Lietuvos švietimo sistemai, kaip ir daugeliui kitų Lietuvos visuomenės sričių, būtina atsinaujinti. Pirmiausia svarbu atkurti pasitikėjimą mokytoju ir pagarbą sudėtingai bei žmogaus gyvenimo sėkmei labai reikšmingai pedagogo profesijai.
Matematikos mokytojas ir mokinys
© Shutterstock nuotr.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokytojus rengiančioms studijoms, kurios atspindėtų naujosios kartos reikmes, suteiktų kokybišką profesionalo išsilavinimą ir svarbiausia – sugrąžintų supratimą, kad mokytojas yra prestižinė, aukštos kvalifikacijos reikalaujanti profesija.

Edukologų teigimu, šių dienų švietimo problemos susidarė todėl, kad daugelį metų bijota imtis ryžtingų sprendimų. Mokytojavimas šiandien dažnai laikomas eiliniu užsiėmimu, nereikalaujančiu išskirtinio pasirengimo. Manoma, kad mokytojai yra technikai, amatininkai ar klientų aptarnautojai. Švietimo, kaip visuomenės instituto, įskaitant ir mokytojų rengimą, prioritetizavimas padėtų atkurti ne tik mokytojo profesijos prestižą, bet ir paspartintų šalies žengimą į išsivysčiusių demokratinių valstybių bendruomenę.

Tokių idėjų vedami, neseniai universitetų susijungimo procesą pradėję Lietuvos edukologijos (LEU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetų mokslininkai parengė ir pateikė Lietuvos švietimo bendruomenei svarstyti Pedagogų rengimo koncepcijos projektą.

LEU Ugdymo mokslų fakulteto dekanės docentės dr. Alvyros Galkienės nuomone, ateities mokytojai turi įgyti platesnį išsilavinimą. Viena iš priežasčių, kodėl suteikiamas išsilavinimas yra nepakankamas, – per trumpa pedagoginių studijų trukmė. Pasak mokslininkų, ketverių metų neužtenka norint išugdyti gerą dalyko specialistą ir suteikti jam pedagogines, psichologines, valdymo kompetencijas, moksliniams tyrimams reikalingas žinias ir gebėjimus. Siūloma įvesti penkerius metus trunkančias vientisąsias studijas. Jas baigusiajam suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis. VDU ir LEU mokslininkai taip pat skatina tobulinti alternatyvų nuoseklųjį modelį, kai mokytojo kvalifikacija įgyjama po bakalauro studijų.

„Net 17 Europos valstybių, tarp jų Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Čekija ir kitos pažangiai mąstančios šalys reikalauja magistro laipsnio norintiems tapti mokytojais. Europinė tendencija trumpinti studijas visiškai negalioja šioje srityje – priešingai, parengimo laikas ilginamas“, – teigia Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Emilija Sakadolskienė, Pedagogų rengimo koncepcijos projekto bendraautorė.

Atsižvelgdami į tyrimų duomenis, kurie rodo sudėtingus įsitraukimo į pedagogo profesinę veiklą baigus studijas rezultatus, naujosios koncepcijos autoriai siūlo įvesti podiplominę stažuotę pedagogikos studijas baigusiems ir pirmuosius metus dirbantiems mokytojams. Anot VDU pranešimo, tokią praktiką taiko du trečdaliai Europos valstybių. Sėkmingai įvertinta podiplominė stažuotė turėtų suteikti mokytojui aukštesnį profesinės kvalifikacijos laipsnį ir garantuoti didesnį darbo užmokestį.

Pedagogų rengimo koncepcijos pagrindime pabrėžiama, kad Lietuvai šiandien trūksta stiprių mokytojų rengimo tyrimų, kompetencijos centrų. Stinga ir inovatyvių metodų bei metodikos laboratorijų, prastas švietimo finansavimas.

„Kokybės kartelė turi būti žymiai aukštesnė – į mokyklas turi ateiti plataus išsilavinimo eruditai, kvalifikuoti mokytojai, turintys daugiakalbystės žinių, tarptautiški, gebantys dirbti įvairiakultūrėse grupėse. Įsteigęs bendrą iniciatyvą su UNESCO,VDU jau žengia link globalaus mokytojo rengimo, link suvokimo, kad tai – garbinga visuomenės kūrimo profesija, investicija į vaikus“, – aiškino viena iš VDU ir LEU projekto rengėjų, VDU Edukologijos katedros docentė dr. Lina Kaminskienė.

ELTA primena, jog prieš savaitę VDU bei UNESCO Tarptautinis švietimo biuras pasirašė sutartį, kuria įtvirtino bendradarbiavimą sprendžiant švietimo problemas, tarp jų – ir pedagogų rengimo.

VDU ir LEU jungimasis numatomas iki 2019 metų.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: iš šaltesnių orų gniaužtų pavyks ištrūkti, tačiau yra vienas bet (4)

Savaitės pradžioje vyraus šaltoki orai , krituliai numatomi tik kai kur. Visgi, antroje savaitės...

Orlaivio kapitonas: skrydžio metu sudėtingiausi du dalykai (80)

Nestandartinės situacijos dėl oro ar techninių nesklandumų skrydžio metu pilotui nekelia baimės,...

Lietuvoje buriasi nauja grupuotė: mato kyšančias Kremliaus ausis (1303)

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose...

Poros, kurių galėjo ir nebūti: dabar darnūs santykiai kadaise buvo subyrėję (1)

Daug kas mano, kad visos garsenybių poros išgyveno romanus tarsi iš pasakos. Tačiau daugelis jų...

R. Valatka. Partinė, valstybinė ir emigrantų šizofrenija darkosi laisvai (265)

Socialdemokratai turi naują baltą pūkuotą partijos Pirmininką. Bet nebeturi frakcijos Seime....

Kodėl mokslininkai taip ilgai nesuprato, iš kur atsiranda vaikai? (84)

Iki 1875 m. niekas visame pasaulyje nežinojo, kaip atsiranda vaikai. Nežinojo nei eiliniai žmonės,...

V. Jurgutis: visi savanoriškai apsidalinome atleidimo lapeliais (20)

Liberalų sąjūdį ir toliau krečia krizė. Prieš dvi dienas iš partijos pirmininko pareigų...

5 daiktai, į kuriuos turėtų investuoti kiekviena vyresnė nei 40 metų moteris (60)

Sulaukusi tokio amžiaus, kiekviena moteris jau turi savo stilių ir gali tiksliai pasakyti, kas jai...

Unikalų namą Rusnėje nugriovė tam, kad sukūrentų. Bažnyčios plytas siūlyta parduoti (140)

Rusnėje neseniai buvo nugriautas Darbo partijos nario, Šilutės verslininko Sauliaus...

10 šiurpiausių Anglijos pilių, kuriose vaidenasi (19)

Bolsoverio pilis Derbišyre, kurioje, kalbama, pasirodo vaiduoklis berniukas ir slapčia ima...