aA
Praėjus metams po studijų daugiausia absolventų įsidarbina reklamos ir rinkodaros specialistais, antra dažniausia specialybė – pardavėjai. Tokias tendencijas atskleidžia Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) profesinio informavimo įrankis.
Pirkimas
© DELFI / Domantas Pipas

Toliau populiariausių specialybių penketuko sąraše rikiuojasi politikos ir administravimo specialistai, buhalteriai ir vadybos bei organizavimo analitikai.

STRATA sukurtame profesinio informavimo įrankyje taip pat galima pasitikrinti, kur per pirmuosius metus po studijų įsidarbina įvairias studijas baigę absolventai (25 metų amžiaus grupė).

Pavyzdžiui, parduotuvių pardavėjais dažniausiai įsidarbina vadybos studijas pasirinkę asmenys (190 arba 9 proc. apklaustųjų), antroje vietoje – verslo studijas pasirinkę asmenys (167 arba 8 proc. apklaustųjų), trečioje – medicinos ir sveikatos (127 arba 6 proc.), ketvirtoje – pedagogikos (108 arba 5 proc.), penktoje – komunikacijos (102 arba 5 proc.).

Net 39 proc. (3517) parduotuvių pardavėjais įsidarbinusių asmenų nurodė, kad nėra baigę pirmosios pakopos studijų, 25 proc. (2234) nurodė, kad yra įgiję tik vidurinį išsilavinimą. Pirmosios pakopos auštojo mokslo diplomus nurodė turintys 24 proc. arba 2141 asmuo.

Vidutinės tokį darbą dirbančių asmenų pajamos – 465 eurai.

Studente, pasitikrink, ką dirba tavo pasirinktas studijas baigę absolventai: viltys gali dužti
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

STRATA nurodo, kad duomenys surinkti iš Švietimo valdymo informacinės Sistemos (ŠVIS) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) 2015–2017 m. aukštųjų mokyklų absolventų duomenų: baigtos studijų kryptys, aukštosios mokyklos, studijų finansavimo tipas, vidutinės pajamos, profesija ir panašiai.

Gausiausios profesijos – nebūtinai prestižinės, bet dirba įvairių sričių specialistai

Remiantis „Sodros“ duomenimis, profesijų pagal didžiausią apdraustųjų skaičių pirmasis penketukas atrodo taip: sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, parduotuvių pardavėjai, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, reklamos ir rinkodaros specialistai, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai.

STRATA įrankyje nurodoma, kad sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais dažniausiai įsidarbina vidurinį išsilavinimą turintys asmenys (51 proc. arba 361 apklaustasis). 15 proc. arba 103 apklaustieji nurodė, kad yra baigę pirmosios pakopos studijas. 27 apklaustieji nurodė, kad yra baigę sausumos transporto inžinerijos studijas, 18 – verslo studijas, 8 – elektronikos ir elektros inžineriją, o dar 6 – vadybą.

Šį darbą pasirinkę asmenys vidutiniškai uždirba 561 eurą.

Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų atlygis kiek viršija 900 eurų. 38 proc. tokį darbą dirbančių asmenų nurodė, kad yra baigę pirmosios pakopos studijas.

Vadovo darbą, STRATA duomenimis, dažniausiai dirba verslo, ekonomikos, vadybos, bendrosios inžinerijos ir teisės studijas baigę asmenys.

Reklamos ir rinkodaros srityje taip pat daugiausia tokių asmenų, kurie baigę verslo studijas, – 20 proc. apklaustųjų. Kiti nurodė baigę vadybos, komunikacijos, ekonomikos ar rinkodaros studijas.

Daugiau nei pusė, 55 proc., nurodė, kad yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, antra dažniausia tokį darbą dirbančių asmenų grupė – vis dar nebaigę pirmosios pakopos studijų. Tik 16 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra įgiję tik vidurinį išsilavinimą.

Stebina asmenų, dirbančių biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais studijų patirtis. Nors daugiausia tokį darbą dirbančių asmenų nurodė, kad yra įgiję tik vidurinį išsilavinimą, tačiau 20 proc. arba 163 apklaustieji nurodė, kad yra baigę pirmosios pakopos studijas. Dar 223 asmenys nurodė, kad pirmosios pakopos studijų nebaigė, 55 nurodė, kad nėra baigę vientisų studijų.

Valytoja
Valytoja
© Shutterstock

26 proc. valytojais, kambarinėmis ar pagalbininkais dirbančių asmenų, baigusių pirmosios pakopos studijas, nurodė, kad studijavo farmaciją, 11 proc. – burnos priežiūrą, dar 11 proc. – slaugą, 9 proc. – pedagogiką, 7 proc. – finansus.

Nurodoma, kad tokį darbą dirbančių asmenų vidutinės mėnesio pajamos sudaro 365 eurus.

Gausiausios pajamos

Daugiausia pajamų praėjus metams po studijų baigimo, STRATA duomenimis, gauna programų sistemų, informacijos sistemų, informatikos, aeronautikos inžinerijos ir visuomenės saugumo studijas baigę absolventai.

Programinės įrangos kūrėjais dirbantys asmenys nurodė, kad yra baigę programų sistemas, informatikos inžineriją, informatiką, elektronikos ir elektros inžineriją arba informacijos sistemas. Net 60 proc. nurodė, kad yra baigę pirmosios pakopos studijas, dar 28 proc. nurodė, kad pirmosios pakopos studijų dar nėra baigę.

Studente, pasitikrink, ką dirba tavo pasirinktas studijas baigę absolventai: viltys gali dužti
© Shutterstock

Orlaivių pilotais (ar pasirinkę giminiškas profesijas) dirbantys asmenys nurodė, kad jų vidutinis mėnesio atlyginimas – 3376 Eur. Absoliučiai visi, 100 proc., apklaustųjų nurodė, kad yra baigę aeronautikos inžinerijos studijas.

Ką dirba humanitarai, o ką – tiksliukai?

STRATA įrankyje nurodoma, kad penkios populiariausios specialybės, kurias praėjus metams po studijų (baigus 2017 metais) pasirinko studijavusieji humanitarinius mokslus, yra šios: reklamos ir rinkodaros specialistai, vadybos ir organizavimo analitikai, parduotuvių pardavėjai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai bei bankų kasininkai ar giminiškų profesijų tarnautojai.

Matematikos mokslus pasirinkę studentai po studijų baigimo dažniausiai dirba vadybos ir organizavimo analitikais, reklamos ir rinkodaros specialistais, buhalteriais, finansų analitikais arba sistemų analitikais.

Menų studijas pasirinkę studentai praėjus metams po studijų baigimo dažniausiai dirba parduotuvių pardavėjais, statybos architektais, muzikantais, atlikėjais ar kompozitoriais, grafikos ar multimedijos dizaineriais arba reklamos ar rinkodaros specialistais.

Inžinerijos mokslus pasirinkę studentai po studijų dažniausiai dirba statybos inžinieriais, technologijų ir gamybos inžinieriais, reklamos ir rinkodaros specialistais arba variklinių transporto priemonių mechanikais ir taisytojais.

Studente, pasitikrink, ką dirba tavo pasirinktas studijas baigę absolventai: viltys gali dužti
© DELFI / Karolina Pansevič

Teisės studijas baigę absolventai dažniausiai dirba politikos ir administravimo specialistais, apsaugos darbuotojais, teisininkais, teisės specialistais arba jaunesniaisiais valstybės tarnybų specialistais.

Žemės ūkio mokslus pasirinkę studentai po studijų dažniausiai dirba parduotuvių pardavėjais, žemės ir miško ūkio bei žuvininkystės specialistais, jaunesniaisiais miško ūkių specialistais, nekvalifikuotais darbininkais arba pardavėjais.

Gyvybės mokslus pasirinkę studentai po studijų dažniausiai dirba biologais, botanikais, zoologais, chemikais, gyvosios gamtos mokslų technikais, parduotuvių pardavėjais, sandėliavimo tarnybos tarnautojais.

Informatikos mokslus pasirinkę studentai po studijų dažniausiai dirba programinės įrangos kūrėjais, taikomųjų programų kūrėjais, duomenų bazių ir tinklų specialistais ar sistemų administratoriais.

Veterinarijos mokslus baigę absolventai dažniausiai dirba gyvūnų higienos ir priežiūros darbuotojais, vaistininkais ar parduotuvių pardavėjais.

Daugiau informacijos apie įvairias specialybes galima rasti STRATA įrankyje.

STRATA: stebina parduotuvių pardavėjų išsilavinimas

STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas teigė, kad šis profesinio informavimo įrankis skirtas abiturientams, planuojantiems tolimesnę veiklą po mokslų, bei mokytojams, tėvams ir karjeros specialistams.

Jo teigimu, labiausiai stebina tai, kad aibė įvairių specialybių absolventų dirba parduotuvių pardavėjais, nors pastebimas aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas.

„Pastebima tendencija, kad, kalbant apie baigusiuosius STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos – DELFI) programas, profesijų pasiskirstymas yra siauresnis nei turint omeny baigusiuosius socialinius ar humanitarinius mokslus, tačiau duomenys imami krypties lygmeniu, o kryptys – tai skirtinga programų įvairovė, tad vertinti absolventų profesijų pasiskirstymo pagal kryptis tiksliai negalėtume“, – teigė G. Jakštas.

Gintautas Jakštas
Gintautas Jakštas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

STRATA atstovas patarė dar prieš pasirenkant studijas pagalvoti, ką norėtųsi veikti po penkerių ar dešimties metų. „Dauguma abiturientų rinkdamiesi studijas galvoja ne tik apie pačias studijas, kad būtų įdomu studijuoti, studijų aplinką, procesą, tačiau svarbus faktorius yra galimybė pritaikyti įgytas kompetencijas ir sukauptas žinias. Mano rekomendacija renkantis studijas ir būtų pirmiausia galvoti apie tai, ką nori veikti po 5–10 metų. Tada ieškoti, „ką turiu padaryti, kad to pasiekčiau“, – kalbėjo G. Jakštas. – Jeigu svajojama būti gydytoju, atsakymas labai paprastas – reikia studijuoti mediciną, tačiau daugeliu atveju jis kiek sudėtingesnis.

Beje, galima išsirinkti profesijas, kurios atrodo įdomiausios, daugiau apie jas pasidomėti, galbūt kreiptis į kompanijas dėl praktikos. Ir jeigu suprantama, jog norint dirbti svajonių darbą reikalingas aukštasis išsilavinimas, galima įsivertinti, kokias programas baigė dauguma dirbančiųjų šį darbą.“

Studente, pasitikrink, ką dirba tavo pasirinktas studijas baigę absolventai: viltys gali dužti
© DELFI / Domantas Pipas

Pašnekovas pridūrė, kad vis dėlto mokslas nesibaigia vos užvėrus mokyklos ar universiteto duris. „Svarbu nepamiršti, kad mokymasis nesibaigia baigus mokyklą ar universitetą, – norint nenutolti nuo darbo rinkos, reikia nuolat ir įvairiais būdais gilinti ir plėsti įgūdžius bei žinias“, – pridūrė G. Jakštas.

Profesinio informavimo įrankiu galima pasitikrinti, kokio atlygio praėjus metams po studijų gali tikėtis įvairių studijų krypčių studentai.

Įrankyje taip pat galima palyginti, kokį atlygį praėjus metams po studijų gauna tie, kurie įstojo 2015, 2016 ar 2017 metais. Taip pat lyginami ir universitetinių bei kolegijinių studijų krypčių absolventų atlygiai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
2.8571

Top naujienos

DELFI reportažas iš gaisro iškankinto kaimo: primena Černobylį, nėra žmonių, žūsta gyvūnai papildyta 16:38 (260)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Kauno klinikose nukentėjusios paauglės mama: gydytojas prašė apie tai niekam nepranešti, siūlė kompensaciją (448)

Penktadienį vakare per Lietuvą nuskriejo žinia, kad paauglei iš Jonavos Kauno klinikose į...

Kainos svetur: kiek už duoną ar bananus teks sumokėti Emyratuose (121)

Jungtiniuose Arabų Emyratuose tikrai ne visur vienodos kainos – Abu Dabis ar Dubajus jau...

Sekmadienį yra didelė tikimybė pagerinti Lietuvos orų rekordą (9)

Šeštadienį mūsų laukia dar viena labai šilta ir graži diena. Naktį vietomis tvyrojęs rūkas...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl „valstiečiams“ nepavyko nukopijuoti Lenkijos valdančiųjų sėkmės? (101)

Jei kitą savaitę Seimo nariai nuspręstų išsilaisvinti nuo tarnystės Lietuvai ir paskelbtų...

Didžiosios Britanijos parlamentarai pritarė pasiūlymui 3 mėnesiams atidėti „Brexit“ Johnsonas delsti nenori. Papildyta 17:24 (81)

Šeštadienį Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmų deputatai balsavo dėl pataisos,...

Dirba veikiančiame ugnikalnyje, iš kurio sklinda odą ėdantys nuodai: visa tai – dėl „velnio aukso“ (6)

Tiršti dūmai uždengia dangų virš Ijeno kalno, o ore tvyro sudegusių degtukų kvapas. Iš...

Persirengėliai Niujorko „Comic Con“: ar atpažinsite šiuos veikėjus?

Per pastaruosius porą dešimtmečių cosplay (persirengimas pop kultūros veikėjais) tapo...

Kauno Dainavos rajonas: buvęs „Centrinis purvynas“ ir požeminis upelis (20)

Dainava – dabar viena tankiausiai ir gausiausiai gyvenamų Kauno miesto dalių – buvo sukurta...