Tačiau švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė atkirto, kad dabar yra unikali proga įgyvendinti aukštojo mokslo ir studijų reformą. Esą tai reikia daryti, kol valdantieji dar turi entuziazmo ir ryžto. "Reformoms niekada nepasiruošiama. Jei reformoms bus pasirengta, jų ir nebereikės. Mūsų tikslas bendras - kad sistema būtų kuo sklandžiau pertvarkyta", - kalbėjo N.Putinaitė. Jos teigimu, dabar psichologiškai sunku imtis reformos, bet vėliau ją įgyvendinti būtų sudėtinga ir finansiškai.
Prakeiktas krepšelis
Akademinės bendruomenės viršūnėse daugiausia sąmyšio kyla dėl vadinamojo studijų krepšelio, kurio veikimo principų kol kas niekas nežino. "Tas prakeiktas, atsiprašant, krepšelis - politinis sprendimas, ir mes jo nepakeisime. Tačiau reikia padaryti taip, kad bent jau nečiaudėtume nuo jo", - svarstė Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka.
Reforma numato, jog geriausiai vidurines mokyklas baigę abiturientai turėtų teisę į valstybės finansuojamą krepšelį ir galėtų jį "atnešti" į universitetą. Ši suma lyg neliečiamybės statusas apsaugotų studentą nuo įmokų už studijas visus ketverius metus, kol šis gautų bakalauro laipsnį. Valstybės finansuojamiems krepšeliams Vyriausybė nuo ateinančio rugsėjo skiria 51 mln. litų. Kiti studentai turėtų mokėti visą studijų kainą.
"Tačiau ar abitūros egzaminai - tikrai teisingas kriterijus visus 4 metus gyventi kaip rojuje?" - stebėjosi Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Indrė Vareikytė. Jai kyla klausimas, kodėl ŠMM nenumato rotacijos pagal studentų mokymosi rezultatus - bent jau pirmą kursą.
Universitetų vadovų įsitikinimu, dėl krepšelių aukštojo mokslo srityje viena bėda vys kitą. "Lietuvos realybė tokia: korupcija prasidės jau vidurinėse mokyklose - mokinys pažymius nusipirks", - pateikė pavyzdį Rektorių konferencijos pirmininkas prof. Romualdas Ginevičius.
Milijardinis jaukas
Svarbiausi Vyriausybės tikslai einant kokybiškesnio aukštojo mokslo link - įvesti minėtą krepšelį, suteikti universitetams autonomiją ir priversti aukštąsias mokyklas konkuruoti. "Mokslo ir studijų įstatymas surašytas labai gudriai: jis visas nukreiptas į tinklo optimizavimą", - atkreipė dėmesį R.Ginevičius.
Šiems procesams įgyvendinti valdžia metą jauką - 1,6 mlrd. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos. Du trečdaliai šių lėšų bus skirti pastatams atnaujinti ir mokslinei įrangai įsigyti, o trečdalis - mokymams, kokybės ir valdymo sistemoms tobulinti. "Taip pat numatyta optimizuoti tinklą steigiant bendro naudojimo padalinius. Kiekvienam įrangos nepripirksi, todėl bus skatinamas įstaigų bendradarbiavimas", - užsiminė ŠMM Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorius Aurimas Morkūnas.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus mano, jog pinigai yra gera priemonė aukštųjų mokyklų vadovų mąstymui keisti. "Tai - masalas ir paskata, kad universitetai bei institutai ieškotų galimybių, kaip optimizuoti savo veiklą ir savaime susilieti. Manau, racionaliai mąstantys rektoriai eis šiuo keliu", - spėjo E.Butkus. Jis priminė, kad neseniai panašus savanoriško ir drauge primygtinio jungimosi metodas buvo pritaikytas Danijoje. Ten po reformos iš 11 universitetų liko 6.
Nebuvo pakviesti
Vakar švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ES pinigų panaudojimo perspektyvas aptarė su mokslininkų atstovais, nedalyvaujant aukštųjų mokyklų vadovams. Tad Rektorių konferencijos vadovas nustebo, kad nebuvo pakviestas į 1,6 mlrd. litų dalybų pristatymą. "Keista, apie finansavimą mums buvo nepranešta. Sakiau ministrui: kai nedirbame kartu, prasideda tąsymasis už atlapų", - teigė R.Ginevičius.
Kad reformos būtų įgyvendintos, Seimas Mokslo ir studijų įstatymą turi priimti vėliausiai iki balandžio. Apie reformos įtaką šių metų abiturientams ŠMM planuoja informuoti dvyliktokus kitą savaitę.