Praeitą savaitę paskelbus į privalomąją karo tarnybą pašauktų jaunuolių pavardes, iš kai kurių žiniasklaidos pranešimų buvo galima susidaryti įspūdį, kad vos ne visi 36 825 jaunuolių ėmė ir apsiverkė savo socialinių tinklų paskyrose. Neigiamoms reakcijoms daugiausiai dėmesio skyrė ir aktyviausi visuomenės nariai, kurie netruko juos sugėdinti, išvadinti „bailiais“ ir t. t.
Vilniaus universiteto profesorius G. Valickas pabrėžė, kad remiantis keliais pasisakymais socialiniuose tinkluose, negalima išvadų daryti apie visus šauktinius.
„Jeigu daromi apibendrinimai remiantis keliais atvejais, manau, tai yra nekorektiška“, – teigė jis.
Smurtas – normalus dalykas
„Tai reakcija į labai netikėtą ir komunikacijos atžvilgiu neparuoštą įvykį. Manau, kad jaunuoliai gali skųstis, abejoti, ar iš tikrųjų tinka tarnybai, ar privalo ją atlikti. Tai visai pateisinama. Tačiau patyčios – kaip tik atvirkščiai – keistas ir nesuprantamas dalykas“, – pirminę visuomenės reakciją į šauktinių sąrašus apibūdino A. Tereškinas.
Jo teigimu, patyčios iš šauktinių parodė, jog Lietuvos visuomenėje žodinis (kaip ir fizinis) smurtas yra vyraujantis bei normalus dalykas.
„Tai atspindi netgi visuomeninę mąstymo liniją. Galvojama, kad valstybė gali tyčiotis iš žmonių, staiga keisti jų gyvenimus pagal savo įnorius. Nacionalistinė ir militaristinė isterija irgi yra tų patyčių dalis“, – svarstė pašnekovas.
Panašiai kalbėjo ir G. Valickas, kurio manymu, negalima apibendrintai kalbėti apie visus į šauktinių sąrašus patekusius žmones, nes jų situacijos yra labai įvairios.
„Kita vertus, reiktų atsargiai reikšti savo nuomonę. Jei žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori eiti į kariuomenę, tai nebūtinai yra bailys. Reakcija į netikėtus pokyčius visuomet sukelia nerimą ir tai yra natūralu. Žmonės priešinasi šiems pokyčiams“, – dėstė psichologas.
Duos priešingą efektą
A. Tereškinas aiškino, kad tokių žodžių, kaip „bailys“, „myžnius“, „boba“ naudojimas apibūdinant šauktinių kariuomenėje tarnauti nenorinčius jaunuolius gali duoti priešingą efektą: „Naudojama patriarchalinė, konservatyvi retorika, kai ir moterys, ir vyrai apeliuoja į šauktinių vyriškumą, labai tradicinį, militaristinį, kieta bei smurtinį vyriškumą“.
„Tai parodo, kad mūsų visuomenė tebėra labai konservatyvi, pilna smurto ir patyčių“, – sakė psichologas.
Be to, jis pridūrė, kad nuolatinis vyrų gėdinimas neprisidės prie vyrų savižudybių mažėjimo.
Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvoje nusižudė 930 žmonių. Beveik 83 proc. jų – vyrai.
„Kasmet savižudybių rodikliai labai nesikeičia: nusižudančių vyrų yra keturis ar penkis kartus daugiau negu moterų, – pastebėjo A. Tereškinas. – Dabar prasidėjo eilinė vyrų gėdinimo kampanija. Bet aš tikiu, kad dalis jaunų vyrų emigruos arba kitais būdais vengs tarnybos.“
Psichologas sakė, kad daugybė ženklų rodo, jog šauktiniai nėra pasiruošę nei būti labai gėdinami, nei kovoti už valstybę, kuri nuolat iš jų tyčiojasi.
Jis pastebėjo, kad atsakingos valstybės institucijos galėjo geriau pasiruošti šiam įvykiui: „Labai keistai skamba terminas „loterija“, reikėjo ir gerokai ilgesnio laikotarpio pasiruošimui, nes dabar nepagalvota, kaip sušvelninti psichologinį smūgį daugumai jaunuolių“.
A. Tereškinas pridūrė, kad apskritai šauktinių kariuomenę vertina kaip keistą idėją, kuri jam atrodo nereikalinga šiuolaikinio karo sąlygomis.