuriose dėstomos Lietuvos istorija ir geografija, pasaulio pažinimas bei mokoma pilietiškumo pagrindų. Įgyvendinti šias įstatymo pataisas kai kuriose Vilniaus krašto mokyklose nebus lengva ir dėl to, kad ne visose mokyklose yra mokytojų, kurie reikalaujamus dalykus sugebėtų dėstyti lietuviškai. Ši problema aktualiausia kiek toliau nuo sostinės nutolusių miestelių mokyklose. "Jei mokytojas senesnis, žinoma, jam bus sunku gerai išmokti lietuvių kalbą ir juolab ja dėstyti. Labai gaila, bet galbūt svarstysime galimybę tokį žmogų pakeisti. Viskas su tuo įstatymu labai greitai išėjo, nesitikėjome, kad bus taip staigiai", – dūsavo Šalčininkų J.Sniadeckio lenkų gimnazijos direktorė Irena Volska.
Sostinės lenkiškos mokyklos su provincijai būdingomis problemomis nesusiduria. V.Sirokomlės vidurinėje mokykloje ir mokytojai, ir mokiniai tikino nusiteikę naujoms mokymosi taisyklėms. Šioje mokykloje lietuvių kalbos mokanti mokytoja – metodininkė Marija Česonienė sakė, kad mokykloje yra ir gerai, ir vidutiniškai besimokančių moksleivių, tačiau silpniausia lenkakalbių vieta – lietuvių kalbos žodynas.
"Reforma šiuo metu suvienodino lietuvių kalbos valandų skaičių lietuvių ir lenkų mokykloms. Bet to maža. Lenkams lietuviškų pamokų, kad jie gerai įvaldytų negimtąją kalbą, turėtų bent padvigubėti. Ir svarbiausia – ruošiant reformą nebuvo viešos diskusijos, bent jau mokyklose", – priekaištavo lituanistė.