Praėjusią savaitę paskelbti egzamino rezultatai pasirodė esą kur kas geresni nei ankstesniais metais. 100 balų gavo 5,49 proc. kandidatų – ankstesniais metais tokių būdavo 1 proc. Tiesa, šįmet padaugėjo ir neišlaikiusiųjų – egzamino neįveikė 1,36 proc. kandidatų. Pernai neišlaikiusių buvo 0,37 proc., užpernai – 0,55 proc.
Šįmet laikiusieji egzaminus vertinti pagal kriterinę vertinimo sistemą. Iki šių metų galiojo norminė. Ar tai ir nulėmė įvertinimų pokyčius?
Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija aiškinti ir vertinti šimtukų bumo kol kas nesiryžta. Tačiau kaip visada nuomonę šiuo klausimu turi Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.
Šįmet jo vadovaujamoje gimnazijoje pasiektas absoliutus rekordas – iš anglų kalbos gauti 39 šimtukai. Juos gavo daugiau nei du trečdaliai laikiusiųjų. Nors pagal šį rodiklį gimnazija pralenkė visas Lietuvos mokyklas, direktoriui liko dvilypis jausmas.
„Iš vienos pusės, valstybė pasielgė teisingai – jeigu leidi beveik visiems išlaikyti, tai nėra ko skriausti pačių geriausių. Žengta pusė žingsnio teisinga kryptimi, nes anksčiau šioks toks nemokša išlaikydavo, bet gauti maksimalų rezultatą nebūdavo lengva. Dabar užtvara pralaužta ir kortelė nuleista geriausiems, dėl to ir daug šimtukų“, – DELFI kalbėjo B. Burgis.
B. Burgio nuomone, tuo pat metu akivaizdžiai norima nuleisti garą visuomenei, kurioje kyla nepasitenkinimas dėl egzaminų. Direktoriaus manymu, nors švietimo vadovai žengė pusę žingsnio, žengti antrojo neišdrįso – nepadarė, kad blogų rezultatų ir neišlaikiusiųjų būtų daug.
„Dabar mes galime sakyti – Europos Sąjunga teisingai padarė perdavusi mums valdymą – matote, kaip angliškai mokame. Už kadro lieka tai, kad apatinė riba (riba, kurią reikia pasiekti norint išlaikyti egzaminą - DELFI) nebuvo sugriežtinta ir, matyt, artimiausiu metu valstybė dar neišdrįs to padaryti“, – aiškina pašnekovas.
Vis dėlto, sako jis, dabartinė sistema šiek tiek teisingesnė už buvusią – esą nereikia skriausti geriausių, jeigu nuolaidžiaujame blogiausiems. B. Burgis prognozuoja, kad kitąmet mokytojams dirbti bus sunkiau – būsimi abiturientai skatins vieni kitus nepersistengti – manys, kad kai tiek šimtukų šįmet, egzaminas labai lengvas.
Šimtukais nebelis
NEC direktorė Saulė Vingelienė daugiau tokių šimtukų liūčių nežada.
„Anglų kalboje šimtukų daug, nes žmonės nori kalbą mokėti, ji reikalinga stojant į aukštąją, mokymuisi. Bet ne visur taip yra – kituose dalykuose šimtukų gali visai nebūti, štai prancūzų kalboje nebuvo nė vieno. Tikrai ne visuose egzaminuose šimtukų lietus bus didelis“, – sakė S. Vingelienė.
Jos tvirtinimu, rezultatai priklauso ir nuo tų metų laikančiųjų kontingento – jei dauguma mokėsi išplėstiniu kursu, semestre turėjo 8-10, iš jų galima tikėtis daugiau šimtukų.
Pasak S. Vingelienės, pagal iki šių metų taikytą norminį vertinimą buvo sutarta, kad visą laiką šimtukus gauna 1 proc. geriausiai išlaikiusiųjų egzaminą. Taip tarp 1 proc. šimtukininkų galėdavo pakliūti ir tie, kurie nesurinkdavo nė 90 taškų iš 100. Pavyzdžiui, pernai geografijos šimtukus gavo tie, kurie tesurinko 87 balus.
Kad taip daugiau nebūtų, po pakankamai sudėtingos analizės pasirinktas pereinamas taškų skaičius 93. Dėl to nuo šių metų šimtukus gauna tie, kurie egzamine surenka 93-100 taškų.
NEC direktorės teigimu, užduočių analizę atlikę užsienio ekspertai pastebėjo, kad ankstesnių metų anglų kalbos egzamino užduotyse būdavo netgi aukšto C1 lygio klausimų, kai tokie turėtų būti B1 ir B2 lygio. C1 Užduotys atsirasdavo vien dėlto, kad pagal norminį vertinimą visur reikia išrikiuoti taip, kad tik 1 proc. abiturientų gautų šimtukus.
„Pagal analizę buvo matyti, kad dalyje egzaminų šimtukų bus daug, o dalyje nedaug. Kol kas taip yra yra – dalyje egzaminų šimtukai viršija 1 proc., bet yra egzaminų, kur šimtukų skaičius 1 proc. nesiekia ir jų labai mažai“, – aiškino S. Vingelienė.
Kol kas abiturientai sulaukė tik anglų ir prancūzų kalbų egzaminų įvertinimų.