Vilnietis Remigijus studijuoti verslo vadybos į Vilniaus universitetą (VU) įstojo būdamas 44-ių. Prieš daug metų baigęs technikumą, vyras buvo įstojęs į tuometį Kauno politechnikos institutą, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių studijas turėjo mesti būdamas antrame kurse.
Remigijus prieš keletą metų VU pasirinko neakivaizdines mokamas bakalauro studijas. Tais metais pirmą kartą leista rusų kalbą pripažinti užsienio kalba – tai palengvino studento dalią, nes jis rusų kalbą gerai moka nuo vaikystės. Jam pasisekė ir su matematika – dėstytojas užskaitė prieš 20 metų Kauno politechnikos institute išlaikytą egzaminą.
„Kai paklausėme, ar tiks prieš 20 metų išlaikytas egzaminas, atsakė, kad tiks, nes matematika nesikeitė“, – džiaugėsi pašnekovas, išvengęs aukštosios matematikos egzamino. Jam tereikėjo pateikti tai įrodančią pažymą ir prieš du dešimtmečius gautas pažymys buvo konvertuotas į dešimtbalę sistemą.
„Man jau buvo 44-eri metai, apie baimes negalvojau. Mano nuostabai, dauguma studentų buvo jauni, tik ką baigę mokyklą, aš buvau vienas iš trijų, kurie turėjo per 40 metų. Vis dėlto nesijaučiau pensininkas“, – juokėsi pašnekovas.
Remigijus daug metų sėkmingai dirbo buhalteriu, tačiau pagalvojo, kad reikia baigti tos srities aukštuosius mokslus. Vyras pasakoja esąs žingeidus, tad universitete dėstytos disciplinos buvo įdomios ir naudingos. Jo manymu, žmogui karts nuo karto reikia vienokiu ar kitokiu būdu pasitobulinti, mokslas žmogų lydi visą gyvenimą. Girdi, ne veltui japonai sako, kad svarbiausia žmogaus gyvenime – nuolatinė savišvieta.
Beje, kursinius, referatus ir kitus mokslo darbus Remigijui rašyti reikėjo, kai šalia buvo du mažamečiai vaikai. „Kai yra palaikymas šeimoje, vidinis noras ir motyvacija, žmogus susitvarko. Rašyti darbą iš to dalyko, kurį 15 metų esi dirbęs ir žinai – kas kita, nei pradedančiam“, – aiškina jis.
Praradę realybės jausmą?
Remigijus stojo į mokamas neakivaizdines studijas, taigi nedalyvavo bendrajame priėmime. O ką daryti tiems, kurie mokyklas baigė prieš daugelį metų ir nori stoti bendrojo priėmimo metu?
„Pažymiai penkiabalėje sistemoje dauginami iš dvejetuko ir paverčiami į dešimtainę sistemą, o toliau prilyginama pagal dešimtainę skalę“, – aiškina Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) prezidentas Pranas Žiliukas.
Prilyginimų tvarka numatyta ministro įsakymu. Jame ir išaiškinta, kaip perskaičiuoti prieš keletą ar keliolika metų gautus įvertinimus. „Yra tam tikra metodika, ji suprogramuota mūsų sistemoje, kai pateikiamas atestatas, pagal jo metus balai automatiškai perskaičiuojami“, – sako P. Žiliukas.
Pasak P. Žiliuko, sunku prisiminti atvejų, kad į aukštąsias mokyklas stotų žmonės, mokslus baigę iki nepriklausomybės atkūrimo. Daugiausia pasitaiko tų, kurie mokyklą baigė prieš 10-15 metų.
Turint gerus brandos atestato balus ir juos konvertavus, į daugumą šiandien siūlomų studijų programų įstoti įmanoma. „Yra kitas dalykas – ar žmogus iš tikrųjų bus pajėgus studijuoti? Juk žinios žiauriai senstelėjusios, reikia realybės jausmą turėti“, – svarsto LAMABPO prezidentas.
Beje, jeigu žmogus iki nepriklausomybės baigė 5 metų trukmės studijas, tai prilyginama magistrui ir nemokamos studijos nebepriklauso. Tada galima pretenduoti tik į mokamą vietą.