Tarptautiniai ekspertai jau šeštąjį kartą aukštąsias mokyklas vertino pagal skirtingas studijų kryptis. Šiemet – 42-ejas.

Tiesa, Lietuvos aukštosios mokyklos šiame reitinge dalyvauja tik antrus metus iš eilės. Anksčiau dėl mažesnių šio reitingo imčių nė viena Lietuvos aukštoji mokykla į jį nepateko.

Šiemet iš viso šiame reitinge buvo vertinti daugiau nei 4226 universitetai.

Aukščiausiai – VGTU

Aukščiausiai dalykiniame reitinge iš Lietuvos universitetų iššokti pavyko Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU). Jis pripažintas geriausiu Baltijos šalių universitetu statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų (Engineering - Civil & Structural) kryptyje bei užima 101-150 vietą pasauliniame reitinge.

„Antrus metus iš eilės užimama aukšta mūsų universiteto vieta yra nuoseklaus darbo rezultatas ir puikus jo įvertinimas. Statybos inžinerija ir statinių konstrukcijos – vienos iš prioritetinių VGTU mokslinių tyrimų sričių, kurioje jau senokai pirmaujame Baltijos šalyse. Akivaizdu, kad kuo toliau, tuo labiau siekiame ne tik įtvirtinti regiono lyderio vardą, bet kartu ir kopiame į pasaulinį elitą“, – rezultatus komentavo VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.

2014 metais VGTU geriausias pripažintas architektūros bei statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijos srityse ir užėmė 101-150 vietą pasauliniame reitinge.

VU išsiskyrė fizikos studijų kokybe

Savo ruožtu Vilniaus universitetas šiame reitinge išsiskyrė fizikos studijų kokybe. Jis pateko tarp 301–400 geriausiųjų universitetų fizikos ir astronomijos studijų kryptyje.

„Apžvelgdami šį reitingą, pastebime rodiklių, besiremiančių tarptautinės akademinės bendruomenės ir darbdavių apklausų rezultatais, gerėjimo tendenciją. Tai reiškia, kad mūsų pastangos stiprinti universiteto bendradarbiavimą su aukščiausio lygio tarptautinėmis institucijomis – bendri projektai, mokslinė produkcija ir patirties perdavimas – padeda tapti labiau matomiems ir pripažįstamiems tarptautiniu mastu“, – įvertindama šį rezultatą sakė VU partnerystės prorektorė prof. Greta Drūteikienė.

Iš viso VU šiame reitinge reitinguotas 27 studijų kryptyse. Universiteto atstovų teigimu, VU gavo taškų pagal visus vertinamus rodiklius tose kryptyse, kuriose vykdo studijų programas, o 18- oje krypčių užėmė pirmą vietą Lietuvoje. Palyginti su 2015 m. rezultatais, bendrą taškų skaičių VU pagerino 12 krypčių.

Kurie universitetai įvertinti geriausiai?

Aukščiausiose reitingo vietose atsidūrė JAV aukštosios mokyklos – Masačusetso technologijos institutas ir Harvardo universitetas. Kiekvienas jų pirmauja 12-oje studijų krypčių.

Antrąją vietą pagal šį rodiklį užima Jungtinės Karalystės universitetai – jie pirmauja 8-iose kryptyse.

Kaip sėkmingiausius universitetus, esančius Rytų Europoje, reitingo kūrėjai įvardijo Rusijos universitetus. Į reitingus jie buvo įtraukti 71 kartą. Sėkmingiausiu pripažįstamas Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas, kuris buvo paminėtas 24-iuose reitinge vertintose studijų srityse.

Kaip sudaromas reitingas?

„QS World University Rankings by Subject“ reitinge aukštosios mokyklos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: reputaciją tarp akademikų ir darbdavių bei publikacijų citavimo rodiklius (pagal QS metodologiją yra 2 atskiri rodikliai – citavimų skaičius ir h indeksas (parodantis santykį tarp publikacijų skaičiaus ir kaip dažnai jos cituojamos)).

Studijų kryptis reitingas skirtingai vertina dėl jų specifikos. Pavyzdžiui, publikacijų skaičius ir citavimo rodikliai yra gerokai aukštesni gyvybės ir gamtos mokslų kryptyse nei socialinių, menų ar humanitarinių mokslų kryptyse. Savo ruožtu kai kuriose menų, humanitarinių ir socialinių mokslų srityse nėra skaičiuojami bibliografiniai rodikliai (citavimų skaičius ir h indeksas). Panašiai yra ir su darbdavių atsiliepimais – jie skirtingai vertina ekonomikos bei filosofijos absolventus ir t.t.

Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog reitingas „QS World University Rankings by Subject“, priešingai nei kai kurie kiti, tik iš dalies (respondentai akademinės ir darbdavių reputacijos apklausoms yra kviečiami ir iš universitetų teikiamų savo partnerių – užsienio ir Lietuvos akademinės bendruomenės narių ir darbdavių – sąrašų) atsižvelgia į pačių aukštųjų mokyklų teikiamus duomenis, o tai leidžia objektyviau lyginti universitetus bei programas.