MOSTA analitiko Gintauto Jakšto teigimu, moksleivių nuomonės tyrimai atskleidžia, jog didelei daliai moksleivių nepakanka informacijos apie stojimą į aukštąsias mokyklas.
„Galimybę įsidarbinti moksleiviai įvardina kaip vieną svarbiausių motyvų renkantis studijas, tačiau dažnai jų nepasiekia statistinė informacija, kiek uždirba vienos ar kitos studijų krypties absolventai, kokia jų dalis neranda darbo. Todėl abiturientai dažnai vadovaujamasi iš artimųjų, draugų girdimomis sėkmės ar nesėkmės istorijomis, kurios dažnai neatspindi bendros situacijos, o yra tik vienkartiniai atvejai“, - teigia analitikas.
Tyrimo duomenimis, jau kitais metais po universitetinių bakalauro studijų baigimo didesnį nei 1000 eurų (prieš mokesčius) vidutinį atlyginimą gauna net penkių universitetinių krypčių absolventai: programų sistemų (1321 Eur), skandinavų filologijos (1139 Eur), informacijos sistemų (1103 Eur), aeronautikos inžinerijos (1055 Eur) ir informatikos (1050 Eur). Šie skaičiai išlieka didžiausi praėjus ir penkeriems metams po studijų baigimo, teigia MOSTA.
G.Jakšto teigimu, darbo užmokestis yra tendencingas, tačiau yra ir išimčių.
„Apie informatikos ir inžinerijos specialistų poreikį verslo atstovai kalba jau ne vienus metus, tai patvirtina ir vidutiniai absolventų atlyginimai. Iš dešimties krypčių, kurių absolventai uždirba daugiausiai, po tris kryptis priklauso informatikos ir inžinerijos mokslams. Tačiau yra ir staigmenų. Atlyginimų palyginimas rodo, kad darbo rinkoje itin konkurencingi ir vokiečių bei skandinavų kalbų specialistai“, - sakė jis.
Pasak užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino, po kelerių metų dominuos elektronikos sritys.
„Informacinių technologijų specialistų trūkumas jaučiamas kasmet ir jau nieko nestebina, kai tarptautinėse bendrovėse įsidarbina ir didesnį nei vidutinį atlyginimą gauna pirmųjų kursų informacinių technologijų studentai. Tačiau šalia šio sektoriaus auga dar du gigantai: elektronikos bei orlaivių remonto ir techninės priežiūros. Po 3-4 metų, kai studijas baigs dabartiniai abiturientai, šie sektoriai bus vieni pagrindinių talentų ieškotojų Lietuvoje“, - teigė jis.
Prasčiausiai po studijų baigimo sekasi žmonėms, siekiantiems karjeros meno srityje. Į mažiausiai uždirbančių sąrašą pateko net keturios menų kryptys: dailė (357 Eur), teatras ir kinas (426 Eur), fotografija ir medijos (431 Eur), menotyra (459 Eur). Taip pat į dešimtuką patenka rusų filologijos (398 Eur), genetikos (414 Eur), filologijos (453), archeologijos (458 Eur) ir edukologijos (461 Eur) studijos.
Kolegijose situacija panaši - didžiausius atlyginimus gauna baigę inžinerijos mokslus, mažiausiai uždirba menu užsiimantys žmonės.