Iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą skridęs, Kaune apsigyvenęs, dvi dienas studento 200 puslapių disertaciją skaitęs, įvertinęs bei jos gynime dalyvavęs dėstytojas Ainius Lašas už šį darbą iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) gavo vos 35 eurus. Nors šia veikla jis užsiėmė savanoriškais tikslais, pripažįsta – toks tarifas iš esmės šokiruoja.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

„Gal koks nesusipratimas gavosi, nes žinau, kad, pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto tarifai yra didesni – apie 130 eurų prieš mokesčius už vieną disertaciją (bent jau man taip buvo žadėta). Vis tiek, mano nuomone, tai ganėtinai kuklu (turint omenyje kelionės išlaidas ir pan.), bet jau geriau. Aš iš esmės atvažiavau savanoriškais pagrindais, o ne uždarbiauti. Mano priekaištai čia visiškai ne asmeninio pobūdžio, o tiesiog mane nustebino, kad tokie tarifai kaip 35 eurai iš viso egzistuoja“, – aiškino A. Lašas.

Jis priminė, kad šiuo metu visose disertacijų gynimuose yra privalomas bent vieno nario iš užsienio universiteto dalyvavimas, ir pripažino neįsivaizduojantis, kaip tai realiai funkcionuos.

Pasak A. Lašo, tokio darbo užmokesčio sistema akademinėje bendruomenėje turėtų būti visai kitokia.

„Paprastai tokiais atvejais apmokamos kelionės/gyvenimo išlaidos ir po to atskirai mokama už disertacijos įvertinimą bei dalyvavimą. Kiek tai turėtų būti? Nežinau, bet sakyčiau kokie 200 eurų. Taigi gautųsi 200 plius kelionės ir pragyvenimo išlaidos“, – svarstė jis.

Ainius Lašas
Ainius Lašas
© DELFI / Valdas Kopūstas

ŠMM atsakomybės neprisiima – lėšas skirsto mokslo institucijos

Keli DELFI kalbinti dėstytojai anonimiškai patvirtino, kad tokie įkainiai universitetuose iš tiesų egzistuoja, tačiau įvardyti konkrečių sumų jie nesutiko. Aišku, kad daug kur jos neviršija 100 eurų.

Maža to, dėstytojai prasitarė, kad ir atgauti pinigus už padarytą darbą neretai būna sunku – pinigų pervedimai vilkinami. Pavyzdžiui, būna, kad atlygį žadama sumokėti po bakalauro darbų gynimo – prieš vasarą, tačiau dėstytojams sumokama tik rudens pradžioje ar dar vėliau.

Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai patikino, kad valstybė skiria lėšas doktorantūros studijoms organizuoti, o kaip jas paskirstyti, savarankiškai sprendžia kiekviena doktorantūros teisę turinti mokslo institucija.

2015 metais doktorantūros studijoms (be stipendijų doktorantams) skirta apie 10,3 mln. eurų.

Ministerijos atstovai taip pat priminė, kad institucijos dėl užsienio dėstytojų mobilumo gali kreiptis paramos į Lietuvos mokslo tarybą. Šios lėšos skiriamos konkurso tvarka.

Dirbti ragina ne dėl pinigų, o dėl garbės?

Tuo metu VDU mokslo prorektorė, Privatinės teisės katedros profesorė Julija Kiršienė tik apgailestavo, kad susidarė tokia situacija, tačiau jos pakeisti kol kas neplanuoja. Ji taip pat nesutiko, kad klaidų mokant atlygį A. Lašui buvo padaryta.

„Dalyvavimas doktorantūros komisijose, mokslinių darbų recenzavimas ir kita panaši veika yra kiekvieno mokslininko ir dėstytojo garbės reikalas, nes ne bet kuris akademinės bendruomenės atstovas yra kviečiamas būti tarybos nariu. Dalyvaujant doktorantūros komisijoje ir vertinant doktorantų disertacijas – demonstruojamas solidarumas ir taip prisidedama prie jaunųjų mokslininkų rengimo, nors ir ne visada už šį darbą yra tinkamai ar pakankamai atlyginama. Iki šiol visuose Lietuvos universitetuose mokamas gana simboliškas atlygis už šią veiklą“, – pripažino ji.

J. Kiršienė taip pat pridūrė, kad mokslininkai daro labai daug dalykų, už kuriuos nėra atlyginama arba atlyginama labai simboliškai.

„Pavyzdžiui, mokslinių straipsnių, monografijų rašymą, konferencijų pranešimus, viešas paskaitas ir kt. – nemokama visai“, – aiškino ji.

Julija Kiršienė
Julija Kiršienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Atlygina simboliškai

Pasak VDU atstovės, disertacijų gynimo komisijos nariams jų universitete atlygis už darbą apskaičiuojamas pagal universiteto patvirtintą krūvio skaičiavimo metodiką.

„Tai yra, vertinama kokios kvalifikacijos yra akademikas (jo turimas mokslinis laipsnis – docentas, profesorius, habilituotas profesorius), nuo to ir priklauso skiriamas krūvis ir valandinis įkainis. Už mokslinių darbų recenzavimą ir darbą gynimo komisijose skiriamas atitinkamas valandų skaičius, o Lietuvoje dėstytojų įkainiai nėra dideli, todėl ir gaunama suma yra simboliška. Iš kitos pusės mokslininkų atlyginimai Lietuvoje apskritai nėra dideli, iš dalies priklauso nuo norminių studijų kainų ir kitų kriterijų“, – sakė J. Kiršienė.

Vis dėlto ji pripažino, kad tai – ydinga praktika, kurią artimiausiu metu reikia keisti ir atlygį dėstytojams bei mokslininkams skaičiuoti kitaip.

Savo ruožtu ŠMM patikino, kad tokios iniciatyvos artimiausiu metu neplanuojamos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: iš šaltesnių orų gniaužtų pavyks ištrūkti, tačiau yra vienas bet (4)

Savaitės pradžioje vyraus šaltoki orai , krituliai numatomi tik kai kur. Visgi, antroje savaitės...

Orlaivio kapitonas: skrydžio metu sudėtingiausi du dalykai (78)

Nestandartinės situacijos dėl oro ar techninių nesklandumų skrydžio metu pilotui nekelia baimės,...

Lietuvoje buriasi nauja grupuotė: mato kyšančias Kremliaus ausis (1293)

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose...

Poros, kurių galėjo ir nebūti: dabar darnūs santykiai kadaise buvo subyrėję (1)

Daug kas mano, kad visos garsenybių poros išgyveno romanus tarsi iš pasakos. Tačiau daugelis jų...

R. Valatka. Partinė, valstybinė ir emigrantų šizofrenija darkosi laisvai (264)

Socialdemokratai turi naują baltą pūkuotą partijos Pirmininką. Bet nebeturi frakcijos Seime....

Kodėl mokslininkai taip ilgai nesuprato, iš kur atsiranda vaikai? (82)

Iki 1875 m. niekas visame pasaulyje nežinojo, kaip atsiranda vaikai. Nežinojo nei eiliniai žmonės,...

V. Jurgutis: visi savanoriškai apsidalinome atleidimo lapeliais (20)

Liberalų sąjūdį ir toliau krečia krizė. Prieš dvi dienas iš partijos pirmininko pareigų...

5 daiktai, į kuriuos turėtų investuoti kiekviena vyresnė nei 40 metų moteris (59)

Sulaukusi tokio amžiaus, kiekviena moteris jau turi savo stilių ir gali tiksliai pasakyti, kas jai...

Unikalų namą Rusnėje nugriovė tam, kad sukūrentų. Bažnyčios plytas siūlyta parduoti (139)

Rusnėje neseniai buvo nugriautas Darbo partijos nario, Šilutės verslininko Sauliaus...

10 šiurpiausių Anglijos pilių, kuriose vaidenasi (19)

Bolsoverio pilis Derbišyre, kurioje, kalbama, pasirodo vaiduoklis berniukas ir slapčia ima...