Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, per didelius mokesčius už studijas 2004-aisiais rinko net 9 iš 17 universitetų.
Labiausiai dėl to nukentėjo Klaipėdos universiteto neakivaizdinio skyriaus studentai, už ekonomikos ir vadybos studijas sumokėję po 4 tūkst. 140 litų. Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus S. Vengrio teigimu, pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuota šių studijų kaina yra 1 tūkst. 355 litai.
Per didelius mokesčius už kai kurias studijų programas rinko ir Lietuvos žemės ūkio akademija, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Teisės, universitetai, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vytauto Didžiojo, Vilniaus, Šiaulių universitetai.
Minėtų aukštųjų mokyklų studentai už studijas sumokėjo mokslo metų pradžioje, pasirašydami sutartis su universitetais. Tie, kurių buvo paprašyta per daug, - taip pat.
Pasak S. Vengrio, aukštosios mokyklos 10 metų pačios nustatinėjo įmokų dydį tiems studentams, kurie moka visą studijų kainą. Tačiau praėjusiais metais priimta Aukštojo mokslo įstatymo pataisa įpareigojo aukštąsias mokyklas imti ne didesnius mokesčius už mokslą negu apskaičiuota pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.
"Paskaičiavus studijų kainą paaiškėjo, kad kai kurie universitetai už mokslą renka per dideles, o kai kurie - per mažas įmokas", - teigė ministerijos sekretorius, pabrėždamas, jog taip atsitiko dėl to, kad universitetai nustatė mokesčius ne pagal realias paslaugų kainas, o pagal rinkos sąlygotą studijų programų pasiūlą ir paklausą.