ŠMSM: atnaujinus minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, stojamojo balo kartelė išlaikoma tokia pat

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pabrėžia, kad minimalių kriterijų stojant į aukštąsias mokyklas skaičiavimo koregavimas leis individualizuoti kiekvieno abituriento ar kito stojančiojo galimybes, atsižvelgti ne tik į pagrindinių, bet ir kitų mokomųjų dalykų, reikalingų konkrečiai studijų programai, rezultatus, tačiau užtikrins stojančiųjų konkurenciją. Kartu ministerija pabrėžia, kad šių metų stojamojo balo kartelė išlieka tokia kaip ir ankstesniais metais, vienintelis skirtumas tas, kad atsisakoma pernai įvestos naujovės – reikalavimo pasiekti nustatytą trijų privalomų egzaminų pažymių vidurkį.

Šiemet nebebus skaičiuojamas trijų privalomų egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos – balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„Šis reikalavimas buvo išties perteklinis. Jis užkerta kelią jaunam žmogui labiau pasiruošti to dalyko egzaminui, kuris reikalingas studijoms ir su kuriuo sieja savo ateitį“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

Tokiu būdu šiais metais abiturientams ir kitiems stojantiesiems nebus užkirsta galimybė įstoti į valstybės finansuojamą vietą, jei jie labiau orientavosi į tuos dalykus, kurių nėra tarp privalomųjų egzaminų. Pavyzdžiui, abiturientui, norinčiam studijuoti chemiją, fiziką ar biologiją, nebus užkirstas kelias į valstybės finansuojamą vietą vien dėlto, kad jis prasčiau išlaikė anglų kalbos egzaminą, sakoma ŠMSM pranešime.

Ministerija taip pat pažymi, kad, atnaujinus minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas 2020 m., stojamojo balo kartelė išlaikoma tokia pat kaip pernai – minimalus konkursinis balas stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3. Tai leis užtikrinti, kad į valstybės finansuojamas vietas galėtų pretenduoti studijoms pasiruošę stojantieji, o ne visi, kurie tik išlaikys brandos egzaminus.

2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimus, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams plečiamos pasirinkimo galimybės, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daugumoje didėja arba išlaiko praėjusių metų kvotą.

Ministerija primena, kad, kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.