Iki šiol galiojo tvarka, kad norintiems gauti valstybės finansavimą studijoms nustatoma kokybės kartelė – minimalus egzaminų slenkstis. Dar prieš prasidedant bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas ŠMM informavo, kad į valstybės finansuojamas vietas universitetuose galės pretenduoti tie moksleiviai, kurie bus išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, o į kolegijas – du valstybinius brandos egzaminus.
Tačiau dabar galiojančią tvarką ŠMM paskubomis nusprendė keisti. „Kur stoti“ šaltinių teigimu, jau artimiausiu metu vadinamas minimalus egzaminų slenkstis gali būti koreguojamas. Pagal šiuo metu kuriamą projektą planuojama, kad visi pretenduojantys tiek į kolegijų, tiek į universitetų valstybės finansuojamas vietas turės būti išlaikę po du valstybinius brandos egzaminus. Teigiama, kad ši tvarka galios jau šiais metais. Paklaustas, ar tikrai jau prasidėjus bendrajam priėmimui planuojama keisti geriausiųjų eilės sudarymo tvarką, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius buvo itin nekalbus. „Į šį klausimą negaliu atsakyti. Nesuprantu klausimo. Prašome atsiųsti klausimą elektroniniu paštu, tuomet atsakysime“, – teigė ministras. Tačiau ministro atsakymas taip ir nebuvo gautas.
„Kur stoti“ šaltinių teigimu, G. Steponavičius jau pasirašė įsakymą, kuriuo remiantis bus mažinamas minimalus egzaminų slenkstis visiems stojantiesiems į šalies aukštąsias mokyklas. Po šio sprendimo tikimasi, kad bus paprasčiau atskirti vadinamiems studijų krepšeliams ir studijų stipendijoms skiriamas lėšas, kurios šiuo metu yra viename studijų finansavimo biudžete.
„Žinome, kad nuo šių metų pagal naują tvarką stojantieji į privačias aukštąsias mokyklas pretenduoja ne į studijų krepšelius, bet į studijų stipendijas. O joms papildomų lėšų iš studijų finansavimo biudžeto nėra skirta – tiek vadinamųjų studijų krepšelių, tiek studijų stipendijų lėšos nėra atskirtos. Todėl, manau, šiuo politiniu žingsniu, siekiant apeiti sistemą, norima atskirti studijų stipendijas ir vadinamuosius studijų krepšelius“, – teigė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Vilius Morkūnas.
Tačiau kaip tokie valdžios sprendimai paveiks pretenduojančių į valstybės finansuojamas vietas konkursinio balo skaičiavimo tvarką, dar nėra aišku. Tikimasi, kad ji išliks nepakitusi.
Žinoma tik viena – būsimieji studentai, išgirdę apie galimus valdžios sprendimus, jais neliko sužavėti. Ekonomiką Vilniaus universitete planuojantis studijuoti Rimantas Kačinauskas teigė nesuprantantis tokių ŠMM veiksmų jau prasidėjus bendrajam priėmimui. „Jeigu tikrai toks sprendimas bus priimtas, aš, kaip ir visi dvyliktokai, jausiuosi apgautas. Dar iki kovo pradžios mes turėjome pasirinkti kokių dalykų brandos egzaminus laikysime, nes žinojome, ko būtent reikės norint įstoti į pageidaujamas specialybes. O dabar gali būti, kad man laikyti keturis valstybinius egzaminus visai nereikėjo“, – apgailestavo abiturientas.
Apie naujos tvarkos priėmimą, pagal kurią visiems bus suvienodinami reikalavimai stojant į universitetus ir kolegijas, šiandien patvirtino švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
„Susidūrėme su atvejais, kai mažiau balų surinkę abiturientai gaudavo valstybės finansavimą, o daugiau surinkę - negaudavo. Būdavo taikomi skirtingi slenkstiniai kriterijai baigusiems šiemet, prieš du ir prieš tris metus, o tai taip pat gali būti vertinama kaip ribojantis veiksnys geriausiems, kada jie būtų baigę mokyklas, gauti valstybės finansavimą. Turint galvoje aplinkybę, kad kiekvienais metais, ir ypač šiemet, registruojasi priėmimui vis daugiau stojančiųjų, mokyklas baigusių prieš du ar tris metus. Sprendimas priimtas stojančiųjų labui, siekiant, kad laimėtų geriausiai besimokantys. Pagrindinis kriterijus gauti valstybės finansavimą yra Geriausiųjų eilė. Nustatyti atskirus slenksčius paliekama aukštosioms mokykloms bei jų autonomijai. Pačios aukštosios mokyklos turi nustatyti minimalų balų slenkstį pagal tai, kiek ir kokių žinių reikia. Kai kurios aukštosios tą daro“, – teigė N. Putinaitė.