Vaikams trukdančius mokytis tėvus specialistai pasiryžę bausti tūkstantinėmis baudomis, tačiau pedagogai abejoja, ar tokia vargetų auklėjimo priemonė veiksminga.
Panevėžyje kol kas žinomi trys mokyklų nelankantys vaikai.
Beraštė romė jauniausio šeimoje septynmečio sūnaus ateitį ryžosi paaukoti dėl bent menkos materialinės paramos.
Supratusi, kad, pradėjus mokyklą lankyti jauniausiai atžalai, šeimai nebebus mokama socialinė pašalpa, moteris atsiėmė vaiką iš mokyklos. Kitus du vyresnius vaikus romė leidžia mokytis.
„Moteris netgi teiravosi teisininkės, ar gali neleisti sūnaus į mokyklą. Gal ji tikėjosi pritarimo? Nors buvo išaiškinta, kad vaikas privalo mokytis, vis tiek jį iš mokyklos atsiėmė“, – „Sekundei“ pasakojo Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Audronė Grainienė.
Išleisti septynmetį į mokyklą delsė ir neseniai iš užsienio grįžusi panevėžiečių šeima. Vaikų teisių gynėjams tėvai teisinosi esą tikėjęsi vėl išvykti svetur kartu su vaiku.
Bausti ar pasigailėti savo atžalų likimais žaidžiančių tėvų, po poros savaičių spręs Savivaldybės administracinė komisija. Už trukdymą vaikams mokytis abiem šeimoms gresia bauda nuo 1000 iki 2000 litų. Praėjusiais mokslo metais už vengimą leisti vaikus į mokyklą baustų panevėžiečių nebuvo.
Vaikų nesuskaičiuoja
Specialistai paneigia stereotipą, kad kelią į mokyklą savo atžaloms užkerta tik asocialūs tėvai. Mokyklinis skambutis rugsėjį nenuskambėjo ir pirmokei pedagogės dukrai.
Mama nusprendė, kad septynmetė mokslams dar per maža. Ar mergytė brandi mokytis, atsakys psichologinės-pedagoginės tarnybos specialistai.
Pedagogės pasiryžimas atidėti dukters mokslus stebina Švietimo skyrių. Teisės aktai numato, kad mokyklai nesubrendęs vaikas gali būti mokomas individualiai namuose arba ugdomas vaikų darželyje.
Praėjusiais metais Panevėžyje mokyklos nelankė taip pat trys 1–8 klasių vaikai. Pasak Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės Bagdanskienės, šiemet jie visi – jau mokiniai.
Tačiau, specialistės nuomone, mokyklų pateikti duomenys neatspindi realios situacijos – nesimokančių vaikų iki 16 m. gali būti gerokai daugiau, nei skelbia statistika.
„Didžiulė problema – tėvų į užsienį išvežti vaikai. Belieka tik spėlioti, kiek jų lanko mokyklas svetur, nes tokios informacijos gauname labai mažai“, – teigė A.Bagdanskienė.
Šiemet į užsienį su tėvais išvyko 90 panevėžiečių vaikų nuo 8 iki 16 metų bei 26 turėjusieji ateiti į pirmąsias klases.
„Mokyklos nelankančiųjų problema niekur nedings, nes pragyvenimo lygis sunkėja, sudėtingesnis tampa ir pačių vaikų charakteris. Dar neteko girdėti, kad nevestų vaiko į mokyklą, nes neturi kuo jį aprengti. Daugiau būna tėvų, neleidžiančių vaiko mokytis dėl socialinių pašalpų“, – pažymėjo A.Bagdanskienė.
Baudos – ne išeitis
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistams žinomi du mokyklos nelankantys keturiolikmečiai. Abu paaugliai baigę tik keturias klases.
„Niekaip su tėvais negalime susitarti. Mokytojai juk nenuvažiuos, iš lovos vaiko nepakels ir neatsiveš į mokyklą. Net nežinau, kas gali motyvuoti“, – kaip privilioti 14-metį į mokyklą neišmano Krekenavos M.Antanaičio gimnazijos direktorius Albinas Graževičius.
Pasak jo, paklausus, kodėl sūnus, užuot mokęsis, dienas stumia namuose, iš tėvų išgirstamas vienintelis paaiškinimas: vaikas neklauso. Direktorius tikina nesuvokiantis, kodėl paauglys nenori į mokyklą.
„Vaikai iš socialinės rizikos šeimų įtraukti į projektą, jie iki 17 val. gali laiką leisti mokykloje. Ne tik pamokas ruošia, bet ir patys maistą gamina, sportuoja, netgi meškeres ketinama nupirkti, kad galėtų eiti žvejoti. Jei būtų didesnė tėvų įtaka, išstumtų ir tą vaiką iš namų“ – svarsto A.Graževičius.
Tačiau direktorius abejoja, ar piniginė bauda varganai gyvenantiems tėvams būtų tinkama motyvacija priversti sūnų mokytis.
„O ką iš jų paimsi? Antstolį atsiųsti, kad stogą virš galvos nuimtų?“ – teigia gimnazijos vadovas.
Jau ne vienerius metus keturiolikmetį romą į mokyklą bando prisikviesti ir Ramygalos gimnazija.
Nors mokykloje mokosi 19 romų, tačiau, direktoriaus pavaduotojos Reginos Petrulytės teigimu, problemų kelia tik vienas. Pamokose turintis sėdėti 14-metis ne kartą pastebėtas valkataujantis mieste. Du jo jaunesni broliukai sąžiningai lanko mokyklą.
„Visais įmanomais būdais jo ieškom, bet į mokyklą neprisikviečiam. Neišmanom, ką dar galėtume padaryti“, – pripažino pavaduotoja.
Faktai
Savivaldybių duomenimis, 2003 m. mokyklos nelankė 572 vaikai, 2004 m. – 505, 2005 m. – 631, 2006 m. – 357, 2007 m. – 259, 2008 m. – 200 vaikų iki 16-os metų. Daugiausia moksleivių „pasimeta“ 5–8 klasėse.
Šiais mokslo metais nesimokančius nepilnamečius Švietimo ir mokslo ministerija planuoja suskaičiuoti iki lapkričio.
Lietuvoje atliktų tyrimų analizė rodo, kad vaikai mokyklos nelanko, nes nesugeba įsisavinti mokymosi turinio, dėl psichologinių asmenybės ypatumų, emocijų ir elgesio sutrikimų, konfliktiškų santykių su mokytojais ir bendraamžiais, nepatenkinamų ekonominių šeimos sąlygų, nepakankamos pedagogų kompetencijos dirbti su nemotyvuotais vaikais ir neigiamo mokytojų požiūrio į mokymosi sunkumų turinčius mokinius.
Konstitucija pažymi, kad mokslas yra privalomas iki 16-os metų.
Už trukdymą jaunimui mokytis ir įgyti pagrindinį išsilavinimą šalies įstatymai užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 Lt.
Už pakartotinį trukdymą vaikams mokytis bauda siekia nuo 2000 iki 4000 Lt.