aA
„Metas nukarūnuoti valstybinius brandos egzaminus“, – vos prasidėjus mokslo metams kalbėjo Jurgita Petrauskienė, tačiau naujausi reitingai atskleidė didžiulę šių žodžių išpildymo grėsmę.
© DELFI / Andrius Ufartas

Žurnalo „Reitingai“ tyrimas atskleidė, kad mokytojai regionuose linkę pervertinti mokinių gebėjimus, o didmiesčiuose – priešingai. Didmiesčiuose mokiniai dažnai gali pasigirti kur kas geresniais egzaminų, o ne pažymių rezultatais.

„45-50 procentų mokinių metinių trimestrų pažymiai visiškai nekoreliuoja su valstybinių brandos egzaminų rezultatais, – įvardijo tyrimo rezultatus apžvelgdama žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė. – Tos žirklės – nuo 1 iki 5 balų.“

J. Kučinskaitė įvardijo, kad didmiesčiai ir regionai šiuose rezultatuose gerokai skiriasi. „Didmiesčiuose mokytojai gerokai sumažina pažymius metiniuose trimestruose nuo 1 iki 5 balų, o regionuose mokytojai gerokai išaukština pažymius“, – teigė J. Kučinskaitė.

Tiesa, ji pastebėjo, kad labiausiai pažymių „gaili“ biologijos, chemijos ir IT mokytojai.

Jonė Kučinskaitė
Jonė Kučinskaitė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Didmiesčiuose šešetas ar septynetas dažnai turi didesnę vertę nei dešimtukas regioninėse mokyklose, – kalbėjo J. Kučinskaitė. – Jei regionų vaikai ateis su dešimtukais ir tai sudarys 30 proc. viso stojimo į aukštąsias mokyklas svorio, o didmiesčių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio Šiaulių) gimnazijų vaikai ateis su šešetais, tai jiems šansų gauti valstybės finansuojamą studijų vietą gerokai sumažėja.“

J. Kučinskaitė pastebi, kad elitinėse gimnazijose besimokančių vaikų tėvai jau dabar eina pas direktorius ir teiraujasi, ar tikrai ši, egzaminų „nukarūnavimo“ tvarka įsigalios jau nuo 2021 metų. „Jeigu taip, mes pasiimame savo vaikus ir išsivedame juos į tas mokyklas, kurios nėra tokios principinės ir jos tiesiog dovanai rašo dešimtukus, tačiau mūsų pajamos pakankamos, kad vaikai eitų pas repetitorius ir jie vaikus paruoštų valstybiniams egzaminams“, – įvardijo tėvų poziciją.

Noras keisti mokymosi įstaigas – ne vienintelis galimas naujovių atoveiksmis. J. Kučinskaitės teigimu, taip gali dar labiau paspartėti emigracija, esą Lietuvoje nemokamo mokslo negavę jaunuoliai ryžtasi studijuoti užsienyje tik todėl, kad studijų kaina ir Lietuvoje, ir užsienyje yra labai panaši.

„Firmos, kurios tarpininkauja su jaunuoliais, išvažiuojančiais studijuoti į užsienio universitetus, atkreipia dėmesį, kad metinių trimestrų pažymiais užsienio universitetai nepasitiki, – pažymėjo J. Kučinskaitė. – Jiems gali tekti laikyti tarptautinius egzaminus.“

Ir nors tarptautinius egzaminus galima laikyti ne vieną kartą, tačiau jie mokami, tad, J. Kučinskaitės teigimu, tai sau leisti galės tik pasiturinčios šeimos.

Tiesa, kaip egzaminai bus vykdomi po kelerių metų, dar nėra aišku. Įsakymas dėl pokyčių turi būti pasirašytas iki gruodžio 31 dienos, likus dvejiems metams iki stojamųjų egzaminų.

Nors apie galimus pokyčius kalbėjo ne tik jau atleidžiama Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Dar 2017 metais apie galimybę stojamąjį balą skaičiuoti ne tik pagal egzaminų rezultatus, kalbėjo ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Specialistai: jei nebus sustabdyti Petrauskienės pažadai, garmėsime į prarają
© DELFI / Andrius Ufartas

„Tikiuosi, kad bus žiūrima į mokymosi vidurkius 11-os, pavyzdžiui, 12-os klasės, kaip yra Vakarų Europoje“, – 2017 metais kalbėjo R. Karbauskis.

Anot jo, šį sprendimą norima priimti, nes ir moksleiviai, ir jų tėvai egzaminų sesijos metu patiria didelį stresą. „Mokeisi gerai, įsisavinai. Egzaminai tik patvirtintų, kad tu esi pabaigęs tą kursą, kurį turėjai pabaigti mokykloje, kad esi vertas to atestato, kurį gauni, o pažymiai būtų tavo vidurkiai“, – tuo metu aiškino politikas.

2018-aisiais R. Karbauskis taip pat kalbėjo apie būtinus pokyčius egzaminų sistemoje. Anot R. Karbauskio, tokia sistema yra įtvirtinta Vakarų Europoje. „Ji leidžia moksleiviams vienuoliktoje-dvyliktoje klasėje ne ruoštis egzaminams, o mokytis“, – tikino politikas.

R. Karbauskis pabrėžė, kad tokie pokyčiai nereiškia, kad nebeliks brandos egzaminų. „Egzaminai išliks, bet jie nieko nebelems stojant, – kalbėjo R. Karbauskis. – Egzaminai tiesiog patvirtins, kad tu išlaikei mokyklos kursą.“

Dalykinis gimnazijų reitingas

Žurnalas „Reitingai“ išskyrė po 50 iš apie 400 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).

Lietuvių kalbos, kaip rodo 2018 m. VBE rezultatai, geriausiai mokinius išmoko: Vilniaus licėjaus, LSMU gimnazijos bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos pedagogai.

Specialistai: jei nebus sustabdyti Petrauskienės pažadai, garmėsime į prarają
© DELFI / Orestas Gurevičius

Anglų kalbą stipriausiai moko: Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytojai.

Rusų kalbos puikiai išmoko iš esmės visų mokyklų, kuriose ši disciplina dėstoma, pedagogai. Net 13 mokyklų mokinių, laikiusių šį egzaminą, rezultatai siekia 100: VGTU inžinerijos licėjaus, Klaipėdos H. Zudermano, Šiaulių J. Janonio, Vilniaus raj., Paberžės šv. S. Kostkos, Alytaus Jotvingių, Klaipėdos licėjaus, Kauno A. Smetonos, Kauno raj. Garliavos J. Lukšos, Klaipėdos E. Balsio menų, Utenos A. Šapokos, Prienų „Žiburio“, Vilniaus krikščionių bei Menachemo namų gimnazijos pedagogai.

Vokiečių kalbos VBE bei tarptautinį egzaminą sėkmingiausiai išlaikė: Vilniaus jėzuitų, KTU gimnazijos, Kauno raj. Akademijos U. Karvelis, Kauno raj. Raudondvario, Klaipėdos Vydūno, Mažeikių M. Račkausko, Plungės raj. Alsėdžių S. Narutavičiaus, Šiaulių J. Janonio, Šiaulių S. Daukanto, tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje mokiniai.

Prancūzų kalbos: geriausiai išmoko Vilniaus Žvėryno, Klaipėdos „Aukuro“ ir Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos pedagogai.

Istorijos geriausiai išmoko Vilniaus licėjaus, KTU gimnzijos ir Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos pedagogai.

Matematikos: Vilniaus licėjaus ir Klaipėdos licėjaus pedagogai.

IT: „VIMS – tarptautinės Meridian mokyklos“, Ukmergės raj. Taujėnų gimnazijos bei Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos pedagogai.

Fizikos: Alytaus raj. Simno, LSMU gimnazijos ir Vilniaus krikščionių gimnazijos pedagogai.

Chemijos: Klaipėdos H. Zudermano, Vilniaus V. Sirokomlės gimnazijos ir Klaipėdos licėjaus mokytojai.

Specialistai: jei nebus sustabdyti Petrauskienės pažadai, garmėsime į prarają
© DELFI / Orestas Gurevičius

Biologijos: Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos, Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytojai.

Geografijos: KTU gimnazijos pedagogai.

Tiesa, kaip šių mokslo metų pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje informavo dabar jau atleistoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, netrukus valstybiniai brandos egzaminai (kurių tikslas buvo pakeisti pasenusią stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, kuri galiojo iki 1993 m., kuomet abiturientai laikydavo atskirus baigiamuosius ir atskirus stojamuosius egzaminus kiekvienoje aukštojoje mokykloje) būsią „nukarūnuoti“ tai yra tapsią ne tokie reikšmingi stojant į šalies aukštąsias mokyklas. Girdi, VBE galį atstoti mokinių vienuoliktoje bei dvyliktoje klasėse turėti metiniai trimestrų pažymiai bei vadinami brandos darbai.

Tiesa, net nuo 45 proc. iki pusės visų šalies mokyklų mokinių metinių trimestrų pažymiai visiškai nekoreliuoja su jų VBE pažymiais.

O ir kasmet po keletą procentų buvusių mokyklų „dešimtukininkų“ neišlaiko nuo vienos iki keleto disciplinų bei atvirkščiai – daugybė vaikų yra „nuvertinti“. Štai, kaip rodo Nacionalinio egzaminų centro viešai skelbiami duomenys, net vienuolika 2018 metų laidos abiturientų, turėjusių metiniame trimestre 9-ukus, neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.

Tiesa, šis egzaminas neretai yra subjektyvus, tad žvilgterkime į „objektyvesnių“ disciplinų VBE, kuriuos turėtų išlaikyti net penktokai – šeštokai (mat ir tokių užduočių esama VBE) statistiką. Pasirodo, keturi matematikos „dešimtukininkai“ neišlaikė matematikos VBE ir – net 32 „devintukininkai“. Biologijos VBE neišlaikė trys „devintukininkai, fizikos VBE – vienas „dešimtukininkas ir trys „devintukininkai“, istorijos VBE – trys „dešimtukininkai“ ir septyni „devintukininkai“, geografijos VBE – vienas „dešimtukininkas“, informacinių technologijų VBE – devyni „dešimtukininkai“ ir septyni „devintukininkai“, o anglų kalbos VBE – du „devintukininkai“.
Mokinių metinių trimestrų rezultatai, palyginti su VBE rezultatais skiriasi nuo 1 iki net 5 balų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pravieniškių mafija. Išskirtinė „kamorai“ vadovavusio Kauno „bachūro“ išpažintis (1)

Pravieniškių pataisos namuose įkalinti Kauno organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai...

„Ogmios miestas“ turės dvynį: Vilniuje išdygs milžiniškas išparduotuvių centras (79)

Po kelerių metų Vilniuje, prie vakarinio aplinkkelio, turėtų iškilti dar vienas prekybos ir...

Vladimiras Laučius. Lietuva, nekenčianti Lietuvos: kuo virto runkelių ir elito kova (602)

Trečias nepriklausomybės dešimtmetis pasižymėjo savitu paradoksu: Lietuvoje mažėjo tikros...

Atgal į Didžiąją Britaniją besiveržianti ISIS nuotaka: nesigailiu papildyta (74)

2015-ųjų vasarį trys moksleivės iš Betnal Grino Londone Gatviko oro uoste įlipo į „ Turkish...

Jaunas mokytojas: ne kartą mokiniams sakiau, kad išvyksiu vaškuoti banglenčių į šiltus kraštus (4)

Daugiau nei prieš penkerius metus mokytojauti pradėjęs Alius Avičininkas svarsto, kad grįžti...

Lietuvė su siaubu prisimena gimdymą Airijoje: Cezario operaciją darė nespėjus suveikti vaistams (120)

Šiandien mitybos specialistė, verslininkė Indrė Trusovė su šypsena prisimena savo gyvenimą...

Naujausio tyrimo išvadose paskelbta – ar iš tiesų kavą gerti sveika? (7)

Taip, sveika . Tad negaiškite, įsipilkite į puodelį kvapnaus gėrimo, o po to dar kartą ir net...

Pasirašyti už kandidatus galima – tik reikia kantrybės: bando gerinti situaciją atnaujinta (154)

Gyventojams užplūdus elektroninį portalą rinkejopuslapis.lt, kuriame galima elektroniniu būdu...

Pirmą kartą legendinėje televizijos laidoje „Robinzonai“ pamatyta šalis šiandien tampa svajonių atostogų kryptimi

Didžioji dalis lietuvių egzotiškosios Malaizijos laukinius paplūdimius prieš beveik du...

Prognozė: beveik pusę europarlamentarų vietų Lietuvoje gaus „valstiečiai“ (95)

Beveik pusę europarlamentarų vietų Lietuvoje po gegužę vyksiančių rinkimų susižers Lietuvos...