ŠMM kirtis: paaiškėjo, kurioms aukštosioms gresia uždarymas

Daliai aukštųjų mokyklų atėjo sunkūs laikai – trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) pristatyti pirmieji aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatai rodo, kad kai kurių universitetų ir kolegijų veikla įvertinta neigiamai. Jei per trejus metus neigiamai įvertintos aukštosios nepasitaisys, jos gali būti neakredituotos – vadinasi, toliau negalės vykdyti veiklos.

Bent pagal vieną vertinimo kriterijų neigiamai įvertintos šios aukštosios mokyklos: Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos edukologijos universitetas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Šiaulių universitetas, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, Kolpingo kolegja.

Pagal abu kriterijus neigiamai įvertinta Verslo ir vadybos akademija.

Iš tų aukštųjų, kurių vertinimas jau baigtas, ekspertai teigiamai įvertimo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, Klaipėdos universitetą, Alytaus kolegiją, Utenos kolegiją.

Su aukštojo mokslo reforma prasidėjęs aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas susideda iš dviejų dalių – Lietuvos ir užsienio ekspertai atskirai įvertino aukštųjų mokyklų išteklius ir veiklą. Šiuo metu yra atliktos visos 7 aukštųjų mokyklų vertinimo procedūros, iki metų pabaigos bus baigta dar 10-ties aukštųjų mokyklų antroji vertinimo dalis.

Aukštųjų vertinimą atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) ir Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC).

Jei bendras aukštosios mokyklos vertinimas yra teigiamas, aukštoji mokykla akredituojama 6 metams. Jei bent viena iš vertinimo dalių neigiama, aukštoji mokykla akredituojama 3 metams, per kuriuos turi įgyvendinti ekspertų rekomendacijas. Tada per dvejus metus inicijuojamas pakartotinis vertinimas. Jei ir jo rezultatai neigiami, priimamas sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas panaikinimo.

ŠMM: tai jokia bausmė

Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, paskelbta informacija leis stojantiesiems renkantis studijas matyti atskirų aukštųjų trūkumus.

Pasak G. Steponavičiaus, pirmieji rezultatai nėra nei nuosprendis, nei galutinė išvada – esą tai nėra noras dirbtinai kolegijas ir universitetus suskirstyti į gerus ir blogus. „Nė viena aukštoji mokykla Lietuvoje, drįstu drąsiai pasakyti, negalėtų teigti, kad veikia tobulai. Tam yra vertinimo informacija, sakanti, kad reikia visiems pasitempti, kiekviena aukštoji mokykla turi nusistatyti tikslus ateičiai ir imtis darbo“, - kalbėjo G. Steponavičius.

Pasak jo, vertinimas parodė, kad aukštosioms reikia tobulinti mokslinės veiklos vadybą, mokslinę veiklą labiau susieti su strateginiais tikslais, stiprinti studijų tarptautiškumą. Vertinimas atskleidė, kad kai kurioms aukštosioms reikia stengtis keleriopai daugiau – reikia ieškoti naujų sprendimų, kaip siekti kokybės, gerinti valdymą. Po paskelbto vertinimo G. Steponavičius iš aukštųjų tikisi ir konsolidacijos bei jungimosi žingsnių.

„Pirmiausia po vertinimo teikiamos rekomendacijos, jos padeda pačioms aukštosioms mokykloms gerinti savo veiklą ir plėtoti. Tai nėra jokia bausmė. Tai skatina ir kokybės užtikrinimo kultūrą steigtis aukštųjų mokyklų viduje, taip pat labai svarbi funkcija informuoti visuomenę, steigėjus, akademinę bendruomenę dėl aukštųjų mokyklų veiklos kokybės - jie dažnai ne visada žino, kokia aukštosios mokyklos būklė“, - sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Pasak N. Putinaitės, pagal įvertinimą galima spręsti apie bazinio finansavimo poreikius, pagrįsti sprendimus dėl aukštųjų vertinimo akreditavimo.

Jei nepasitaisys, uždarys

SKVC direktorius Artūras Grebliauskas atkreipė dėmesį, kad visos Lietuvoje vykdomos studijų programos yra akredituotos. Tai yra tam tikras garantas studentui, kad vykdoma studijų programa atitinka minimalius kriterijus.

„Šitas įvertinimas daugiau susijęs su bendrais aukštosios mokyklos organizacijos dalykais, aukštosios mokyklos dalykais. Ekspertai mato tam tikrų dalykų, kurie galėtų turėti reikšmės ateičiai. Bet aukštoji mokykla užtikrina studijų procesą, programos yra akredituotos – visi einamieji dalykai, tenkinantys tam tikrą studijų kokybę, vyksta. Studentams yra žinia tokia, kad tai yra institucinis akreditavimas – bendrai organizacija žiūrima, o visos studijų programos akredituotos – akreditavimas reiškia, kad yra užtikrinama minimali studijų kokybė“, - į klausimą, kokią žinią toks vertinimas siunčia stojantiesiems ir studentams, atsakė A. Grebliauskas.

Pasak A. Grebliausko, neigiamai įvertintos aukštosios turi trejus metus, per kuriuos turės siekti pažangos. Tada ekspertai aukštąsias vertins iš naujo.

Numatoma, kad visos aukštosios mokyklos bus įvertintos 2014 m. pradžioje. Aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas Lietuvoje vykdomas pirmą kartą. Iki mokslo ir studijų reformos buvo tikrinama tik atskirų studijų programų kokybė ir mokslinė veikla.

Pirmąją vertinimo dalį sudaro aukštosios mokyklos materialių ir žmogiškųjų išteklių vertinimas, kuriam renkami kiekybiniai duomenys apie atliekamus mokslinius ir taikomuosius tyrimus, pedagoginio ir administracinio personalo sudėtį ir kvalifikaciją, priimamų studijuoti akademinį pasirengimą ir studentų skaičiaus kaitą, valstybės biudžeto lėšų naudojimo tikslingumą bei kita. Šį vertinimą atlieka MOSTA.

Antrąją vertinimo dalį sudaro užsienio ir Lietuvos ekspertų atliekamas aukštosios mokyklos veiklos kokybės vertinimas, apimantis įvairius aukštosios mokyklos veiklos aspektus, įskaitant ir jos studijų kokybės lygį. Šią vertinimo dalį organizuoja SKVC.