Laikotarpiu, kuomet dauguma abiturientų renkasi būsimas studijas, bet kokios diskusijos apie vienų ar kitų mokslo krypčių privalumus ar trūkumus sukelia didelį atgarsį visuomenėje.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nesitaikstydamas su nuolatiniais aukščiausių šalies pareigūnų pasisakymais, kuriais menkinami socialiniai ir humanitariniai mokslai, Mykolo Romerio (MRU) universitetas šiandien Seime siūlė iš naujo apsvarstyti Lietuvos švietimo koncepciją.

Pastaruoju metu už studentų ir universiteto garbę kovojantis MRU pasiekė tai, ko taip laukė. Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė ministerijos vardu atsiprašė už pastaruoju metu reiškiamą nekorektišką nuomonę dėl socialinių mokslų ir jų absolventų ateities.

Netiesa, kad socialinių mokslų absolventai – potencialūs bedarbiai

Nors buvo žadėta, kad savo poziciją šiuo klausimu išsakys ir ne kartą neigiamai apie šių studijų krypčių ateitį pasisakęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, jis į posėdį neatvyko.

„Tikrai neturime tikslo supriešinti socialinius ir technologinius mokslus. Ne kartą buvo pabrėžta, kad socialinių mokslų absolventai puikiai prisitaiko paslaugų sferoje, kurios darbuotojai iš tiesų Lietuvai yra reikalingi, tačiau vien iš paslaugų sferos valstybė neišgyvens ir ekonomika neaugs. Valstybės strategija nukreipta į tai, kad daugiau dėmesio būtų skiriama mokslo ir mokslo centrų skatinimui bei inovacijoms. Mes turime padėti atkreipti dėmesį į technologinius ir gamtos mokslus“, - patikino S. Kauzonienė.

Svetlana Kauzonienė
Svetlana Kauzonienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ji taip pat pabrėžė tai, kad pasigirdę darbo biržos vertinimai, jog socialinių mokslų absolventai – potencialūs bedarbiai, nėra teisingi. Skaičiavimai buvo vykdomi pagal bendrą studentų skaičių neatsižvelgiant į tai, kad socialinių mokslų studentų yra daugiausiai, tad realu tikėtis, kad tarp jų bus ir daugiau bedarbių nei kitose sferose.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio metu buvo nuspręsta, kad aukščiausiems valdžios pareigūnams neturėtų būti leidžiama menkinti vienų ar kitų studijų krypčių ir derėtų iš viso susilaikyti nuo konkrečių vertinimų. Taip pat buvo siūloma viešai išreikšti poziciją dėl siūlomų privačių rengėjų švietimo įstaigų reitingavimo. Šį nutarimą lėmė daug klausimų sukėlę ir, MRU teigimu, akademinę bendruomenę suskaldę žurnalo „Reitingai“ paskelbti vertinimai.

Socialinių mokslų atstovai lengviau prisitaiko rinkoje

Išvadas išgirdę MRU atstovai neslėpė pasiekę tai, ko norėjo. Visų pirma už geriausių šalies universitetų aštuntuko minėtuose vertinimuose likęs, o vėliau apie Švietimo ir mokslo ministerijos planus visose valstybinėse aukštosiose mokyklose nustatyti minimalų stojamąjį konkursinį balą išgirdęs MRU, kuris pastaraisiais metais yra absoliutus lyderis priimant studentus į mokamas studijas, tikino pastebintis nukreiptą agresiją prie socialinius ir humanitarinius mokslus, tad norėjęs suaktyvinti diskusiją apie technologinių ir socialinių mokslų sąveiką.

„Pastebėjau, kad aukštojo mokslo vadyboje yra daug techninių mokslų atstovų, kurie socialinių mokslų vaidmens neretai neįvertina. Svarbu pabrėžti, kad dabartiniame laikmetyje negalima prisirišti prie darbo vietų. Turintis universitetinį išsilavinimą žmogus yra vertybė ir žmogui aukštasis mokslas yra vertybė. Jie yra rinkėjai, aktyvūs visuomenes dalyviai, be to, sveikesni – gyvena ilgiau ir kokybiškiau. Mes galime prognozuoti, kiek profesinėse mokyklose reikės inžinierių, tačiau ką gali veikti inžinierius, kuris nedirba pagal specialybę? Po Sovietų Sąjungos griuvimo karininkai liko be darbo, ką jie galėjo daryti – tiesiog ėjo dirbti taksistais. Tuo tarpu žmogus su aukštuoju socialinio mokslo išsilavinimu yra universalesnis – jis sugeba persikvalifikuoti ir sau sukurti naujas kompetencijas, todėl visada suras savo vietą“, - įsitikinęs MRU senato pirmininkas prof. Vytautas Pakalniškis.

Paklaustas, kokie bus tolesni MRU veiksmai, jis patikino, kad ties šiuo žingsniu jie ir baigėsi. Tenorėta suaktyvinti diskusiją apie socialinių ir technologinių mokslų sąveiką.

„Mes kartais labai susipriešiname ir manome, kad vieni universitetai esame didesni už kitus, tačiau už Lietuvos ribų niekas nekalba, kad tai yra vienas ar kitas universitetas. Mūsų universitetai neskirstomi pavadinimais, esame vertinami kaip viena Lietuvos švietimo sistema. Sėdime vienoje valtyje ir turime būti Lietuvos aukštojo mokslo ir Lietuvos plėtra, o supriešinimas tikrai nėra ne tas kelias“, - patikino MRU kancleris doc. Saulius Spurga.

Gynė socialinių mokslų atstovų interesus

Cituodamas ministerijų vadovų pasisakymus apie technologinių mokslų klestėjimą jis pabrėžė, kad jokiose Lietuvos valstybės strategijose nėra numatyta tokia neigiama, kaip kad sakoma, socialinių ir humanitarinių mokslų ateitis.

„Europos komisijos tyrimai rodo, kad 7-8 metus pramonėje naujos darbo vietos nebėra kuriamos, o prognozės rodo, kad didžiausias darbo vietų augimas bus paslaugų sektoriuje. Dvidešimties metų strategija rodo, kad pramonė per tą laiką sumažės keturiais procentais, tuo tarpu paslaugų sektoriuje bus sukurta 10 milijonų darbo vietų. Maža to, 70 proc. užsienio investicijų į Lietuvą atveda paslaugų sektorius. Remiantis darbo biržos duomenimis, iš šešiolikos paklausiausių profesijų vienuolika rengiamos – socialinių mokslų sferoje. Statistikos departamento duomenimis, socialinių mokslų profesijos yra paklausios ir labai gerai apmokamos“, - pasakojo S. Spurga.

Saulius Spurga
Saulius Spurga
© A.Solomino nuotr.

Tačiau, anot jo, pastebima, kad socialiniai mokslai yra menkinami ir tikslingai vykdoma technologinių mokslų propaganda. Nors jis sutinka, kad tai inovatyvūs ir reikalingi mokslai, nemano, kad tai yra tas proveržis ir ateitis, dėl ko reikėtų keisti švietimo sistemą.

„Menkinti socialinius mokslus yra darbas, kuris buvo pradėtas daryti dar sovietiniais laikais. Technologijas galima paimti iš Indijos, Kinijos ar Pietų Korėjos, tačiau kaip jomis naudoti, jas pritaikyti? Būtent tuo galėtų užsiimti lietuviai vadybininkai. Jiems būtų mokama alga ir jie atgal mokėtų mokesčius. Ne ką mažiau nei techninės žinios, svarbu ir darbo organizavimas. Negalima menkinti jokių žinių“, - patikino S. Spurga.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gydytojas pasidalino kraupiomis nuotraukomis: šie žmonės netaisyklingai nešiojo akių lęšius N-18 (47)

Žmonėms, turintiems regos problemų, kontaktiniai lęšiai vietoj akini ų – labai patogi...

Po Prancūzijos veiksmų – nerimą keliantis signalas visam Rusijos elitui (56)

Rusijos laikraštyje „Vedomosti“ pasirodė pranešimas, kuriame komentuojamos Prancūzijos...

Orai: temperatūra šoks aukštyn, bet erzins lietus (5)

Savaitei baigiantis į šalį sugrįš šiluma, vėl įsivyraus rudeniški orai . Tačiau prireiks...

Žaibiškas rinkėjų nusivylimas „valstiečiais“: kas mėnesį - po porą nemalonių sprendimų (468)

Buvusi Algirdo Butkevičiaus valdančioji koalicija ilgai išlaikė savo populiarumą, o dabartiniai...

Pamatę naujai įstatytas balkono duris nepatikėjo savo akimis (89)

Naujai įstatytos balkono durys įžiebė nemenką konfliktą. Šernų soduose gyvenanti klaipėdietė...

Progreso pasigendančio Jasikevičiaus kompromisas: aš pasiruošęs kentėti, jei bus pergalių (1)

Ketvirtadienio vakarą Eurolygos devinto turo rungtynėse Kauno „Žalgiris“ (5 pergalės/4...

Ulanovo karjeros šou Kaune nugramzdino Eurolygos autsaiderius neišvengė nuostolių (99)

Stebėdamas transliaciją iš Kauno, į Kosovą ketvirtadienį atvykusios Lietuvos krepšinio...

Per vakarienę Kosove Adomaitis paskelbė rinktinės dvyliktuką specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (22)

Ketvirtadienio vakarą tiesioginiu skrydžiu iš Palangos Lietuvos rinktinė pasiekė Kosovo sostinę...

Areštinėje – nepilnamečio savižudybė: sudaužyto likimo atomazga (217)

Lietuva skaudžiai moka už klaidas, kurias padarė vienišus vaikus sugrūsdama į globos namus, kur...

Italų žurnalistai „rado“ sensaciją: kruvinų žudynių istorijoje - lietuvių snaiperių pėdsakai (1326)

Kas iš tikrųjų įvyko 2014-ųjų vasarį Kijeve, kai į Maidano protestuotojus pasipylė...