aA
Valstybė šįmet studentus nudžiugino pranešdama apie papildomą aukštojo mokslo finansavimą. Deja, durys plačiau prasivers tik į kolegijas, į universitetus įstoti bus dar sunkiau.
Paroda "Studijos"
© Organizatorių nuotr.

Numatoma, kad šįmet valstybės finansavimą gaus 16,7 tūkst. studentų. Tai 2,2 tūkst. daugiau nei pernai. Deja, didžioji dalis šios sumos nukeliaus į kolegijas.

Priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas 2018 m. siūloma skirti 9,6 mln. eurų, tai 1,2 mln. eurų daugiau nei buvo numatyta 2017 metais.

Norintiems studijuoti universitetuose šįmet teks dar labiau pasistengti. Stojamojo konkursinio balo riba kiek padidinta lyginant su pernai ir siekia 3,6 balo stojant į universitetus ir 2 balus į kolegijas.

Skaičiuojama, kad dėl šios naujovės į valstybės finansuojamas vietas bus kviečiama 765 pirmakursiais mažiau, o į valstybės nefinansuojamas – net 1609 mažiau pirmakursių.

Šįmet nemaža dalis papildomų lėšų bus atriekta būsimųjų ūkininkų ir veterinarų ruošimui kolegijose, tačiau DELFI kalbinti specialistai tai vertina kritiškai.

Skirstydami lėšas palepino būsimus IT specialistus ir ūkininkus

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia, kad skirstant lėšas buvo atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius. Didžiausia papildomo finansavimo dalis, įvertinus „Investuok Lietuvoje“ ir asociacijos INFOBALT siūlymus bei įsidarbinimo rodiklius, atiteks būsimiems inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinių mokslų kolegijų studentams. Čia valstybės finansuojamos vietos padidintos 50 proc.

„Investuok Lietuvoje“ siūlymu 15 proc. didinamas elektros, elektronikos, mechanikos inžinierių skaičius universitetuose.

ŠMM kartu su Žemės ūkio ministerija nusprendė inicijuoti pokyčius žemės ūkio specialistų rengime: žemės ūkio ir veterinarijos mokslų studijų vietų skaičius kolegijose nuo šių metų didinamas net 36 proc.

Šįmet kolegijos lauks net 378 būsimų veterinarų ir žemės ūkio specialistų. Pernai kolegijose buvo laukiami tik 277 būsimieji šių sričių specialistai.

Tiesa, universitetuose parengiamų šių sričių specialistų sumažės 4 proc.: nuo 177 iki 170.

Šįmet kolegijos lauks net 378 būsimų veterinarų ir žemės ūkio specialistų. Pernai kolegijose buvo laukiami tik 277 būsimieji šių sričių specialistai.

Tačiau tai ne vienintelė sritis, kurioje bus didinamas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius: 8 proc. padidintas matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės, 6 proc. humanitarinių mokslų studijų kryptyse.

Kaip teigia ŠMM, koleginis sektorius stiprinamas įvertinus ne tik darbdavių bei ekspertų argumentus, bet ir studijų krypčių vertinimo rezultatus bei stojančiųjų pasirengimą studijuoti.

Papildomas finansavimas turėtų pasiekti ir būsimus pedagogus. Pedagoginėms studijoms iš viso 2018 m. numatoma skirti iki 315 studijų vietų, tai 20 proc. daugiau nei pernai (262).

Kokia tiksli papildomai skiriamų lėšų dalis atiteks universitetams, o kuri - kolegijoms, bus matyti tik įvykus 2018 m. priėmimui į aukštąsias mokyklas.

Abiturientų, galinčių studijuoti universitetuose, vis mažiau

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atstovo Gintauto Jakšto teigimu, didenės dalies papildomų lėšų atriekimas kolegijoms nestebina, nes abiturientų kasmet mažėja, o stojančiųjų į universitetus – ne.

G. Jakšto tikinimu, stojančiųjų į universitetus skaičiui įtakos turės ir nuo šių metų padidintas minimalus priėmimo balas. „Tikėtina, kad kai kurie tie, kurie norėjo studijuoti universitete, dabar stos į kolegijas, nes nesiekia tos kartelės“, – teigė MOSTA atstovas, tačiau pridūrė, kad valstybė turi siekti ir kolegijų prestižo bei studijų kokybės gerinimo.

„Iki šiol Lietuvoje daugiau krepšelių buvo skiriama universitetams, bet didinant minimalius reikalavimus stojantiesiems ir keliant reikalavimus pačioms aukštosioms mokykloms, tiesiog nebėra erdvės didinti valstybės finansuojamų vietų skaičiaus. Tiesiog nebus pakankamai pasiruošusių studijuoti abiturientų, – DELFI teigė MOSTA atstovas. – Jei matoma, kad nebėra potencialo, kas galėtų studijuoti universitetuose, tai didinamos vietos kolegijose.“

G. Jakšto teigimu, valstybės finansuojamų vietų universitetuose užtenka praktiškai visiems, kurie yra pasirengę studijuoti.

„Padidinus priėmimo balo kartelę tų potencialių studentų, kurie galėtų studijuoti universitetuose, ne tiek daug ir liko, – kalbėjo G. Jakštas. – Pažvelgus į praėjusių metų priėmimo rezultatus, valstybės finansuojamų vietų norintiems studijuoti informatiką užtenka praktiškai visiems, kurie yra pasirengę studijuoti. Norinčių studijuoti medicinos mokslus yra žymiai daugiau, bet atsižvelgiama į poreikį, kurį formuoja Sveikatos apsaugos ministerija.“

Iki šiol žemės ūkio ir veterinarijos absolventų rezultatai nedžiugino

G. Jakšto teigimu, vienas iš šaltinių, kuriuo remiamasi skirstant papildomas lėšas studijų kryptims – MOSTA nacionalinių žmogiškųjų išteklių stebėsenos rodikliai, kuriais matuojama, kaip sekasi įsidarbinti tam tikrų krypčių absolventams.

Tų potencialių studentų, kurie galėtų studijuoti universitetuose, ne tiek daug ir liko.
Gintautas Jakštas

„Nors, remiantis šiais duomenimis, veterinarijos ir žemės ūkio mokslų kolegijų studentų rezultatai – vieni iš prasčiausių. Prasčiau atrodo tik kolegijų humanitarinių mokslų statistika, bet, matyt, į situaciją buvo žiūrima kompleksiškai. Reikia bendros vizijos, kaip ruošiami žemės ūkio specialistai, kokia dalis ruošiama universitetuose, koks likimas bus tų studijų, kurios dabar vystomos Aleksandro Stulginskio (ASU) universitete, kaip jos bus vykdomos po susijungimo, kokia yra atskirtis tarp kolegijose ir universitetuose paruošiamų studentų.

Jei universitetuose kyla reikalavimai, gal ir specialistų lygis ten augs. Tie, kurie buvo paruošiami universitetuose, gal bus ruošiami kolegijose. Taip pat svarbus ir profesinių mokyklų vaidmuo. Gal kartu su Žemės ūkio ministerija išsiaiškino, kad kai kurių specialistų daugiau reikia paruošti kolegijose, gal ten įvyks ir kokybiniai pokyčiai“, – kalbėjo G. Jakštas.

Anot G. Jakšto, geriausius rezultatus pagal anksčiau įvardytą rodiklį demonstruoja fizinių, informatikos, technologijos ir inžinerijos mokslų absolventai. Tad tai, kad valstybės finansuojamų vietų šiose studijų kryptyse numatoma didinti net 50 procentų – nestebina.

Darbą po studijų lengvai rasdavo ir socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos absolventai, tačiau šiose srityse šįmet nenumatomas žymus papildomo finansavimo šuolis. „Matyt, buvo atsižvelgta į artėjantį pokytį ir universitetų bei kolegijų santykio viziją“, – kalbėjo MOSTA atstovas.

Pasidomėjus, kodėl, žvelgiant į prastus rezultatus, buvo nuspręsta ne gerinti kolegijų studijų kokybę žemės ūkio ir veterinarijos srityse, o didinti valstybės finansuojamų vietų kiekį, G. Jakštas teigė, kad šis procesas turi vykti kompleksiškai.

„Gerinama studijų kokybė, didinami reikalavimai ir akreditavimui, daromi kiti veiksmai. Finansuojamų vietų paskirstymas, matyt, yra viena iš priemonių, – kalbėjo MOSTA atstovas. – Iš mūsų duomenų nesimato, kodėl reikėjo didinti krepšelių skaičių būtent veterinarijos ir žemės ūkio sričių studijoms, bet ŠMM remiasi ne tik mūsų duomenimis, taip pat bendradarbiauja su Žemės ūkio ministerija, kuri skelbia, kad specialistų poreikis ateityje labai išaugs. Matyt, jie turi gilesnes įžvalgas ir nujaučia poreikį.“

Trūksta paprastų darbininkų

„CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė DELFI teigė, kad toks lėšų paskirstymas – įdomus.

„Darbo rinkoje yra didelė technologinių specialistų spraga. Tai telekomunikacijų inžinieriai, chemijos pramonės ir biotechnologijos specialistai, metalo ir medienos apdirbėjai, polimerai, statybininkai, transporto inžinieriai, – darbo rinkoje reikalingus specialistus vardijo R. Karavaitienė. – Jei per dieną jų po šimtą atsirastų, tai visi ir įdarbinti būtų.“

Anot R. Karavaitienės, ruošiant specialistus svarbu atsižvelgti ir į po studijų išvykstančius absolventus. „Medicinos specialistų paruošiama lyg ir daug, bet daug jų ir išvažiuoja. Lietuvoje jų lieka nedaug, jaučiamas itin didelis trūkumas“, – teigė R. Karavaitienė.

Sprendimą daugiau valstybės finansuojamų vietų sukurti kolegijose specialistė vadina geru žingsniu. „Greičiausiai tai grindžiama praktinėmis žiniomis ir pritaikymu, – kalbėjo R. Karavaitienė. -Sakyčiau, tai trumpalaikis sprendimas. Šįmet skyrė pinigų, tačiau ar tai naudinga žvelgiant į ilgalaikę švietimo strategiją – nežinia.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (20)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (55)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (217)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (36)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (15)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (98)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (24)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (18)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...

Okinavos ilgaamžių paslaptis – kitokia mityba (6)

Įvairių šalių gyventojai nuo seno ieško jaunystės eliksyro, o neseniai buvo susidomėta...