Kaip pasakojo pirmakursė Urtė, tiek kainuoja užpilami makaronai, jos ir draugų vadinami „bomžpakiais“.

„Nežinau, kodėl taip vadinasi, tikriausiai tokių „bomžai“ net nevalgo. Aš irgi neperku, nes į sausų makaronų pakuotę atskirai dedami prieskoniai – vieni gliutamatai. Bet draugas perka. Prieskonius išmeta, o užsibarsto česnakine druska ir pipiriukais, kuriuos visada su savimi nešiojasi“, - pasakojo savarankiškai gyventi pradėjusi devyniolikmetė.

Paklausta, iš kur gauna vandens „bomžpakiams“ užpilti, studentė minėjo parduotuves, kuriose klientai gali patys pasidaryti arbatos ir kavos.

Pagrasino, kad už karštą vandenį ims 1,20 Lt

„Dauguma pardavėjų, kai paprašom, užpila vandeniu. Kitos ne. Bet negi karšto vandens gaila?“ - svarstė Urtė, prisimindama, kad viena pardavėja, įpylusi jiems karšto vandens, pasakė, kad už jį turėtų imti litą dvidešimt centų.

Tiesa, kasdien kavinėms pinigų nešvaistantys jaunuoliai paprastai nesirenka pigiausių užpilamų makaronų, tačiau ir už 2,5-3,5 Lt perka nedažnai. „Tie tai jau prabangūs, su savu indeliu, visokiais grybais būna“, - pasakojo Urtės bendramokslė Milda.

Kai merginos su draugais vasarą „tranzavo“ į Nidą, prisipirko užpilamų sriubyčių ir „bomžpakius“ suberdavo į jas. „Kiek brangiau išeidavo, bet visai skanu“, - prisiminė Milda.

Gyrė naująją VU biblioteką

Taupantys jaunuoliai parduotuvėse į savus puodelius užsipila pačių atsineštos arbatos ar kavos – „trys viename“. Kaip pastebi Urtė, pastaroji gal ir nėra pati sveikiausia, bet „nuo kelių puodelių per dieną nieko neatsitiks“.

„Gaila tik, ne visada mieste gauni karšto vandens. Visai kitaip – naujojoje Vilniaus universiteto bibliotekoje. Ten yra ne tik karšto, šalto vandens aparatas, bet ir mikrobangų krosnelė atsineštam maistui pasišildyti. Pavalgyti galima prie kavinės staliukų ir niekas nepyksta“, - pasidžiaugė studentė.

Kadangi ant stalelių - cukrinės su cukrumi, juo studentai kartais pasisaldina ir savo arbatą ar kavą.

Legendinis batonezas

Pigaus maitinimosi srityje tobulėjantis moksleivis Tadas DELFI pasidalijo savo legendinio patiekalo – batonezo idėja. Kaip paaiškėjo, tai ilgas prancūziškas batonas su majonezu.

Paklausta, ar tai jau prabangus patiekalas, jo draugė nebuvo tikra: „Nežinau... Tiesiog daug jo būna“.

„O štai jei nori ir atsigerti, ir pavalgyti, galima daryti taip: nusiperki tris butelius alaus, juos išgeri, priduodi taros supirktuvėje ir nusiperki „bomžpakį“ , - patirtimi dalijosi Tadas.