aA
Ketvirtadienį plaukus raunasi ne tik kvietimo studijuoti nesulaukusieji ar įstoję ne ten, kur norėjo, bet ir aukštosios mokyklos. Paaiškėjo, kad kai kur priimtųjų skaičiai smuko dramatiškai.
Kritimas
Kritimas
© Shutterstock nuotr.

Labiausiai švęsti turėtų Vilniaus universitetas, į valstybės finansuojamas vietas pritraukęs 2502 studentus. Tai – netgi daugiau nei praėjusiais metais, kuomet į nemokamas vietas priimti 2444 studentai.

Kauno technologijos universitetas šįmet į valstybės finansuojamas vietas pritraukė 1449 studentus, pernai tokių buvo 1485. Vilniaus Gedimino technikos universitetas šįmet priėmė 1207 studentus, pernai tokių buvo 1232.

Kitiems universitetams džiaugtis nėra kuo. Itin nukraujavo Mykolo Romerio universitetas: į valstybės finansuojamas vietas šįmet priėmė tik 118 studentų, palyginimui pernai – 352. Šiaulių universitete šįmet nemokamai studijuos 89 studentai, pernai tokių buvo 169.

Mažiau studentų pritraukė ir Klaipėdos universitetas: 187 šįmet, kai praėjusiais metais tokių buvo 233. Nelinksma ir Lietuvos edukologijos universitete: šįmet į valstybės finansuojamas vietas pritraukti 262 studentai, praėjusiais metais tokių buvo 311.

Liūdna turėtų būti ir Aleksandro Stulginskio universitetui: į valstybės finansuojamas vietas pakviesti 179 studentai, praėjusiais metais – 317.

Mažiau studentų pritraukė ir Vytauto Didžiojo universitetas: 469 šįmet, 535 praėjusiais metais. Mažiau studentų turės ir meno akademijos. Vilniaus dailės akademija priėmė 181 studentą, Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 111. Palyginimui praėjusiais metais šios akademijos priėmė atitinkamai 243 ir 141 studentą.

Sumažėjo kviečiamųjų į valstybės finansuojamas vietas skaičius ir privačiuose universitetuose. Pernai Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) į valstybės finansuojamas vietas buvo priimti 37 studentai, šiemet tokių kvietimų bus tik 4, dar 86 studentai pakviesti į mokamas vietas.

KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis DELFI patikslino, kad valstybės finansuojamų vietų sumažėjimą lėmė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybės „diskriminaciniai veiksniai“. Pasak KSU rektoriaus, nors šiemet KSU valstybės finansuojamų vietų mažiau, pastebimo stojančiųjų studentų skaičiaus mažėjimo nejaučiama. Be to, rektoriaus teigimu, privataus KSU negalima lyginti valstybinių universitetų kontekste.

Panaši situacija Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje - į valstybės finansuojamas vietas priimti 2 studentai. Dar 44 pakviesti į mokamas. Mažiau studentų bus ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitete: 67. Pernai ISM į valstybės finansuojamas vietas priėmė 94 studentus.

DELFI atkreipia dėmesį, kad pirmojo priėmimo etapo rezultatuose nematyti 518 tikslinio finansavimo vietų. Jos pakeis kai kurių aukštųjų situaciją, tad palyginimas su praėjusių metų priėmimo rezultatais ne visur gali būti tikslus. Pavyzdžiui, Aleksandro Stulginskio universitetas yra užsitikrinęs 104 vietas žemės ūkio mokslų, miškininkystės ir technologijų krypčių studijų programoms. Tikslinių vietų pasiskirstymas paaiškės po antrojo priėmimo etapo.

Viltis – mokantys savo lėšomis

Nesulaukę pakankamai studentų valstybės finansuojamose vietose, universitetai bandys atsigriebti priimdami į mokamas. Čia pirmauja Vilniaus universitetas, į mokamas vietas pakvietęs 1237 studentus. Mykolo Romerio universitetas studijuoti mokamose vietose pasiūlė 1200 studentų.

Vytauto Didžiojo universitetas studijuoti savo lėšomis kviečia 779 studentus, Vilniaus Gedimino technikos – 785, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 741, Lietuvos sporto universitetas – 394.

Aleksandros Stulginskio universitetas į mokamas vietas pakvietė 489 studentus, Klaipėdos universitetas – 468, Kauno technologijos universitetas – 448.

Tačiau ir šiais skaičiais aukštosios dar neturėtų džiaugtis: paprastai studijuoti savo lėšomis sutinka ir sutartis pasirašo mažiau nei pakviesta.

Kolegijų sektoriuose geriausiai sekėsi Vilniaus kolegijai – į valstybės finansuojamas vietas pakviesti 1762 studentai. Kauno kolegija studijuoti nemokamai pakvietė 1512 studentų. Šios kolegijos – lyderės ir kviesdamos studijuoti į mokamas vietas: Kauno kolegija pakvietė 800, Vilniaus kolegija – 650 studentų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė, kad studijos valstybės finansuojamose vietose ar studijų stipendijos pasiūlytos 14 516 asmenų, o į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesta 12 443 stojantieji.

Šįmet bendrajame priėmime dalyvavo 33 198 stojantieji, praėjusiais metais tokių buvo 35 550.

Plačiau apie šių metų priėmimą į aukštąsias mokyklas galite skaityti čia.

N. Mačiulis: abiturientai sudarė universitetų-mirtininkų sąrašą

„Žiūriu į LAMA BPO paskelbtus 2015 m. pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatus. Po kurio laiko suvokiu, kad į ekraną žiūriu išsižiojęs. Susigėdęs užsičiaupiu. Toliau žiūriu. Vėl burna prasiveria. Tai yra trileris. Lietuvos abiturientai sudarė universitetų-mirtininkų sąrašą“, – feisbuke paskelbė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI

N. Mačiulis pastebi, kad penkiuose universitetuose valstybės finansuojamas vietas pasirinko keturi arba mažiau studentų. Dviejuose universitetuose į valstybės finansuojamas vietas pakviestų abiturientų skaičius sumažėjo maždaug du kartus. Viename universitete į valstybės finansuojamas vietas pakviestų abiturientų skaičius sumažėjo tris kartus.

Ekonomisto teigimu, viename universitete į valstybės finansuojamas vietas pakviestų abiturientų skaičius sumažėjo... dešimt kartų. Viename universitete mokamose ir nemokamose vietose studijuoti nusprendė... keturi studentai. Viename universitete darbuotojų skaičius yra tris kartus didesnis nei bendras – į mokamas ir nemokamas vietas – kviečiamų bakalaurų skaičius.

„Galbūt Švietimo ir mokslo ministerijoje kas nors atkreips dėmesį į tai, kad aštuoniolikmečių šiemet Lietuvoje yra 34 procentais mažiau nei jų buvo prieš 10 metų. O universitetų yra daugiau. O studijų kokybė su universitetų skaičiumi nekoreliuoja. Tiksliau koreliuoja. Koreliacijos koeficientas yra neigiamas“, – aiškina N. Mačiulis.

G. Steponavičius: kas dar turi atsitikti?

Stojimo rezultatus feisbuke įvertino buvęs švietimo ir mokslo ministras, Seimo narys Gintaras Steponavičius. Pasak G. Steponavičiaus, stipriausios aukštosios mokyklos ir toliau užduoda toną: tai Vilniaus, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetai. Politiko nuomone, kolegijų tarpe tradiciškai užtikrintai atrodo Vilniaus ir Kauno kolegijos.

Gintaras Steponavičius
Gintaras Steponavičius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Bėda su keliais universitetais ir šių metų stojimas tai tik dar aiškiau patvirtina: kritimo kreivė Šiaulių, Klaipėdos, Edukologijos, Sporto universitetuose. Šiuose valtybiniuose universitetuose per 5 metus studentų skaičius sumenko dvigubai ar net daugiau. Kas dar turi atsitikti, kad šie universitetai pradėtų įgyvendinti giluminius pokyčius arba iškelti rankas aukštyn?“, – klausia G. Steponavičius.

Pasak G. Steponavičiaus, net ir prastėjant dalies silpniausių aukštųjų mokyklų vidinei situacijai, pačios akademinės bendruomenės nėra pasiruošusios imtis žingsnių, kurie vestų į jungimąsi, konsolidavimąsi. G. Steponavičius tikisi, kad dar šįmet apie tai bus kalbama valstybės lygmeniu.

„Akivaizdu, kad atskirose aukštosiose mokyklose, ypač turint milžinišką pastatų infrastruktūrą ir studentų skaičiui sumažėjus dvigubai, o kai kuriais atvejais ir trigubai, vien pasyvus situacijos stebėjimas valstybės požiūriu, mano supratimu, nedovanotinas. Reikalinga vizija ar žvilgsnis keliems metams į priekį“, – DELFI kalbėjo G. Steponavičius.

Jis taip pat pastebi, kad diskriminuojamas privatus aukštasis mokslas: tik keli šimtai studentų galės studijuoti nevalstybinėse aukštosiose gaudami valstybės finansavimą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Koronavirusas pražudo ne tik vyresnius: Razmuvienė paaiškino, kodėl (133)

Eksponentiškai augant užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiui daugėja ir mirusiųjų nuo...

NT ekspertai nesutaria, kas dabar laukia būsto rinkos: pirkti rekomenduoja tik keliais atvejais (37)

Dabartinė koronaviruso situacija pasaulyje ir ypač Lietuvoje neramina ir būstą ketinusius įsigyti...

Šioje kovoje – ne tik verslo gigantai: keistis priversti ir smulkieji

Vykstant sunkiausiai ekonominei krizei per pastarąjį šimtmetį, smulkiojo verslo laukia sunkus...

„Bloomberg“ apžvalgininkas įvardijo tikrąją laimėtoją nuotolinio darbo ekonomikoje (1)

COVID-19 eroje Pietų Korėja užima savotišką „aukso viduriuką“. Kaimyninė Kinija ,...

Gina Viliūnė | D+ nariams

Kaip lietuviai seksą pažino. Smetonos laikais sarmatos vis mažėjo: drovumo šydą keitė atviros nuogybės

Versdama kasdienybės istorijos lapus priėjau mūsų senelių ir prosenelių epochą – XX a...

Melanios Trump nuotrauka vėl sukėlė kalbas apie viešumoje pasirodančią jos dublerę: specialistas paaiškino, kodėl kyla abejonės (12)

Nuotrauka, kurioje užfiksuota iš prezidento sraigtasparnio „Marine One“ išlipanti Melania...

JAV užfiksuotas naujas per parą patvirtintų COVID-19 atvejų rekordas (4)

Jungtinėse Valstijose užfiksuotas sergamumo koronavirusine infekcija rekordas – per parą...

Neteisingai užsidėdami ir nusiimdami veido kaukę labai rizikuojame: šių taisyklių nežino daugelis (4)

Nors apsauginės veido kaukės mūsų gyvenime tapo įprastu dalyku ir mes jas dėvime kiekvieną...

Naujas tyrimas parodė, kad COVID-19 užsikrėsti galima pabendravus vos tik minutę (2)

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) pateikė naują ataskaitą, kurioje yra tiksliau...

Nuo penktadienio ribojami renginiai, prekybos vietose – pirkėjų srautai (11)

Nuo penktadienio siekiant sustabdyti koronaviruso ( COVID-19 ) plitimą šalyje įsigalioja...

|Maža didelių žinių kaina