Tokį variantą studentams siūlo ne tik moterų, bet ir vyrų vienuolynai. Viename jų – Šv. Jono Teologo, kuris įsikūręs Vilniaus Antakalnio rajone, lankėsi DELFI.
Pirmame vienuolyno aukšte – studenčių merginų namai, antrame aukšte – studentams vaikinams skirti erdvūs dviviečiai kambariai.
„Turime vieną bendrą kambarį, kuriame vakarojame patys ir priimame svečius. Vieną mėnesio trečiadienį tradiciškai einame vakarieniauti pas brolius, o kitą mėnesį patys ruošiame jiems ir sau kažką skaniai pavalgyti. Esame kepę lazaniją, picą, nes būna daug žmonių“, – vedžiodamas po patalpas pasakojo vasarai gyventi bendrabutyje likęs Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentas Henrikas Dapkus.
Kviečia maldai
Vienam studentui gyvenimas pas brolius kainuoja 320 litų per mėnesį. Henrikas mano, jog tai – simbolinė auka už būstą ypatingoje Vilniaus vietoje.
„Nuo namų Antakalnyje iki Saulėtekio troleibusu važiuoju 15 minučių. Man labai patogu. O į centrą einu pėsčiomis – geras pusvalandukas ir senamiestyje“, – sakė iš Šiaulių studijuoti atvykęs vaikinas.
Pirmaisiais metais kambaryje jis gyveno su muzikantu, tad, sako, liūdna nebuvo: „Atvirkščiai – labai smagu“.
Studentų namai orientuoti į tikinčius vaikinus. Kaip pasakojo H. Dapkus, vakarais 22 val. į koplyčią gyventojai kviečiami bendrai maldai.
„Jei esi tikintis žmogus, studijuojant tau svarbios ne tik profesinės žinios, bet ir dvasinis pasaulis, kuris turi tobulėti. Krikščioniškame gyvenime svarbi bendruomenė, tad esu labai patenkintas, kad galiu gyventi su draugais vaikinais, kurie vertybiškai artimi ir yra labai įdomūs žmonės. Pernai gyveno architektas, muzikantas, aš pats – fizikas. Bendrauti ne tik su bendrakursiais, bet su labai įvairiais žmonėmis yra daug įdomiau“, – sakė studentas.
Klausia, ar gali atsivesti merginą
Vienuolyne nebuvę žmonės klausia, gal čia negalima linksmintis, klausytis muzikos, vaikinui negalima atsivesti draugės, o merginai – draugo.
Henriko teigimu, tai netiesa: „Yra taisyklė, kad merginos pas mus nenakvoja, nes čia – vaikinų studentų namai. Tačiau dieną bendrame kambaryje ar virtuvėje pietaujam su atėjusiais, netgi surengiam pasilinksminimų“.
Pasak vaikino, broliai jonitai gerbia tylą, ramybę ir studentai to paiso. Tačiau tai nereiškia, kad savo kambaryje negali garsiai paklausyti muzikos.
„Nėra nustatyta ir iki kurios valandos grįžti. Žodžiu, gyvename taip, kad netrukdytume vieni kitiems, o kažkokių draudimų ar mistiškų dalykų, kuriuos žmonės priskiria vienuolynui, manydami, kad tai tamsi, šalta liūdesio ir verksmų vieta, nėra“, – juokėsi gyventojas.
Populiarus stalo tenisas
Rudenį, kai susirenka visi studentai, broliai tradiciškai juos kviečia į susipažinimo savaitgalį. Antradienio vakarais studentai dalyvauja jaunimo Mišiose, į kurias renkasi jonitų bendruomenės jaunimas.
„Man patinka, kad čia galima laisvai pabendrauti su broliais, kurie yra labai įdomūs žmonės ir, beje, labai gerai žaidžia stalo tenisą. Prieš susitinkant reikia gerai pasitreniruoti“, – sakė Henrikas.
Studentai naudojasi bendra virtuve, turi tris šaldytuvus. Tvarką prižiūri pagal grafiką. Erdviame koridoriuje – stalo tenisas, atsilenkimams skirtas suolelis, savadarbis skersinis prisitraukimams.
Kambariuose – būtiniausi, paprasti baldai. Koridoriaus gale du dušai, tualetai. Kaip juokauja Henrikas, palyginti su kitais studentas, gyvenantys pas jonitus – ponai: turi skalbimo mašiną, drabužių džiovyklą ir net lygintuvą.
Tradicinių studentiškų būstų privalumai
Kaip DELFI sakė šiuo metu būsto ieškantys būsimi pirmakursiai, bendrabutis – pigesnis variantas už aprašytuosius studentų namus. Jeigu jis prie fakulteto, kuriame mokomasi, didžiausias privalumas, kad viskas šalia. Vilioja ir nedidelė kaina.
Kita vertus, dažno bendrabučio minusas – prastos buitinės sąlygos ir, kaip sako patys studentai, kad viskas bendra.
Daugiau privatumo norintys jaunuoliai ieško nuomojamų butų, kad būtų pigiau, renkasi didelio ploto ir gyvena po 4, 5, 6.
„Dideli butai, specialiai pritaikyti studentams, dabar iš tiesų populiarūs. Patraukliausi su bendra virtuve, bendra svetaine ir atskirais kambariais. Bendrose patalpose šeimininkai pastato kokį stalo futbolą ir nuomoja atskirus kambarius, už tai prašydami nuo 500-600 litų. Gali būti ir mažiau, priklausomai nuo šildymo sezono. Tai gana populiarus variantas, bet brangesnis. Kita vertus, atskirame kambaryje gali labiau jaustis, kaip namuose“, – pripažino ir H. Dapkus.
Kaip pastebi studentai, ne bendrabučiams ar studentų namams, o nuomojamiems butams pirmenybę paprastai teikia poros ir didesnių pajamų šeimų atžalos.
Vilniuje – didžiausia pasiūla ir paklausa
Kaip DELFI teigė skelbimų portalo Alio.lt projekto vadovas Nerijus Paketūras, vieno kambario ekonominės klasės butų pasiūla didžiausia Vilniuje. Čia didžiausia ir jų paklausa.
Alio.lt duomenimis, 400-1000 litų nuomos kainų ribose sostinėje dominuoja butai, už kuriuos šeimininkai norėtų gauti 700-800 litų nuompinigių. Už komunalinius patarnavimus mokama papildomai.
Antroje vietoje pagal populiarumą 600-700 litų per mėnesį kainuojantys vieno kambario butai senos statybos namuose ir 800-900 litų per mėnesį kainuojantys naujos statybos ar patogesnėse miesto vietose esantys vieno kambario butai.
Atokesniuose rajonuose vieno kambario butą galima išsinuomoti ir už 400-500 litų per mėnesį.
Kaip pastebi N. Paketūras, prieš mokslo metus suaktyvėjusi ir kambarių nuoma. Alio.lt skelbimuose dažniausiai minimos kambario nuomos kainos – nuo 250 iki 350-400 litų. „Tiek kambario Vilniuje nuoma paprastai kainuoja jau su komunaliniais patarnavimais ir atskirai už juos mokėti nebereikia”, – sakė Alio.lt projekto vadovas.
