Statistikos departamento duomenimis, praėjusių mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ar studijavo 578,2 tūkst. žmonių, iš jų 373,9 tūkst. mokinių. Palyginti ankstesniais metais, mokinių sumažėjo 19 tūkst., arba 4,8 proc., o palyginti su 2005-2006-ųjų mokslo metais - net 165 tūkst., arba 31 proc.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija prognozuoja, kad rudenį į pirmą klasę ateis apie 29 tūkst. pirmokų - tai 2 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais.
2012-2013 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 1242 bendrojo ugdymo mokyklos. Per metus užsidarė 67 mokyklos. Daugiausia sumažėjo pagrindinių ir vidurinių mokyklų (per metus atitinkamai 49 ir 33 mokyklomis), o gimnazijų skaičius, palyginti su 2011-2012 mokslo metais, išaugo nuo 229 iki 236. Šalyje veikė 75 profesinio mokymo įstaigos, kuriose mokėsi beveik 45 tūkst. mokinių. Čia mokinių mažėjo 4 proc.
Baigę bendrojo ugdymo mokyklas 74,8 proc. jaunimo tęsia mokslus: 2012 metais didžioji dalis - 66,4 proc. - pasirinko aukštąsias mokyklas, 8,4 proc. abiturientų įstojo į profesinio mokymo įstaigas.
Aukštojo išsilavinimo studentai siekia 47 aukštosiose mokyklose - 23 universitetuose ir 24 kolegijose. 2012-2013 mokslo metų pradžioje šiose mokyklose studijavo 160 tūkst. studentų, iš jų universitetuose - 114 tūkst., kolegijose - 46 tūkst. Palyginti su 2011-2012 mokslo metais, studentų skaičius aukštosiose mokyklose sumažėjo 14 tūkst., arba 8 proc. 90 proc. studentų mokėsi valstybinėse aukštosiose mokyklose.
Mažėja ne tik mokinių ir studentų, bet ir pedagogų. Bendrojo ugdymo mokyklose 2012-2013 m. dirbo 35,8 tūkst. mokytojų ir mokyklų vadovų. Per septynerius metus jų buvo 44,6 tūkst. Universitetuose praėjusiais mokslo metais dėstė beveik 10 tūkst. dėstytojų, kolegijose - 3,5 tūkst. Daugiau kaip pusė aukštųjų mokyklų dėstytojų yra moterys.