aA
Tarp gausiausiai valstybės finansuojamų studijų šiemet – teisės, politikos mokslų, psichologijos specialybės – tos, kurių atstovai mažai šansų įsidarbinti turi ne tik šiemet – nedaug jų bus ir po ketverių metų. Taip LRT.lt sako darbo rinkos ekspertai Laura Duksaitė-Iškauskienė bei Andrius Francas. Pasak jų, darbo rinka per ketverius metus kardinaliai tikrai nepasikeis, tad tų specialistų, kurių perteklius yra šiandien, staiga nepradės trūkti.
Studentai
© Organizatorių nuotr.

Šiemet tarp gausiausiai valstybės finansuojamų studijų programų universitetuose greta programų sistemų ar medicinos, galima matyti teisės, politikos mokslų, ekonomikos, multimedijos ir kompiuterinio dizaino, psichologijos specialybes.

Darbo biržos pateikiamas „Įsidarbinimo galimybių barometras 2018“, sudarytas remiantis darbdavių apklausų duomenimis ir Darbo biržos specialistų ekspertine nuomone, nurodo, kad šiemet mažai galimybių įsidarbinti turi teisės, politikos ir administravimo, ekonomikos, grafikos ir multimedijos dizaino specialistai. Psichologai, barometro duomenimis, šiemet turi vidutines galimybes susirasti darbą.

Kitaip tariant, daugiau nei trečdalis studentų, kurie yra priimti į gausiausiai valstybės finansuojamas vietas universitetuose, turėtų mažai šansų įsidarbinti, vertinant iš šių metų perspektyvos. Tačiau ar panašios įsidardinimo galimybės galėtų būti po ketverių metų? O gal darbo rinka tokia dinamiška, kad specialistų, kurių rinka yra persisotinusi, staiga ims stigti?

Rengia būsimus bedarbius?

LRT.lt kalbinti pašnekovai sutinka: mažos kai kurių profesijų atstovų galimybės įsidarbinti (dėl jų pertekliaus ar mažų atlyginimų) per ketverius metus pernelyg nepasikeis.

„Darbo rinka per ketverius metus kardinaliai tikrai nepasikeis, tad tų specialistų, kurių perteklius yra šiandieną, staiga nepradės trūkti. Nebent netikėtai pradės augti kažkokia nišinė sritis, arba ateis nauji investuotojai.

Apie teisininkus mes kalbame jau daug metų. Labai gaila, kad tie šviesūs vaikai vėliau dirba ne pagal specialybę arba, dar blogiau, išvažiuoja į užsienį. Psichologų poreikis valstybinėse institucijose yra, tačiau atlyginimai maži ir niekas nenori ten dirbti. Yra ir didelis slaugos specialistų poreikis, tačiau, pavyzdžiui, pernai Klaipėdos kolegiją baigė 90 slaugos specialisčių ir visos jos išvažiavo į užsienį. Valstybė nesugeba sureguliuoti valstybinio sektoriaus poreikio“, – kalba personalo paieškos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris A. Francas.

Tokios pat nuomonės laikosi ir vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė

„Tikrai nemanau, kad tų profesijų atstovų, kurių šiuo metu yra perteklius, po ketverių metų staiga ims stigti. Pavyzdžiui, psichologai nėra ta profesija, kurios atstovai per artimiausius ketverius–penkerius metus išeis į pensiją. Šiems žmonėms sunku rasti darbą ir todėl, kad valstybinis sektorius samdo nepakankamai, jiems mokamas labai mažas darbo užmokestis. Darbo rinka per ketverius metus labai stipriai nepasikeis.

Na, o tai, kad žmonės stoja į ekonomiką, yra sveikintina, nes baigusių ekonomiką ar verslo vadybą žmonių labai reikia, nors tokios profesijos kaip ekonomistas nebeturime. Rinkoje ji vadinama visiškai kitaip: finansų analitikai, finansų vadovai. Visi šie žmonės ateina iš ekonomikos ar verslo vadybos studijų“, – pažymi pašnekovė.

ŠMM turėtų užsiimti didesne reguliacija

A. Francas teigiamai vertina pokyčius švietimo sistemoje, tačiau, anot jo, pernelyg mažai atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius, priimant studentus, nepaisant Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užmojo vykdyti priėmimą.

„Esama studijų, kurias apmoka darbdavys, o tuomet jas baigęs studentas dirba kompanijoje, investavusioje į žmogų pinigus. Tokia pat praktika turėtų būti su valstybei reikalingomis pozicijomis, nes mes prarandame protus ir pinigus, kuriuos mokame kaip mokesčių mokėtojai.

Tendencijos geros, tačiau tikiuosi ŠMM ir kitų ministerijų bendradarbiavimo, nes valstybės poreikis turi ir gali būti labai aiškus. O tuomet galima skirti tikslinį finansavimą, tarkime, Jonui iš Rietavo, kad baigęs studijas jis grįžtų dirbti į Rietavą matematikos mokytoju. Teikčiau pirmenybę žmonėms iš regionų, nes jiems nebaisu į juos grįžti. Reikia apskaičiuoti, kiek pedagogų išeis į pensiją, kaip suveiks mokyklų tinklo optimizavimas, kiek reikės mokytojų. Ta visa informacija yra, tik kažkodėl ja nesugebama pasinaudoti“, – kalba A. Francas.

Pašnekovas pastebi, kad Lietuvoje parengiama, pavyzdžiui, per daug odontologų, tad galbūt verta jų grupę rengti kas ketverius metus, kurį laiką nefinansuoti studijų.

„Lygiai taip pat ir su teisininkais. Laisvų darbo vietų teisininkams – nulis. Norintys studijuoti gali susimokėti už mokslus, bet reikia nutarti, kad valstybė to nedarys, nes jos prioritetai šiuo metu yra kiti. Tai, kad šios studijos yra finansuojamos – absurdas, nors priimamų studentų skaičiai ir mažėja. Kuriam laikui valstybės finansuojamų studijų vietų teisininkams turi sumažėti iki nulio“, – sako jis.

Savo ruožtu L. Duksaitė-Iškauskienė teigia mananti, kad atidžiau studijas turėtų rinktis patys abiturientai.

„Sakyčiau, kad abiturientams, renkantis studijas, reikia atidžiau žiūrėti į galimybes darbo rinkoje. Konkretus žmogus prie darbo rinkos prisitaiko greičiau nei sugeba sureaguoti valstybės institucijos. Labai svarbu atsakingai rinktis aukštąją mokyklą ir profesiją, kuri būtų kaip įmanoma labiau pritaikoma. Tai turi būti arba labai platus išsilavinimas, o tuomet – specializacija darbo rinkoje, arba labai siaura specializacija“, – pataria pašnekovė.

Studijuojančiųjų mažai perspektyvias specialybes mažėja

Švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Vilūno teigimu, ŠMM jau šiemet padidino valstybės finansuojamų vietų skaičių darbo rinkai reikalingiausioms studijų programoms, tačiau visiškai nefinansuoti dalies studijų programų negali.

„Šiemet, atsižvelgiant į darbo rinkos tendencijas, apie 50 proc. padindintas valstybės finansuojamų vietų skaičius į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose. Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 proc. padidintas matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės mokslų studijų kryptyse.

ŠMM tikslas – kreipti stojančiųjų srautus link aiškiai identifikuojamų darbo rinkos poreikių, kad stojantieji aiškiai matytų, kad tose kryptyse yra geros sąlygos gauti valstybės finansuojamas studijų vietą ir perspektyvią karjerą. Teisės ir vadybos valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažintas jau prieš keletą metų, atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje“, – LRT.lt sako G. Vilūnas.

Pašnekovas pastebi, kad, MOSTA duomenis, 6 mėn. po studijų baigimo dirba 80 proc. ekonomikos, 77 proc. viešojo administravimo, 73 proc. teisės ir 50 proc. dizaino krypties studijas baigusių absolventų. Tik kiek daugiau nei pusė visų studijas baigusiųjų dirba aukštos kvalifikacijos darbuose, daugiausia ekonomikos (58 proc.) ir teisės (52 proc.).

Pasak G. Vilūno, ekonomikos, politikos mokslų, teisės ir viešojo administravimo studijų kryptis renkasi ir tie studentai, kurie už studijas susimoka patys.

„Pavyzdžiui, 2013-aisiais į valstybės finansuojamas ekonomikos studijas buvo priimti apytiksliai 500 studentų, o valstybės nefinansuojamas vietas – beveik tris kartus daugiau – 1400. Tais pačiais metais į teisės studijų valstybės finansuojamas studijų vietas buvo priimti apytiksliai 500 asmenų, o į valstybės nefinansuojamas vietas – penkiskart daugiau – 2600.

2017-aisiais universitetams pritaikius 3, o kolegijoms – 1,6 balų kartelę, į valstybės nefinansuojamas ekonomikos studijas įstojo 490 studentų, teisės – 1400. Įstojusiųjų į ekonomikos ir teisės valstybės finansuojamas vietas šiuo laikotarpiu sumažėjo atitinkamai 10 ir 30 proc.“, – skaičiuoja švietimo ir mokslo viceministras.

Tačiau, pasak jo, visiškai neberengti tam tikros srities specialistų nebūtų racionalu – ne tik dėl to, kad situacija darbo rinkoje gali pasikeisti ir turi būti išlaikoma specialistų rengimo bazė, bet ir dėlto, kad gerai besimokantys abiturientai turi teisę pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą savo pasirinktoje studijų kryptyje.

„Kita vertus, abiturientas turi teisę rinktis ne tik valstybės finansuojamas, bet ir mokamas studijas, atsižvelgdamas į savo interesus. Patirtis rodo, kad net jei darbo rinkoje nėra didelio specialistų trūkumo, motyvuotas absolventas randa arba pats susikuria sau darbo vietą rinkoje“, – tikina pašnekovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Paksą į prezidento postą vedęs Katkevičius: viskas yra taip pat, pamokų neišmokome (334)

2002 metais Lietuvoje vykę prezidento rinkimai nustebino ne vieną analitiką. Nors 2001 m. apklausos...

Pensijų pokyčiai palies visus: kitąmet reikės apsispręsti, kaip elgsimės su savo pinigais (180)

Nuo kitų metų pensijai kaupsime kitaip nei tai darėme iki šiol. Visi jaunesni nei 40 metų...

Liudininkai pasakoja apie Strasbūre kilusią paniką: žmonės lakstė ir verkė ant tilto sužeistąjį radęs vyras: po 45 min. liovėmės gaivinti (1)

Prancūzijos policija trečiadienį tebeieško asmens, nušovusio tris žmones ir sužeidusio dar...

Bloomberg ekspertas: su Vokietijos skola dedasi kažkas neaiškaus (29)

Krentantis Vokietijos vyriausybės skolos pajamingumas – klasikinės „atsitraukimo“ strategijos...

Po šūvių Strasbūre – milžiniškos saugumo pajėgos: yra žuvusių, nukentėjusieji kritinės būklės atnaujinta 07.20 (490)

Prancūzijoje, Strasbūre po šaudynių netoli miesto kalėdinės mugės mažiausiai vienas asmuo...

Pranckietis: tai įnešė daug ramybės į Lietuvos gyvenimą nemano, kad biudžetas sulauks prezidentės veto (59)

Biudžeto priėmimas įnešė ramybės ir pasitikėjimo į Lietuvos gyvenimą, o svarstymo atidėjimas...

Kaunietis garaže slepia itin retą „Mercedes-Benz“ – tokių pasaulyje tik du (35)

„Parduosiu, jei reikės širdį ar kitą organą pirkti“, – juokiasi Stanislovas Bartkevičius,...

Nauji ministrai – tik kitais metais (5)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, jog trys nauji ministrai tikriausiai prisieks per...

Daužydamas viską, kas pakliuvo, į žiedinę sankryžą įskriejo BMW – girtas vairuotojas vežėsi vaiką (15)

Trečiadienio naktį, 2.05 val., policija gavo pranešimą, kad Klaipėdoje, Šilutės pl. ir Baltijos...

Iš šalies iškrausto lauko tualetus: kaip lietuviams sekasi atsisakyti seno įpročio? (24)

Lietuvos kaimuose dar tikrai galima pamatyti nedidelių, medinių stačiakampių išviečių, liaudyje...