Dramatišką berniukų ir mergaičių rezultatų skirtumą atskleidė neseniai paskelbtų Tarptautinio matematikos ir gamtos mokslų tyrimo (TIMSS) ir Tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo (PIRLS) rezultatai.
„Dėl berniukų mokymosi rezultatų reikėtų labai stipriai sunerimti. Apie berniukų ir mergaičių mokymosi pasiekimų skirtumus šneka visas pasaulis. Teigiama, kad berniukams tradicinė mokykla ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje kitoje pasaulio šalyje per nuobodi“, – sako Tarptautinės švietimo vertinimo asociacijos generalinės asamblėjos narė daktarė Rita Dukynaitė.
2001 m. Lietuvos ketvirtokų berniukų ir mergaičių skaitymo skirtumai išsiskyrė statistiškai reikšmingai – 17, 2006 m. – 18 taškų. Tokie pat skirtumai yra ir dabar.
Nepriklausomybės pradžioje aštuntokų vaikinų ir merginų matematikos rezultatai nesiskyrė. Tuo metu gamtos mokslų pasiekimų skirtumai matėsi jau tuomet – mergaitės (452 taškai) tuo metu pasiekė žymiai prastesnių rezultatų nei vaikinai (477). „Mergaitės padarė didžiulę pažangą. Vaikinai irgi padarė didžiulę pažangą nuo nepriklausomybės pradžios – Lietuvos mokinių pasiekimų pažanga matematikos ir gamtos mokslų srityse iki 2003 m. yra didžiausia pasaulyje“, – aiškina R. Dukynaitė.
Tačiau 2003 m. mergaitės matematikoje pralenkė berniukus ir iki šiol demonstruoja geresnius rezultatus. Pastebėtina, kad nuo 2007 m. vaikinų ir merginų matematikos rezultatai ėmė šiek tiek smukti.
Gamtos moksluose iki 2003 m. Lietuvos mokinių rezultatai kilo, po to ėmė smukti, o 2007 m. vaikinų ir merginų rezultatai susivienodino. „Paskutinis tyrimas rodo, kad mergaitės berniukus jau lenkia. Jeigu analizuosime bendrus skirtingų organizacijų tyrimų rezultatus, matysime, kad Lietuvos mergaičių ir berniukų rezultatai skiriasi, berniukų prastesni nei mergaičių“, – apibendrina R. Dukynaitė.
V.Bacys: reikia pripažinti gyvenimo pokyčius
Pasak V. Bacio, tenka pripažinti, kad lyčių skirtumai egzistuoja. Jo nuomone, tai reikėtų įvertinti, pavyzdžiui, per technologinius sprendimus, skaitomų tekstų parinkimą. Štai vaikinai daugiau domisi technologijomis, kompiuteriais. „Kiek mes šio faktoriaus paisome ir išnaudojame mokymosi procese?“, – klausia pašnekovas.
V. Bacio teigimu, galime ignoruoti technologijas, kompiuterius, tačiau turime pripažinti, jog mokiniai gauna daug skaitmeninės informacijos naudodamiesi internetu. Šiais laikais gerokai daugiau nei anksčiau TV kanalų.
„Mano siūlymai būtų elementarūs: pergalvoti, kaip mokyklos skatina įvairias skaitymo strategijas. Antra, vadovėlių autoriai į savo rašomus vadovėlius turėtų pažvelgti per tarptautinių tyrimų prizmę ir pažiūrėti, ar vadovėlių kokybė prastėja, ar gerėja. Trečia, reikia pripažinti įvykusius gyvenimo pokyčius ir nebandyti mokinių mokyti taip pat, kaip mokėme prieš 20 metų“, – siūlo V. Bacys.